Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. rugsėjo 29 d. (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. vasario 9 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „Ferratum Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 133115, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 300,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2016 m. gegužės 4 d., metinė palūkanų norma – 102,71 proc., bendra kredito kaina – 240,00 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, atsakovas tai paneigiančių duomenų nepateikė. 2019 m. gegužės 9 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ buvo sudaryta subrogacijos sutartis, pagal kurią UAB „Credit day“ buvo perleistos reikalavimo teisės į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant atsakovą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš pirmiau nurodytos vartojimo kredito sutarties.

Dėl negrąžinto kredito ir bendros kredito kainos

Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas savo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Ieškovės reikalavimai grąžinti kreditą (198,83 Eur) ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (98,54 Eur bendros kredito kainos) laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015) ir, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti 408,44 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Nurodytos kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016-05-04 iki 2018-05-04, viso už 730 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (198,83 Eur negrąžinta kredito dalis x (102,71 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 730 dienų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos).

Pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. gegužės 4 d., nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Teismas pažymi, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalių teisė susitarti dėl netesybų, kurios apima ir kompensacines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į šiuos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 26,76 Eur (297,37 Eur pradelsta mokėti suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) netesybų (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 121,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismui patenkinus 46 procentus (324,13 Eur / 705,81 x 100 proc.) ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 7,36 Eur (16,00 Eur x 46 proc.) žyminio mokesčio ir 55,66 Eur (121,00 Eur x 46 proc.) kitų bylinėjimosi išlaidų. Taigi iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 63,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. 198,83 Eur negrąžinto kredito, 98,54 Eur bendros kredito kainos, 26,76 Eur netesybų, iš viso 324,13 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų ir 13 ct) įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 324,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,02 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.