- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2-498-1196/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13776-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos drauduimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos drauduimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2 115,95 Eur turtinę žalą, 130,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2023 m. balandžio 10 d., 19:30 val., Bitininkų g. 31, Kaune, automobilis „AUDI A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę ir apgadino transporto priemonę. Įvykis užregistruotas policijoje 2023 m. balandžio 10 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, kad sugadinta priekinė dešinės pusės padanga, priekinės dešinės pusės ratlankis, važiuoklė. Papildomai nurodyta, kad sklinda stiprus garsas iš važiuoklės arba vairo kolonėlės. UAB „Autofortas“ nustatė, kad smūgio į duobę metu buvo pažeista vairo kolonėlė, dešinės pusės vairo traukės antgalis, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga. Pagal UAB „Autofortas“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF 044120 transporto priemonės remonto išlaidos sudarė 1 586,67 Eur. Pagal remonto sąmatą padangos ir ratlankio remonto kaina sudarė 529,28 Eur. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo per eismo įvykį transporto priemonei “AUDI A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir išmokėjo 2 115,95 Eur (1 586,67+369,28+160=2115,95) dydžio draudimo išmokas. Draudimo išmokos dalys 369,28 Eur ir 160 Eur (besąlyginė išskaita) už sugadintus ratlankį ir padangą draudėjo prašymu išmokėta tiesiogiai draudėjui. Draudimo išmokos dalis 1 586,67 Eur už vairo kolonėlės, vairo traukės antgalio ir kitą remontą išmokėta šiuos darbus atlikusiai įmonei UAB „Autofortas“. Kelio, esančio Bitininkų g. 31, Kaune, valdytoja ir savininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė yra kelio (Bitininkų g. 31, Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) transporto priemonei „AUDI A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtame kelyje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, ieškovo draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Be to, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio (Bitininkų g. 31, Kaune), atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę, ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, besąlygiškai ir vienareikšmiškai patvirtinančių, kad visi automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos, bei neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Iš pateiktų paaiškinimų ir dokumentų visiškai neaiškios eismo įvykio aplinkybės. Nors į bylą pateiktoje Eismo įvykio informacijoje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad apie eismo įvykį pranešta Kauno apskrities vyriausiajam komisariatui, tačiau į bylą nėra pateikta jokios informacijos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato - byloje nėra eismo įvykio schemos ir (ar) deklaracijos, nutarimo nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo teisenos ar kitų dokumentų. Ieškovė taip pat neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Į bylą pateiktose apgadinto ratlankio foto nuotraukose matyti ratlankio subraižymai ir pažeidimai, kurie manytina, galėjo būti ištaisomi. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų nustatyti neremontuotini ratlankio defektai, be to, ir anksčiau minėtoje remonto sąmatoje nėra nurodyti jokie darbai, susiję su ratlankio būklės įvertinimu, kas patvirtina, jog ieškovė nesilaikė pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdama draudimo išmoką, tinkamai neįvertinusi padarytos žalos dydžio. Užfiksuoti ratlankio pažeidimai galėjo atsirasti ne eismo įvykio metu, o automobilį statant stovėjimo vietoje ar važiuojant, juo labiau, kad nėra įrodymų apie ratlankio būklę iki minėto eismo įvykio.
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad remonto sąmata Nr. 00060342 sudaryta tik 2023 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko nuo autoįvykio. Be to, kaip matyti iš pateikto automobilio registracijos pažymėjimo, automobilis AUDI A7 pagamintas 2013 metais. Tuo tarpu UAB ,,Autofortas“ 2023 m. gegužės 18 d. remonto sąmatoje Nr. 00060342 nustatyta vairo kolonėlės kaina 1 000 Eur, tai yra visa kaina be nusidėvėjimo. Teismui pripažinus pagrindą taikyti atsakomybę, turėtų būti įvertintas ir vairuotojo neatsargumas ir sprendžiama dėl atleidimo nuo atsakomybės ar žalos dydžio sumažinimo. Vairuotojo neatidumą ir neatsargumą patvirtina tai, kad nėra duomenų, jog daugiau vairuotojų, kurie būtų įvažiavę į šią ieškovės nurodytą duobę. Be to, kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir nesiima jokių veiksmų.
5. Atsakovės teigimu, tai, kad ieškovė, žinodama atsakovės poziciją, nesikreipė į teismą 2023 m. rugsėjo mėnesį, nėra pagrindas reikalauti iš atsakovės už visą šį periodą – 1 metus laiko, kompensacinių palūkanų. Be to, vien ieškovės deklaratyvus nurodymas, kad ji patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nurodo, kad parengtas ieškinys yra visiškai šabloninis, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų, nes pakeičiamos tik ieškinio 1 ir 2 pastraipos bei sumos ieškinio reikalavimuose, advokatui šios srities reglamentavimas taip pat nėra naujas, nes tai ne pirma šio tipo byla iškelta prieš Kauno miesto savivaldybę šiais metais, kurioje atstovauja advokatas Tadas Dumbliauskas ieškinio parengimas nereikalauja specialių žinių (sprendžiami civilinės atsakomybės klausimai).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo suteikti du regreso numeriai dėl išmokėtos besąlyginės išskaitos, kadangi kai žinomas kaltininkas, besąlyginė išskaita netaikoma. Dėl ratlankio kainos paaiškino, kad ratlankis ir padanga remontuoti, tik apskaičiuota žala. Paprastai ratlankiai nėra remontuojami, kadangi tai ypatingo saugumo elementas. Vairo kolonėlės ir traukės antgalio kaina nurodyta su žvaigždute reiškia, kad nurodyta dėvėtos prekės kaina, jei kaina būtų naujos, ji būtų ženkliai didesnė. Atitinkamai naudotai prekei nebuvo taikytas nusidėvėjimas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebuvo pateikta įvykio schema, duobės nuotraukos. Ratlankio kaina nurodyta 729 Eur, tačiau panašių matmenų ratlankių kaina internete yra 220 Eur. Automobilis 2013 metų, nėra naujas, vairo kolonėlės nusidėvėjimas yra natūralus procesas. Turėtų būti atsižvelgta ir į vairuotojo neatsargumą. Važiuodamas saugiu greičiu jis turėtų sugebėti išvengti duobės. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, kadangi į teismą kreiptasi tik dėl vienos regreso bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. Kauno miesto sav., Kaunas, Bitininkų g. 31 eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir už automobilio remonto išlaidas ieškovė išmokėjo 2 115,95 Eur (1 586,67+369,28+160=2 115,95) dydžio draudimo išmokas. Draudimo išmokos dalys 369,28 Eur ir 160 Eur (besąlyginė išskaita) už sugadintus ratlankį ir padangą draudėjo prašymu išmokėta tiesiogiai draudėjui, likusi suma (1 586,67 Eur) sumokėta UAB „Autofortas“.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
9. Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.
10. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
11. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.
12. Ieškovė, įrodinėdama ieškinio pagrindą, pateikė transporto priemonės nuotraukas, iš kurių matyti, kad buvo apgadintos AUDI A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padanga, pažeistas ratlankis, pateikė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad sugadinta priekinė dešinės pusės padanga, priekinės dešinės pusės ratlankis, važiuoklė, papildomai nurodyta, kad sklinda stiprus garsas iš važiuoklės arba vairo kolonėlės. Pateiktose žalos sąmatose nurodyta, kad reikia keisti vairo kolonėlę, dešinės pusės vairo traukės antgalį, priekinis dešinės pusės ratlankį, priekinę dešinės pusės padangą. Ieškovė taip pat pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus raštą, kuriame pateikiama eismo įvykio informacija, ir R. L. sudarytą Ekspertizę pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio Audi A7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinysis ratas ir vairo mechanizmas galėjo būti sugadinti nurodomomis aplinkybėmis 2023 m. balandžio 10 d. eismo įvykio metu nurodomoje vietoje Bitininkų g. 31 Kaune.
13. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip Bitininkų gatvės Kaune, savininkei ir valdytojai. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina gatvės trūkumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje faktą, tuo tarpu atsakovė šios aplinkybės nepaneigė, tik nurodė savo samprotavimus ir abejones, kurios nėra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė tiek fotonuotraukas, tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą, kurie patvirtina duobės buvimo faktą. Atsakovės argumentai, kad niekas kitas į minėtą duobę neįvažiavo ir nepranešė apie ją atsakovei, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad duobė buvo pažymėta specialiais kelio ženklais.
14. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad transporto priemonės vairuotojas turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, nes nei įvykio metu, nei sprendimo priėmimo metu galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklės nei kiti norminiai teisės aktai nenumato tokios vairuotojo pareigos, jei žala padaroma tik jo paties vairuojamai transporto priemonei. Iš bylos duomenų matyti, kad autoįvykis fiksuotas policijoje, tačiau aplinkybė, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo, nesudaryta eismo įvykio schema, nepaneigia ieškovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės apie eismo įvykio faktą. Atsakovei nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). Atsakovė, siekdama nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 37 punktas). Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, pagal kuriuos kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Atsakovei leistinais įrodymai nepaneigus nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio fakto ir vietos, teismas konstatuoja, kad 2023 m. balandžio 10 d. eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė AUDI AŲ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko Kaunas m. sav., Bitininkų g. 31.
15. Vadovaujantis įvykio metu galiojančiais teisės aktais, o būtent Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo 3.3 papunkčiu, pažymėtina, kad Kaune esančios gatvės, tame tarpe ir Bitininkų g., kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Todėl būtent atsakovė yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą, kelių priežiūrą, ir jų taisymą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų.
16. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, galima pagrįstai spręsti, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta, nes byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtu laikotarpiu atsakovė būtų atlikusi šios gatvės dalies priežiūrą, o byloje nustatytos aplinkybės dėl įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtos duobės bei lokacijos kelio važiuojamoje dalyje, liko nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).
17. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad aptariamo įvykio metu nukentėjo priekinė dešinės pusės padanga, priekinės dešinės pusės ratlankis ir nustatytas garsas iš važiuoklės arba iš vairo kolonėlės. Ieškovė žalos dydį grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato medžiaga, ieškovės transporto priemonės apžiūros aktu, nuotraukomis, žalos sąmatomis, UAB „Autofortas“ PVM sąskaita faktūra, R. L. ekspertine išvada. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad UAB „Autofortas“ nustatė, jog smūgio į duobę metu buvo pažeista vairo kolonėlė, dešinės pusės vairo traukės antgalis, priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga. Pagal UAB „Autofortas“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF 044120 transporto priemonės remonto išlaidos sudarė 1 586,67 Eur. Pagal remonto sąmatą padangos ir ratlankio remonto kaina sudarė 529,28 Eur. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo per eismo įvykį transporto priemonei AUDI A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir išmokėjo 2 115,95 Eur (1586,67+369,28+160=2115,95) dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dalys 369,28 Eur ir 160 Eur (besąlyginė išskaita) už sugadintus ratlankį ir padangą draudėjo prašymu išmokėta tiesiogiai draudėjui. Draudimo išmokos dalis 1 586,67 Eur už vairo kolonėlės, vairo traukės antgalio ir kitą remontą išmokėta šiuos darbus atlikusiai įmonei UAB „Autofortas“.
18. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktu žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydį nustato draudikas arba draudikų biuras (t. y. ieškovė). Taigi sprendžiant dėl žalos dydžio ir draudimo išmokos dydžio nėra atsižvelgiama į tai, kokia suma asmuo, padaręs žalos, įvertina nuostolius, jo nuomonę, kiek kainuotų sugadinto turto remonto darbai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas), todėl atsakovui nepakanka vien kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė žalos paskaičiavimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sudarytos atskiros sąmatos dėl padangos ir ratlankio bei dėl vairo kolonėlės ir traukės antgalio keitimo. Transporto priemonės apžiūros akte buvo papildomai užfiksuota, kad girdimas stiprus garsas ir važiuoklės ar kolonėlės. Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad sudarytoje sąmatoje nurodyta vairo kolonėlės ir traukės antgalio kaina nurodyta su žvaigždute reiškia, kad sistemoje įvesta dėvėtos prekės kaina, todėl nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Dėl ratlankio keitimo ieškovės atstovas nurodė, kad dažniausiai ratlankiai nėra remontuojami, tai ypatingo saugumo elementas, todėl jis buvo keičiamas.
20. Ieškovė į bylą pateikė R. L. surašytą ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio Audi A7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinysis ratas ir vairo mechanizmas galėjo būti sugadinti nurodomomis aplinkybėmis 2023 m. balandžio 10 d. eismo įvykio metu nurodomoje vietoje Bitininkų g. 31, Kaune. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. L. yra ieškovės darbuotojas, anksčiau turėjęs eismo įvykio tyrimo eksperto kvalifikaciją, taip pat pateikė kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus ir jų vertimus. Nors byloje minėtas asmuo nebuvo apklaustas kaip specialistas, taip pat sutiktina, kad iš pateikto pažymėjimo matyti, jog eksperto kvalifikacijos galiojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau pažymoje pateikta informacija laikytina dar vienu rašytiniu įrodymu dėl transporto priemonės sugadinimo masto ir žalos dydžio pagrįstumo. Atsakovės atstovė byloje argumentavo, jog ratlankio keitimas nebuvo būtinas, vairo kolonėlės ir traukės remontas bei keitimas taip pat nebuvo būtinas. Tokia atsakovės pozicija laikytina tik subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais duomenimis. Byloje pateikti įrodymai (ieškovės ir UAB „Autofortas“ remonto sąmatos, transporto priemonės apžiūros aktas, nuotraukos, ekspertinė išvada, ieškovės atstovo žodiniai paaiškinimai) patvirtina egzistavus būtinybę atlikti nurodytus remonto ir detalių keitimo darbus. Atsakovė šiuos faktus neigė tik prielaidomis, nepateikdama jokių įrodymų. Vien aplinkybė, kad automobilis buvo 2013 metų, ar kad pažyma surašyta praėjus mėnesiui po įvykio, niekaip nepagrindžia, kad automobilio apgadinimai nebuvo padaryti ir kad nebuvo būtinybė atlikti ieškovės nurodytus remonto ir detalių keitimo darbus. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ieškovės atstovo paaiškinimais, kad detalių kainos, nurodytos su žvaigždutėmis, reiškia, kad jos buvo nurodytos dėvėtų prekių, atitinkamai dėl to nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas.
21. Taigi nurodytų rašytinių įrodymų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas ir vizualiai fiksuotas transporto priemonės dešinės pusės rato (padangos ir ratlankio) sugadinimas, taip pat vairo kolonėlė ir traukės antgalis. Eismo įvykio metu padarytų sugadinimų remontas sąlygojo atitinkamai detalių keitimą ir remontą. Visi būtini remonto darbai fiksuoti ieškovės ir UAB „Autofortas“ remonto sąmatose, rengtose pagal AUDATEX programą. Atsakovė deklaratyviai teigė, kad paskaičiuota ratlankio kaina neatitinka rinkos kainos, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą taip pat neteikė.
22. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo apgadintam automobiliui padarytos žalos dydį (nepateikė jokių kitų priešingų įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės). Teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip padangos prakirtimas, ratlankio apgadinimas, vairo kolonėlės ir vairo traukės antgalio pažeidimas laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį, dėl to manyti, jog tokie pažeidimai nebuvo padaryti ar jie nesusiję su eismo įvykiu, nėra pagrindo.
23. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.
24. Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis vyko apie 19:30 val., tuo metu buvo sutema, giedra. Byloje nėra duomenų apie transporto priemonę AUDI A7 vairavusio T. G. pažeistas Kelių eismo taisykles ir/ar pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija dėl jos atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės. Atsakovė iš esmės tik deklaratyviai tvirtino, kad dėl eismo įvykio galėjo būti kaltas ir pats vairuotojas, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovė tik baigiamųjų kalbų metu pateikė argumentus, kad eismo įvykis įvyko prie mokyklos, o iš google.maps.com duomenų matyti, jog maksimalus leidžiamas greitis toje vietoje yra 30 km/h, tačiau teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Kita vertus, teismas pažymi, jog jokių duomenų apie vairuotojo viršytą greitį į bylą nepateikta. Aplinkybė, kad duobė buvo kelio krašte, nors kelias ir buvo tiesus, taip pat nepatvirtina atsakovės argumentų, kad jos buvo galima išvengti. Iš bylos duomenų nustatyta, eismo įvykis įvyko sutemų metu, jokių duomenų, kad duobė buvo pažymėta kelio ženklais nėra.
25. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.3, 59.4 punktuose. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis). Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad žala draudėjui buvo atlyginta 2023 m. gegužės 29 d. (UAB „Autofortas“), 2023 m. balandžio 20 d. ir 2024 m. spalio 3 d. (pervesta asmeniškai draudėjui) mokėjimo nurodymais. Pažymėtina, kad draudimo išmokų dydį ir jų apskaičiavimą patvirtina aukščiau minėti įrodymai, todėl aplinkybė, kad dalis draudimo išmokos buvo pervesta asmeniškai draudėjui, nepaneigia patirtos žalos fakto.
26. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo patirti automobilio sugadinimai, kurie buvo sąlygoti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja ir trečioji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.
28. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio ir 6.1015 straipsnio (subrogacija) nuostatas šios bylos kontekste kyla atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir ji privalo atlyginti turtinę žalą. Tuo pagrindu tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 2 115,95 Eur turtinę žalą.
Dėl reikalavimo priteisti palūkanas
29. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei ir 130,22 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2023 m. birželio 16 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (1 955,95 Eur x 5 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 486 (pradelstų dienų skaičius).Pažymėtina, kad palūkanų dydžio paskačiavimo atsakovė neginčijo.
30. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
31. Byloje nustatyta, kad atsakovei kilo civilinė atsakomybė. Ieškovė pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama per 7 dienas atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Atsakovė neneigė jog pretenzijas gavo, tačiau žalos ieškovei neatlygino.
32. Pažymėtina, jog kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Taigi, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė, gavusi pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsisakė atlyginti žalą ir tokiais veiksmais praleido prievolės įvykdymo terminą iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – negauto žalos atlyginimo. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pagrindas ieškovės naudai priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas, t. y. 130,22 Eur.
Dėl reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos, kurios kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir teisiniais motyvais, konstatuojama, jog teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas yra ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 115,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė už ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą patyrė 911,16 Eur. Atsakovė ginčijo ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, argumentuodama, kad ieškinys yra šabloninis, be to, iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad nurodyti du regreso bylos numeriai ir prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už dviejų ieškinių pateikimą. Teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad iš bylos duomenų ir ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad regreso bylai ieškovė suteikė du numerius, t. y. tuos, kurie nurodyti ir ieškovės pateiktoje 2024 m. spalio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje, taip pat šie numeriai yra nurodyti ieškovės atsakovei siųstose pretenzijose. Ieškovės atstovas paaiškino, kad išmokėjus besąlyginę išskaitą, buvo suteiktas kitas numeris ir pateikta nauja pretenzija. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas būtent šioje byloje, minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Vien tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje jos išskaidytos, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad jos nepagrįstos.
37. Teismas taip pat pažymi, kad nors byloje ir nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau byloje nustatyta ir tai, kad už šio ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo 6 kartus mažesnę sumą, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog susitariant dėl išlaidų dydžio bylos sudėtingumo (nesudėtingumo) kriterijus buvo įvertintas. Papildomai pažymėtina tai, kad ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko sąnaudos susipažinti ir su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys, tie dokumentai analizuojami ir apibendrinami. Todėl tokia veikla yra specifinė, norintiems šia veikla užsiimti ir atstovauti kitą subjektą teisme asmenims yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 961,16 Eur (911,16 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 50 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų.
39. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 2 115,95 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiolikos eurų, 95 ct) žalos atlyginimą, 130,22 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų, 22 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 961,16 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro, 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.