Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2A-259-368/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2A-259-368/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03453-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-259-368/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03453-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.7.; 2.6.3.6.;2.6.8.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui V. B. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. B. 744,34 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (data neskelbtina) mirus V. B. jo turtą pagal įstatymą, įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovas ir atsakovė. Po palikėjo mirties atsakovė naudojosi ir šiuo metu naudojasi aptariamu butu, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. Susidariusį 385,09 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas apmokėjo ieškovas, todėl šią sumą reikalauja priteisti iš atsakovės, vėliau reikalavimą sumažino iki 359,43 Eur sumos, o visą reikalavimą iki 718,68 Eur sumos. Dėl atsakovės trukdymų, atsisakymo atidaryti duris, bendrauti telefonu, ieškovas negalėjo patekti į butą ir naudotis paveldėta buto dalimi. Mirus V. B., atsakovė iš mirusiojo sąskaitų bankuose išgrynino ir pasisavino 958 Eur. Iš šių paveldėtų lėšų ieškovui priklauso 359,25 Eur suma, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės. Su priešieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovės patirtų laidojimo išlaidų jai nėra skolingas, šią aplinkybę atsakovė patvirtino, pasirašydama šalių susitarimą, jog jokių pretenzijų dėl laidojimo išlaidų ieškovui neturi.

2. Priešieškiniu atsakovė I. B. prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 95,22 Eur skolą už butui teiktas komunalines paslaugas, taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 695,15 Eur atsakovės patirtas laidojimo išlaidas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po palikėjo V. B. mirties ieškovas paveldėjo ¾ dalis turto, atsakovė paveldėjo ¼ dalį turto. Atsakovė sutinka, kad yra skolinga ieškovui 61 Eur už butui tiektą vandenį ir 34,22 Eur bendrijos mokesčių nuo ieškovo sumokėtos 136,90 Eur mokesčių bendrijai dalies, iš viso 95,22 Eur. Kitus paskaičiuotus butui mokesčius privalo susimokėti pats ieškovas proporcingai jam priklausančiai buto daliai. Ieškovas ginčo bute negyvena, savo kambarį abipusiu susitarimu užsirakino tik 2018 m. rugsėjo 18 d. Niekas netrukdė ieškovui anksčiau naudotis paveldėta buto dalimi, pasiimti raktą, įeiti į butą, kambarį. Atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos 359,25 Eur sumą, ši suma paveldėjimo teise priklauso ieškovui. Iš palikėjo V. B. banko sąskaitų atsakovė išgrynino 958 Eur sumą, kuri buvo panaudota V. B. laidotuvėms, t. y. 83,21 Eur atsakovė panaudojo pirkdama maisto produktus šermenims, ieškovas apie tai žinojo ir pretenzijų nereiškė, be to, laidotuves organizavusiems gedulo namams atsakovė sumokėjo 530 Eur, ši suma paskaičiuota atėmus Sodros ir Socialinės paramos skyriaus išmokas, taip pat atsakovė sumokėjo 206 Eur už gedulingus pietus, 112,66 Eur už velionio drabužius, iš viso laidotuvėms išleido 926,87 Eur. ¾ dalis laidotuvių išlaidų sumos, t. y. 695,15 Eur, privalo sumokėti ieškovas. Prašo iš dalies tenkinti ieškinį ir visiškai tenkinti priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ex officio 2018-05-11 susitarimą dėl laidojimo išlaidų. Priteisė V. B. iš I. B. 199,95 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (199,95 Eur) nuo 2018-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 428,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš V. B. 5 Eur žyminį mokestį ir 58,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priėmė V. B. ieškinio dalies dėl 25,66 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė.

4. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, kaip nepagrįstą teismas vertino ieškovo argumentą, kad jis neturi pareigos apmokėti skolos už butui tiektą šilumos energiją, nes anot ieškovo, jis ginčo bute negyvena ir nesinaudoja paveldėta buto dalimi. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, todėl padarė išvadą, kad AB „Šiaulių energija“ pagrįstai išrašė sąskaitą 173,37 Eur sumai būtent ieškovui, nes sąskaitoje nurodyta suma apskaičiuota už paslaugų teikimą ieškovo paveldėtai buto daliai – 33,30 kv. m buto plotui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovo reikalaujamos 173,37 Eur sumos.

5. Teismas nurodė, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru butu, esančiu (duomenys neskelbtini) privalo proporcingai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, jei bendraturčiai nesusitaria kitaip. Įvertinęs, kad atsakovė sutiko sumokėti 61,44 Eur skolą pagal UAB „Šiaulių vandenys“ išrašytą ir ieškovo apmokėtą sąskaitą bei sutiko sumokėti jai tenkančią mokesčių dalį pagal DNSB (pavadinimas neskelbtinas) sąskaitą, taip pat sutiko su ieškovo reikalavimu dėl 359,25 Eur ieškovo paveldėtų pinigų priteisimo, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 451,85 Eur skolos sumą, atmesdamas likusioje dalyje ieškinį kaip nepagrįstą.

6. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad mirusio V. B. laidojimo organizacinius, išlaidų apmokėjimo veiksmus atliko atsakovė, ieškovas, paveldėjęs ¾ dalis mirusiojo tėvo turto, prie laidojimo išlaidų iš esmės neprisidėjo. Teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes ir ieškovo veiksmus (neveikimą) tiek iki, tiek ir po 2018-05-11 susitarimo tarp šalių sudarymo, kad atsakovė nereikalaus laidojimo išlaidų iš ieškovo, sprendė, kad ieškovas susitarimu turėjo siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, neteisėtus civilinės teisės požiūriu, todėl 2018-05-11 šalių susitarimą dėl laidojimo išlaidų pripažino ex officio (savo iniciatyva) niekiniu ir negaliojančiu, nes prieštarauja gerai moralei (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.81 str.). Teismas konstatavo, jog ieškovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos patirtas laidojimo išlaidas proporcingai paveldėto turto daliai ir priešieškinį tenkino iš dalies atsakovei iš ieškovo priteisiant 251,90 Eur laidojimo išlaidų, o atlikus priteistų sumų šalims įskaitymą, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 199,95 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) V. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės I. B. priešieškinį atmesti visiškai, o ieškovo V. B. ieškinį patenkinti visiškai, konstatavus, kad 2018-05-11 susitarimas dėl laidojimo išlaidų tarp ieškovo ir atsakovės yra galiojantis. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismo vertinimas, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog V. B., po tėvo mirties negalėjo įgyvendinti savo, kaip dalies buto savininko, teisių, kad jam būtų kliudoma naudotis, valdyti, disponuoti buto dalimi, akivaizdžiai yra neteisingas ir nepagrįstas. Byloje yra duomenys (šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patvirtinimas), kad ieškovui iš tikro buvo trukdoma naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančia buto dalimi. Todėl teismo sprendimas toje dalyje yra keistinas, priteisiant iš atsakovės 359,43 Eur skolą ieškovo naudai dėl butui adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos paskaičiuotų komunalinių mokesčių, nes, kaip minėta, tik dėl atsakovės veiksmų ieškovas negalėjo valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančia ¾ dalimi buto.

7.2. Atsakovė nepagrindė 83,21 Eur sumos už maisto produktus ir 112,66 Eur sumos, sumokėtos Šiaulių ligoninėje, be to, laidotuvių išlaidos visiškai buvo padengtos gautomis Sodros, Socialinio draudimo skyriaus ir darbdavio lėšomis, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl laidotuvių išlaidų priteisimo turi būti atmestas visiškai.

7.3. Priešieškinio reikalavimas dėl laidotuvių išlaidų turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad tarp atsakovės I. B. ir ieškovo V. B. 2018 m. gegužės 11 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl laidojimo išlaidų, kurį teismas nepagrįstai pripažino niekiniu. Atsakovė neįrodė faktinės aplinkybės, kad buvo verčiama pasirašyti susitarimą, taip pat nepateikė įrodymų, kad pasirašė su sąlyga, kad ieškovas nereikalaus pinigų, kuriuos ji paėmė iš velionio sąskaitos, todėl teismo padarytos išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu atsakovė I. B. prašo apelianto V. B. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti valstybei iš V. B. bylinėjimosi išlaidas pagal VGTPT Šiaulių skyriaus pateiktą pažymą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismo išvada pagrįsta, byloje esančius įrodymus teismas vertino tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovas negalėjo patekti į butą 2018-08-25, kad pateko tik policijos pareigūnų padedamas nėra reikšminga teismui šioje byloje. Pirma, ši situacija buvo jau iškėlus jam bylą teisme, o ne iki ieškinio pateikimo. Antra, ieškovas teismo prašė skolą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, o už tą laikotarpį, kai jo neva neįleidau į butą, ieškovas man jokių turtinių pretenzijų nereiškia. Trečia, vienos dienos susirašinėjimas SMS nėra įrodymas. Ketvirta, visi ieškovo liudytojai (sutuoktinė ir du sūnūs) patvirtino, kad jis iki bylos nagrinėjimo dienos net neplanavo apsigyventi tame bute.

8.2. Šermenys ir laidotuvės buvo organizuotos kiek įmanoma gražiau, pagal lietuviškas tradicijas, todėl 83,21 Eur už maisto produktus ir 112,66 Eur už kūno parengimą laidotuvėms ir aprengimą sumų nepripažinimas laidojimo išlaidomis prieštarautų teisingumo iš sąžiningumo principams. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas nekėlė abejonių dėl 2016-09-28 kvito, pagrindžiančio 112,66 Eur išlaidas, teisėtumo. Taigi, savo apeliaciniame skunde neturi teisės pasisakyti dėl naujų aplinkybių. Teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino laidotuvių išlaidomis.

8.3. Įstatymas įpareigoja šalis elgtis sąžiningai. Ieškovas pats pripažino, kad pagal 2018-05-11 minėtą susitarimą ieškovei pinigų už laidotuves nedavė, kad pats pasiūlė pasirašyti minėtą susitarimą. Iš bylos dokumentų matyti, kad išgavęs tokį ieškovės patvirtinimą, už kelių dienų pateikė pareiškimą, o vėliau ieškinį teismui. Taigi, atsakovės tvirtinimas, kad jis už laidotuves jai nieko neskolingas, nesukėlė ir ateityje neturės jokių pasekmių. Teismas pagrįstai pripažino ieškovą nesąžiningu dėl minėto susitarimo, o patį susitarimą niekiniu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl skolos už komunalinius mokesčius esant bendrajai dalinei nuosavybei ir laidojimo išlaidų proporcingai paveldėto turto daliai, priteisimo.

Dėl naujo reikalavimo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. B. pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimus atsakovei I. B. dėl skolos už komunalinius mokesčius ir dalies paveldėtų piniginių lėšų priteisimo. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį dėl laidojimo išlaidų priteisimo, ieškovas kėlė klausimą tik dėl atsakovės patirtų 83,21 Eur maisto produktų šermenims išlaidų. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia klausimą ne tik dėl atsiliepime į priešieškinį nurodytų 83,21 Eur išlaidų, kurios teismo pripažintos laidojimo išlaidomis, bet ir papildomai nesutinka su atsakovės Šiaulių ligoninėje sumokėta 112,66 Eur suma, kuri kaip nurodo atsakovė, buvo skirta laidojimo apeigom. Teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, jog ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl reikalavimo, kurio jis nekėlė ir neginčijo pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto ginčijamo naujo – 112,66 Eur reikalavimo išdėstyto apeliaciniame skunde, nepasisako.

Dėl bylos esmės.

12. Byloje nustatyta, kad po palikėjo V. B. mirties (data neskelbtina) jo turto, įskaitant ir butą adresu (duomenys neskelbtini), ¾ dalis paveldėjo ieškovas V. B., ¼ dalį paveldėjo atsakovė I. B. (6-12 b. l.). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas už butui teiktas komunalines paslaugas sumokėjo šias sumas: 2018-03-27 mokėjimo nurodymu sumokėjo 61,44 Eur skolą UAB „Šiaulių vandenys“ (13-14 b. l.); 2018-05-21 mokėjimo nurodymu sumokėjo 136,90 Eur skolą DNSB (pavadinimas neskelbtinas) (15-16 b. l.); 2018-04-12, 2018-04-19 mokėjimo nurodymais sumokėjo 173,37 Eur skolą, paskaičiuotą iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, AB „Šiaulių energija“ (17-20 b. l.). Atsakovė pateikė 2018-05-17 mokėjimo dokumentą, kad sumokėjo 115,93 Eur skolą AB „Šiaulių energija“ (98 b. l.).

13. Apeliantas teigia, kad byloje yra duomenys (šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patvirtinimas), jog ieškovui iš tikro buvo trukdoma naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančia buto dalimi, kuriuos teismas vertino kaip nepakankamus. Mano, kad dėl šių priežasčių, teismo sprendimas toje dalyje yra keistinas, priteisiant iš atsakovės 359,43 Eur skolą ieškovo naudai dėl butui adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos paskaičiuotų komunalinių mokesčių, nes tik dėl atsakovės veiksmų ieškovas negalėjo valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančia ¾ dalimi buto.

14. Atsakydama į šį apelianto argumentą bei vertindama bylos medžiagą ir skundžiamą sprendimą ieškovo apeliacinio skundo argumentų apimtyje, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su abiejų šalių išdėstytomis pozicijomis, išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir remdamasis civilinio kodekso normomis dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis paveldėta bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, apie tai savo sprendime pasisakė (CK 5.50 straipsnis 2 dalis, CK 4.72, 4.76, 4.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Nors apeliantas ir laikosi pozicijos, kad jis tame bute negyveno, teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, jam buvo trukdoma naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančia ¾ buto dalimi, dėl ko, apelianto nuomone, jis neprivalo mokėti iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos paskaičiuotų komunalinių mokesčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, mirusiojo V. B. sūnus, po tėvo mirties negalėjo įgyvendinti savo, kaip dalies buto savininko, teisių, kad jam būtų kliudoma naudotis, valdyti, disponuoti buto dalimi.

15. Tokią teismo išvadą patvirtina aplinkybė, kad laikotarpiu nuo (data neskelbtina), kai mirė V. B., iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos ieškovas dėl atsakovės veiksmų jokių pretenzijų nereiškė, į teismą dėl savininko teisių gynimo nesikreipė ir jokiais kitais aktyviais veiksmais leistinomis teisinėmis priemonėmis nesistengė realizuoti teisės naudotis paveldėta buto dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomos vienkartinės aplinkybės, kad ieškovas, gyvenantis Mažeikių mieste, 2 kartus į metus atvykęs į Šiaulių miestą, negalėjo patekti į butą, ir į jį 2018 m. balandžio 26 d. pateko tik tuomet, kai ieškovo sūnus įėjo į butą per balkoną, o 2018 m. rugsėjo 25 d. į butą pateko policijos pareigūnų pagalba, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė sistemingai tyčia trukdė ieškovui įgyvendinti savo savininko teises ir vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl neva trukdymo patekti į butą, yra po laikotarpio, kuriuo susidarė įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus.

16. Pabrėžtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių bendraturčiams kilusios teisės ir pareigos paskirstomos proporcingai kiekvieno jų turimai turto daliai, jeigu bendraturčiai nesusitaria kitaip (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2013). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018). Taigi, ieškovo argumentą, kad jis neturi pareigos apmokėti skolos už butui tiektą šilumos energiją ir kitus komunalinius mokesčius, kadangi jis ginčo bute negyveno ir nesinaudojo paveldėta ¾ buto dalimi, nesant nei rašytinio nuomos susitarimo, nei pakankamai įrodymų, kad atsakovė tyčiniais veiksmais ieškovui trukdė laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos naudotis jam priklausančia buto dalimi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.

17. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nepagrindė 83,21 Eur sumos už maisto produktus, be to, laidotuvių išlaidos buvo visiškai padengtos Sodros, darbdavio ir kitomis išmokomis, dėl ko atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl laidotuvių išlaidų priteisimo turi būti atmestas.

18. Pasisakant dėl apelianto argumento, jog atsakovė nepagrindė 83,21 Eur sumos už maisto produktus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 83,21 Eur sumą atsakovė išleido pirkdama maisto produktus (sumuštinius, sausainius, kavą, arbatą ir kt.), ką patvirtino teismo posėdžio metu liudytojai I. B., D. B., Ž. B., o ieškovas šiems liudytojų tvirtinimams neprieštaravo (sprendimo 23 punktas). Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad organizuojant laidotuves pagal lietuviškas tradicijas, 83,21 Eur išlaidų už maisto produktus nepripažinimas laidojimo išlaidomis prieštarautų teisingumo iš sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą įskaičiuodamas į laidotuvių išlaidas, minėtų principų nepažeidė. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad laidojimo išlaidos buvo visiškai padengtos Sodros, Socialinio draudimo skyriaus ir darbdavio išmokomis, dėl ko atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl laidotuvių išlaidų priteisimo turi būti atmestas. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys įrodymai (63, 66, 79, 80, 81, 82, 84, 85, 97, 99, 100), patvirtina, kad visas gautas išmokas atėmus iš bendros laidotuvių metu patirtų išlaidų sumos, liko nepadengta 335,87 Eur suma. Šią sumą ieškovas, kaip mirusiojo ¾ turto paveldėtojas privalo atsakovei atlyginti, nes jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją ir sutvarkė kapą savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012; 2014 m. kovo 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad laidojimo išlaidos iš ieškovo turi būti priteistos atitinkamai paveldėto turto daliai, tinkamai įvertino ginčo šalių teisinį santykį, teisingai pritaikė teisės analogiją (sprendimo 33 punktas) ir nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos analizuojamu klausimu nenukrypo, todėl apelianto argumentai dėl 83,21 Eur išlaidų nepagrindimo ir laidojimo išlaidų iš jo nepriteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliantas tvirtina, kad priešieškinio reikalavimas dėl laidotuvių išlaidų turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad tarp atsakovės I. B. ir ieškovo V. B. 2018 m. gegužės 11 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl laidojimo išlaidų, kurį teismas nepagrįstai pripažino niekiniu. Mano, jog atsakovė neįrodė faktinės aplinkybės, kad buvo verčiama pasirašyti susitarimą, taip pat nepateikė įrodymų, kad pasirašė su sąlyga, kad ieškovas nereikalaus pinigų, kuriuos ji paėmė iš velionio sąskaitos.

20. Vertinant šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog įstatymas įpareigoja šalis elgtis sąžiningai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pats pripažino, kad pagal minėtą susitarimą atsakovei pinigų už laidotuves nedavė ir pats pasiūlė atsakovei pasirašyti minėtą susitarimą. Gavęs atsakovės patvirtinimą 2018-05-11, už kelių dienų (2018-05-23) pateikė pareiškimą, o vėliau ieškinį teismui, įskaitant ir dėl atsakovės išgrynintos iš mirusiojo sąskaitų 359,25 Eur sumos, priteisimo iš atsakovės. Toks ieškovo elgesys nelaikytinas sąžiningu. Atsižvelgiant į ieškovo veiksmus (neveikimą) tiek iki, tiek ir po 2018-05-11 susitarimo sudarymo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškovas inicijavęs 2018-05-11 susitarimo pasirašymą, turėjo siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, neteisėtus civilinės teisės požiūriu, todėl 2018-05-11 šalių susitarimą dėl laidojimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti ex officio (savo iniciatyva) niekiniu ir negaliojančiu, ir kaip prieštaraujanti gerai moralei (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.81 str.).

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties.

22. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėja pateikė duomenis dėl patirtų 104,00 Eur atstovavimo išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto V. B. priteistinos atsakovės I. B. turėtos 104,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. B. 104,00 Eur (vieną šimtą keturis eurus 00 ct) valstybės naudai už atsakovei I. B. suteiktą teisinę pagalbą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Egidijus MockevičiusRasa BartašienėIrena Stasiūnienė