Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 1 dalyje ir skirta jam bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 1 dalyje ir skirta jam bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 3 dalyje ir skirta jam bausmė – 45 paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir apimant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime.

Tenkinti byloje pareikšti civiliniai ieškiniai ir iš J. P. A. K. naudai priteista 260 Eur, V. K. naudai priteista 219 Eur, L. B. naudai priteista 1 078 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paskirtos 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. liepos 8 d., paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytos priklausomybės ir nežinomo IP adreso įrenginio, internetiniame socialiniame tinkle „Facebook“ įdėjo žinomai melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę „SONY Playstation 5“, kurios jis realiai neturėjo ir todėl parduoti negalėjo, šį daiktą norėjusiam pirkti nukentėjusiajam A. K., 2021 m. gruodžio 15 d., tikslus laikas ikiteisminiame tyrime nenustatytas, susisiekus per susirašinėjimų ir pokalbių platformą „messenger“ su juo (J. P.), pasivadinusiu vartotoju „J. S.“ ir susitaręs su nukentėjusiuoju, pažadėjo jam neva parduoti žaidimų konsolę „SONY Playstation5“, bei nurodė dalį sumos, t. y. 260 eurų, pervesti į jo pasivadinusio neva J. K. AB „Luminor“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), realiai priklausančia D. G. vardu, nežinojusio ir nesupratusio apie daromą nusikalstamą veiką. 2021 m. gruodžio 27 d. nukentėjusiajam A. K. į nurodytą banko sąskaitą pervedus pinigus - 260 eurų, o D. G., jo (J. P.) nurodymu, 2021 m. gruodžio 28 d. apie 10.30 val. pasinaudojant AB „Lietuvos paštas“ paslauga, pervedus 260 eurų jam (J. P.), nurodyto daikto, t. y. žaidimų konsolės „Playstation5“ nukentėjusiajam A. K. neperdavė ir pinigų negrąžino. Taip, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, 260 eurų, nukentėjusiajam A. K. padarydamas 260 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to jis, 2022 m. balandžio 23 d., apie 16.53 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, radęs skelbimą apie norimą pirkti Šaulių sąjungos uniformos aprangą, iš nenustatytos priklausomybės ir nežinomo IP adreso įrenginio, per susirašinėjimų ir pokalbių platformą „messenger“, prisistatęs išgalvotu L. J. vardu, susisiekė su skelbimą patalpinusiu nukentėjusiuoju A. K., kuriam pasiūlė įsigyti skelbime norimus pirkti du komplektus Šaulių sąjungos uniformos aprangos, kurios realiai neturėjo ir todėl parduoti negalėjo, nurodydamas už norimas pirkti Šaulių sąjungos uniformos aprangas pervesti per AB „Lietuvos paštas“ neva jo draugo – J. P. vardu 290 eurų pinigų perlaidą, susitarimo sąlygų nesilaikė, A. K. atlikus 290 eurų pinigų perlaidą J. P. vardu, dviejų komplektų Šaulių sąjungos uniformos aprangos nukentėjusiajam A. K. neperdavė ir pinigų negražino. Taip, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, 290 eurų, nukentėjusiajam A. K. padarydamas 290 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti nedidelės vertės svetimą turtą (pinigus), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. kovo 7 d., socialiniame tinkle Facebook patalpino apgaulingą skelbimą apie neva parduodamus sausus karinius maisto davinius, o 2022 m. kovo 7 d. šiuo skelbimu susidomėjus nukentėjusiajam V. K. ir susirašinėjimo programėle Messenger susisiekus su J. P. bei susitarus dėl skelbime nurodytų minėtų maisto davinių pirkimo sąlygų, jis (J. P.), pasinaudodamas nežinojusio apie vykdomą nusikalstamą veiką L. B. jam duotu Swedbank banko sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 9 d. nurodė nukentėjusiajam V. K. pervesti 219 eurų į minėtą L. B. banko sąskaitą; po to nukentėjusiajam V. K. 2022 m. kovo 9 d. 09.06 val. atlikus 219 eurų pavedimą L. B. į minėtą banko sąskaitą, L. B., J. P. nurodymu ir pastarojo suklaidintas, kad minėti pinigai siunčiami kaip parama (duomenys neskelbtini), dėl joje vykstančio karo, 2022 m. kovo 9 d. 10.18 val. šiuos pinigus pervedė į J. P. nurodytą (duomenys neskelbtini), esančio banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o J. P. pervestus pinigus tiksliai nenustatytu laiku išsigrynino tyrimo metu nenustatytame bankomate Jonavos mieste ir tokiu būdu J. P. apgaule savo naudai įgijo V. K. priklausančius 219 eurų.

1.3. Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą (pinigus), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. kovo 7 d., socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino apgaulingą skelbimą apie neva parduodamus sausus karinius maisto davinius ir 2022 m. kovo 9 d. šiuo skelbimu susidomėjusiam nukentėjusiajam L. B. melagingai nurodė, kad užsiima paramos Ukrainai teikimu, bei įtikino L. B. neva persiųsti lėšoms Ukrainai remti leisti pasinaudoti pastarojo banko sąskaita, o L. B. patikėjus apgaule ir nurodžius savo „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. kovo 9 d. 10.18 val. pervedus į J. P. nurodytą ir pastarajam priklausančią (duomenys neskelbtini) esančio banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paramą Ukrainai 430 eurų, iš kurių 219 eurų 2022 m. kovo 9 d. 09.06 val. buvo pervesti iš V. K. sąskaitos, o 211 eurų priklausė pačiam L. B., po to L. B. apgaulės įtakoje 2022 m. kovo 10 d. apie 17.55 val., iš savo sąskaitos, pervedė 500 eurų kaip paramą Ukrainai į J. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. kovo 14 d. 13.42 val., L. B. J. P. prašymu iš Kauno 41-ojo pašto padarė 466 eurų piniginę perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) J. P., iš kurių 106 eurai 2022 m. kovo 13 d. 19.51 val. buvo pervesti į L. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o 360 eurų priklausė pačiam L. B.; o J. P. pervestus pinigus tyrimo metu nenustatytu laiku išsigrynino tyrimo metu nenustatytame bankomate Jonavos mieste, o piniginę 466 eurų perlaidą atsiėmė Lietuvos pašto „Paypost“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu J. P. apgaule savo naudai įgijo L. B. priklausančius 1071 eurų.

2. Kauno apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nurodė, kad J. P. praeityje jau buvo teistas, teistumas neišnykęs, per pastaruosius 5 metus 83 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtiną bausmę J. P. sumažino vienu trečdaliu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama J. P. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimo teisėtumo bei teigiama, kad teismas vadovaudamasis BK 63 straipsniu, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinęs su ankstesniu teismo nuosprendžiu, netinkamai taikė bausmės skyrimo nuostatas, kadangi jo atžvilgiu turėjo būti taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. P. bausmės rūšis, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas tiek laisvės atėmimo bausmę, tiek areštą išsamiai motyvavo. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistajam J. P. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį.

7. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės. O BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

8. Iš esmės nuteistasis savo skunde neginčija jam nuosprendžiu parinktų, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bausmių rūšies. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktomis bausmių rūšimis, teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių rūšių pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti trys nesunkūs baigti nusikaltimai (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 182 straipsnio 3 dalis), į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – J. P. praeityje teistas ir turi neišnykusį teistumą, eilę kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

9. Iš byloje esančio įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog J. P. Lietuvos Respublikoje praeityje teistas šešis kartus, iš kurių dauguma nusikalstamų veikų yra susijusios su sukčiavimu. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, jog jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, t. y. viešieji darbai, areštas bei laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant. Be to, nuteistasis ne kartą yra baustas administracine tvarka, nedirbantis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju pagal nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam J. P., už nusikalstamas veikas skirti švelnesnes nei su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kadangi paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nors nuteistasis ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir daro analogiškas nusikalstamas veikas, o jam skiriamos bausmės jo pozityvia linkme nekoreguoja. Teismas ne kartą parodė pasitikėjimą nuteistuoju, tačiau to nepaisydamas net ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, padarė naują nusikalstamą veiką, t. y. J. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas turėdamas neišnykusį teistumą, kas pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinta, kaip nusikaltimų recidyvas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam J. P. skyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje – areštą. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalyje padarymą, nelaikytinos neteisingomis ar per griežtomis.

10. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino iš dalies sudėdamas ir apimdamas. Už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. taikant nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. O už šias nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta už BK 182 straipsnio 3 dalies padarymą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, darytina išvada, jog nuteistajam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nėra per griežta. Teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles.

11. Kaip jau minėta, nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta galutine, subendrinta su ankstesniu – Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme. Iš esmės sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrinta su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog J. P. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis 2022 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. P. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 3 metų 4 mėnesių 15 dienų bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant J. P. tam tikrus įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 22 d. Taigi skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę dar kartą subendrino su 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, nors skundžiamas nuosprendis priimtas jau po minėto 2022 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto nuosprendžio ir jo įsiteisėjimo. Taip atliktas dvigubas tos pačios bausmės bendrinimas keliuose nuosprendžiuose. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam J. P. bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai nuteistojo J. P. atžvilgiu pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), naikinant nepagrįstą bausmių subendrinimą. Kadangi nuteistojo J. P. atžvilgiu šiuo metu yra priimtas ne vienas naujas apkaltinamasis nuosprendis, skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas turėtų būti sprendžiamas BPK 347 straipsnyje numatyta tvarka.

13. Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, J. P. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, turėjo atidėti bausmės vykdymą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, su šiais skundo motyvais sutikti neturi jokio pagrindo. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Visgi, pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

14. Tai, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kolegijos nuomone, patvirtina nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis praeityje ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Nors, kaip teisingai nurodyta skunde, nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas padarė dar prieš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog visas nusikalstamas veikas J. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. balandžio 23 d., t. y. jau po to, kai jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiais. Paskutiniu minėtu nuosprendžiu J. P. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, paskiriant tam tikrus įpareigojimus. Visgi, kaip matyti, J. P. nepateisino teismo pasitikėjimo ir jau 2021 m. gruodžio 15 d., padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad minėtais nuosprendžiais J. P. buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės – viešieji darbai, areštas, laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant, tačiau kaip matyti, tai nuteistojo nesulaikė nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nuteistojo elgesio teigiama linkme neįtakojo. Be to, iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog J. P. be minėtų teistumų, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. sukčiavimą, dar buvo teistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d., nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas. Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog šis nuo 2022 m. balandžio 23 d. nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog J. P. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 29 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog šią nusikalstamą veiką jis įvykdė 2022 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, apelianto nurodytas teiginys, jog po 2022 m. balandžio 23 d. jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, yra neteisingas. Minėtu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas galutine subendrinta – 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Minėtas nuosprendis dėl paskirtos bausmės buvo patikrintas apeliacine tvarka ir konstatuota, jog J. P. pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, anksčiau aptarti duomenys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis negeba ilgesnį laikotarpį išlaikyti tinkamo savo elgesio ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklės normų.

15. Nuteistasis J. P. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė savo motinos – R. P. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, jog nuteistasis buvo priverstas išeiti iš darbo, kadangi turi rūpintis savo sergančia motina, kuri yra gydoma, pati nebegali vaikščioti. Visgi, teismas vertindamas šiuos pateiktus duomenis, konstatuoja, jog tai nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teismas neabejoja, jog J. P. motinai yra reikalinga pagalba bei priežiūra, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad J. P. yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo sergančia motina ar jam būtų priskirta globa rūpintis sergančiu asmeniu. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant dėl skirtinų bausmių rūšies ir dydžio. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog savanoriško dalies turtinės žalos atlyginimo faktas nesudaro pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

16. Visi aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, o šių duomenų visuma atspindi, jog J. P. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo J. P. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, t. y. nei atidėti paskirtos bausmės vykdymo visiškai, nei taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, kaip to prašė nuteistojo gynėjas, ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Darytina išvada, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, nusikalstamas veikas padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, todėl spręstina, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam J. P.. Pagal šią pažymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 60,00 Eur.

18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam J. P. paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš J. P.60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.