Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-173-1079/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
1-173-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49713-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
B. R.
Nukentėjusysis
I. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-173-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49713-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.1.9.5; 1.1.9.6; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajai B. R.,nukentėjusiajai I. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaikus, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, 2018 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už 2017 m. lapkričio 19 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. 2018 m. spalio 13 d. apie 15.30 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), rado pamestą I. D. piniginę, iš jos paėmė svetimą, I. D. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir popieriaus lapelį su užrašyta mokėjimo kortelės PIN kodo skaičių kombinacija, taip įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei juos laikė iki 2018 m. spalio 13 d. 15.49 val., kol neteisėtai atlikusi finansines operacijas, mokėjimo kortelę su PIN kodu išmetė.

Baudžiamoji atsakomybė už šią B. R. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, B. R. 2018 m. spalio 13 d., turėdama svetimą I. D. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, 15.49 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, panaudodama šią kortelę ir jos PIN kodą, prisijungė prie I. D. sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, ir joje atliko finansines operacijas, taip pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones.

Baudžiamoji atsakomybė už šią B. R. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, B. R. 2018 m. spalio 13 d., panaudodama neteisėtai įgytą, svetimą I. D. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 15.49 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios I. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1000 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė už šią B. R. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, B. R. 2018 m. spalio 13 d., panaudodama neteisėtai įgytą, svetimą, I. D. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 15.49 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB „(duomenys neskelbtini)“ sistemai, taip identifikuodama save kaip I. D. ir ją suklaidindama, bei iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios I. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1000 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai I. D. priklausantį turtą 1000 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė už šią B. R. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji B. R. apklausta teisiamajame posėdyje, dėl visų keturių jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo 2018 m. spalio 13 d. Rado piniginę prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ant rampos ir ją pasiėmė. Tą pačią dieną, apie 15.40 val. nuėjo prie bankomatą. Piniginėje buvo pasas, kortelės, nuolaidų kortelės, daugiau kas dar buvo, neatsimena. Banko kortelės PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio ir į įdėtas piniginę. Pinigus iš bankomato nuėmė suvesdama PIN kodą, patkrino pinigų likutį, pinigų likutis buvo virš 1000 eurų, vienu veiksmu nuėmė 1000 eurų. Kodėl nuėmė tik 1000 eurų, nežino, gal toks limitas buvo. Kortelę su PIN kodu įdėjo atgal į piniginę, o pinigus pasiėmė. Po to piniginę su ten buvusiomis kortelėmis nunešė netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir įkišo į ten esančius krūmus. Iš piniginės daugiau nieko neėmė. Viską kas buvo piniginėje paliko ir įkišo į krūmus tą pačią dieną. Pinigus ėmė tik vieną kartą, daugiau nebandė nuimti. Po kelių dienų ėjo paimti piniginę iš krūmų, būtų grąžinusi savininkei. Iš karto negrąžino, nes pasimetė. Iš nuimtų pinigų 300 eurų išleido mokesčiams, 700 eurų maistui. Jos gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa, virš 700 eurų, ir išmokos vaikams, turi aštuonis vaikus. Nukentėjusiajai nėra nieko grąžinusi, nuo kovo mėnesio pradės grąžinti. Gailisi ką padarė. Sutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu 1034, 20 Eur sumai. Sutinka atlyginti ir už piniginėje buvusias korteles, kurias išmetė. Tą dieną alkoholio nebuvo vartojusi alkoholio. Ketina atlyginti nukentėjusiajai iš gaunamos socialinės pašalpos, kurią sudaro 676 eurai, vaikų pinigai sudaro 560 eurų. Nurodė sutinkanti atlikti viešuosius darbus.

Nukentėjusioji I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareikštą 1034,20 Eur civilinį ieškinį šioje byloje palaiko. Nurodė, jog jai buvo padaryta 1034,20 Eur turtinė žala, kurią turėtų atlyginti kaltinamoji, nes ji pagrobė 1000 Eur ir išmetė kitus buvusius daiktus dėl ko ji patyrė turtinę žalą. Sutiko, kad kaltinamoji žalą atlygintų jai per devynis mėnesius.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamosios B. R. visiško prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios I. D. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 14.30 val., nuvyko į Joniškio miestą aplankyti giminių. Prieš tai Joniškyje buvo nuėjusi į parduotuves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinė parduotuvė, kurioje buvo tai parduotuvė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje buvo apie 15.00 val. Ten susimokėjusi už prekes, nuvyko pas gimines. Namo grįžo apie 17.00 val. Namuose pasigedo savo piniginės. Nieko nelaukusi, grįžo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Joniškyje. Parduotuvėje pasiteiravo pardavėjos ar ant prekystalio nepaliko savo piniginės, tačiau darbuotoja jai paaiškino, kad parduotuvėje jokios piniginės nerado. Po to buvo nuvykusi pas gimines Joniškyje, tačiau pas juos savo piniginės taip pat nerado. Tada suprato, kad piniginę kažkur pametė. Nurodė, kad jos piniginė buvo marga (baltos, raudonos, violetinės spalvos). Piniginėje buvo jos asmens tapatybės kortelė, banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės bei sidabro spalvos arklio pasaga. Taip pat piniginėje laikė banko mokėjimo kortelės slaptažodį. Apie 17.00 val. supratusi, kad piniginės neras, paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ banko atstovybę ir paprašė, kad būtų užblokuota jos mokėjimo kortelė. Operatorės teiravosi ar nėra nuimti pinigai iš jos banko sąskaitos. Jai buvo paaiškinta, kad pinigai iš sąskaitos nenuimti. Tada paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir informavo, kad prarado savo asmens dokumentą. 2018 m. spalio 15 d. nuvyko į migracijos skyrių Šiaulių mieste. Gavusi laikiną dokumentą, nuvyko į banko „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę. Banke jai buvo paaiškinta, kad su laikinu dokumentu ji naujos banko mokėjimo kortelės išsiimti negali. Tada banko darbuotojos paprašė, kad pažiūrėtu ar tikrai nėra nuimti pinigai iš jos banko sąskaitos. Darbuotoja jai paaiškino, kad 2018 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) pasinaudojus jos banko mokėjimo kortele, iš jos banko sąskaitos buvo paimti 1000 eurų. Daugiau banko darbuotoja jai jokių duomenų nesuteikė. Jai buvo padaryta 1000 eurų turtinė žala. Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad savo piniginę su dokumentais tikrai pametė, ją galėjo pamesti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Piniginės vertė 5 eurai. Pamestoje piniginėje buvo parduotuvių nuolaidų kortelės: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)" ir (duomenys neskelbtini) kortelė. Korteles vertina kiekvieną atskirai po 1 eurą, bendrą vertė 6 eurai. Be to, buvo ir jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, jos vardu išduota banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, šalia jos buvo lapelis su užrašytu PIN kodu, bei trys eurai grynųjų pinigų, sidabrinė pasaga, kurios vertė 8 eurai. Po šio įvykio ji išsiėmė naują asmens tapatybės kortelę bei už ją sumokėjo 9,20 eurus, bei iš banko „(duomenys neskelbtini)“ užsisakė naują mokėjimo kortelę, už ją mokėjo 3 eurus. Ikiteisminio tyrimo byloje ji reiškia bendrą 1034,20 eurų civilinį ieškinį, nes 1000 eurų buvo nuimta ir pavogta iš bankomato, 12,20 eurų mokėjo už naujai įsigytą asmens tapatybės kortelę ir banko mokėjimo kortelę ir 22 eurais įvertinti piniginėje pavogti daiktai bei pinigai (b. l. 39-42, 45-47, 48-51);

Šalies argumentai

2018 m. spalio 15 d. nukentėjusiosios I. D. protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2018 m. spalio 13 d. tarp 1500 val. ir 17.00 val. Joniškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nurodyti negali) pasinaudojus jos banko mokėjimo kortele pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, iš jos banko sąskaitos buvo nuimta 1000 eurų. Jos banko mokėjimo kortele buvo pasinaudota, nes buvo pametusi piniginę, kurioje ir buvo banko kortelė. Jai padaryta 1000 eurų žala (b. l. 10);

(duomenys neskelbtini) AB esančios I. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d., iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 13 d. minėtoje I. D. sąskaitoje buvo atlikta viena operacija –buvo išimtas 1000 eurų grynųjų pinigų (duomenys neskelbtini) (b. l. 34);

2018 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas CD-R diskas su įrašu gautu iš banko „(duomenys neskelbtini)“. Įraše matyti, kad 2018 m. spalio 13 d., 15:49:32 val. prie bankomato atėjusi B. R. ant galvos užsideda megztinio gobtuvą ir apsidairiusi iš rankinės išsiima rastą piniginę, bei iš jos išėmusi I. D. priklausančią mokėjimo kortelę ir lapelį su PIN kodu, įdėdama mokėjimo kortelę ir suvesdama PIN kodą, iš I. D. sąskaitos nuima ir pavagia 1000 eurų. Pavogtus pinigus susidėjusi į savo piniginę, nueina (b. l. 35, CD-R diskas prie bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, suklaidinant sistemą, laikomas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

B. R. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai, kadangi ji, pasisavindama pamestą nukentėjusiosios I. D. piniginę su joje buvusia banko mokėjimo kortele, neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie (duomenys neskelbtini) AB banko informacinės sistemos ir atliko vieną finansinę operaciją su svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule įgijo svetimą, I. D. priklausantį, turtą, t. y. 1000 Eur.

B. R. rasta mokėjimo kortelė ir naudotojo tapatybės duomenys (mokėjimo kortelės PIN kodas) buvo svetimi ir, ji neturėjo jokios teisės naudotis svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtai jungtis prie informacinės sistemos, taip pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Tokius veiksmus –prisijungimą prie informacinės sistemos panaudojant svetimus prisijungimo duomenis, bei pasinaudojant I. D. vardu išduota banko mokėjimo kortele – kaltinamoji atliko suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti ir to siekė, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad BK 214 ir 215 straipsniai turto pagrobimo neapima, todėl kvalifikuojami pagal nusikalstamų veikų sutaptį su BK 182 straipsniu, pagal pagrobto svetimo turto vertę, kai ji viršija 5 MGL dydį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnis), neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis) ir sukčiavimas (BK 182 straipsnis) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios B. R. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-270-457/2018, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, B. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 19 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą su USB laidu smogė savo mažamečiui sūnui B. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, tokiais savo veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam B. R. sukeldama fizinį skausmą.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Kadangi šiuo nuosprendžiu B. R. pripažintina kalta dėl keturių tyčinių nusikalstamų veikų, kurios padarytos nepraėjus vieneriems metams, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės B. R. nustoja galioti ir spręstinas baudžiamosios atsakomybės klausimas jai už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

B. R. padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir tris tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji anksčiau neteista, 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 63), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 64-67), nedirbanti (b. l. 68), užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 69), turinti aštuonis mažamečius vaikus (b. l. 61).

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – penkios nusikalstamos veikos baigtos; į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, susitaikė su nukentėjusiuoju, savo mažamečiu sūnumi, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio3 dalyje nesunkaus nusikaltimo padarymą B. R. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina tarp įstatyme numatyto bausmės dydžio, skiriamo už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis), minimumo ir vidurkio; už 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio1 dalyje, numatytų nesunkių nusikaltimų padarymą B. R. skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima įstatyme numatyto bausmės dydžio, skiriamo už nusikaltimą (BK 46 straipsnio 2 dalis), vidurkiui; o už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą B. R. skirtinos straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės – laisvės atėmimas. Nustatydamas šių bausmių dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąją charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, turi aštuonis mažamečius vaikus, kuriais privalo rūpintis ir juos išlaikyti, jauniausia dukra yra tik vienerių metų amžiaus, tai, jog yra įvykdžiusi jai 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios ir pasižadėjo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, egzistuoja pagrindas manyti, jog ji daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, B. R. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra verta teismo jai parodyto pasitikėjimo. Todėl B. R. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų terminui.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu B. R. skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, bei BK 69 ir 70 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, jog abi baudžiamosios bylos išnagrinėtos supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajai B. R. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, šiuo nuosprendžiu B. R. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, subendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiško sudėjimo būdu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu; ir už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant po 1/3 dalį švelnesnės bausmės, ir skirtina subendrinta bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. R. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. D. pareiškė 1034,20 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 56-57). Šios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. D. reikalavimą dėl 1034,20 Eur turtinės žalos atlyginimo palaikė, B. R. su tokiu nukentėjusiosios reikalavimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nekilo jokių abejonių dėl to, kad kaltinamoji B. R., įvykdydama nusikalstamas veikas nukentėjusiajai padarė turtinės žalos, iš byloje esančių duomenų matyti, kad patirtą I. D. turtinę žalą sudaro – 1000 Eur, kurie buvo išgryninti bankomate pasinaudojant pagrobta mokėjimo kortele, 12,20 eurų už naujai įgytas asmens tapatybės kortelę ir banko mokėjimo kortelę ir 22 eurais įvertinti piniginėje pavogti daiktai bei pinigai; kaltinamoji su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, todėl nukentėjusiosios I. D. civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai ir iš B. R. nukentėjusiajai I. D. priteistina 1034,20 Eur dydžio turtinė žala.

2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. R. turtui eurais ir kitomis valiutomis, esančiam AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1034,20 Eur sumai (b. l. 74), paliktinas galioti iki visiško 1034,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), AB, esantis prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. R. arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. R. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. R. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. R. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. R. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, B. R. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti B. R. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu B. R. paskirtą subendrintą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, visiško sudėjimo būdu, subendrinti su šiuo nuosprendžiu B. R. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme; ir dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir B. R. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 ir 70 straipsniais, B. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– 1034,20 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai I. D., kuri turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. D. pareikštą 1034,20 Eur dydžio civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš B. R. 1034,20 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus 20 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. D..

Palikti galioti B. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. R. turtui eurais ir kitomis valiutomis, esančiam AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1034,20 Eur sumai (b. l. 74), palikti galioti iki visiško 1034,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini), AB, esantį prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė