- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-3452-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00076-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rima Razumienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., S. B., R. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., S. B., R. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjos Z. Š. pareiškimas ir patikslintas pareiškimas, kuriais ji prašo pripažinti, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po motinos Z. B. mirties ji praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui po Z. B. mirties priimti. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos Z. Š. ir suinteresuotų asmenų J. B., S. B. ir R. R., motina Z. B., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina gyveno vargingai, viena, būdama našle, augino keturis vaikus. Dar iki mirties sudegė mamos namas. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų jos brolių ir sesers žiniomis jų motina jokio registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, po jos mirties jokio vertingo turto nebuvo likę, todėl pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė. 2021 m. gruodžio 8 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. J. pareiškėją informavo, kad į notaro biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija dėl palikimo perėjimo valstybės naudai po Z. B. mirties, nes mirusiajai nuosavybės teise priklauso kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Tada pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių ir gavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kopiją bei žemės planų kopijas, pagal kuriuos matyti, kad pareiškėjos motinai Z. B. jos mirties dieną galėjo priklausyti 0,9200 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir 0,1800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Su šiais dokumentais pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo po motinos Z. B. mirties priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau prašymą notarė G. J. atmetė, nes praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėja dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių aplinkybių (ne tik pareiškėja, bet ir jos broliai ir sesuo, nežinojo, kad jų motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę) praleido įstatymo numatytą terminą, per kurį turėjo pateikti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo iš notarės pranešimą, kad yra likęs mamos žemės sklypas. Tai buvo labai netikėta, nes mama sakė, kad visą žemę pardavusi ir nieko nėra. Mamos namas buvo sudegęs, todėl mama gyveno kartu su pareiškėjos seserimi R. R. ir jos trimis vaikais išnuomotame name, mamai reikėjo pinigų įsikūrimui ir gyvenimui, todėl jie visi tikrai manė, kad mama pardavė visą turėtą žemę. Po mamos mirties jie nė vienas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad jokio palikimo nėra likusio, nes namas sudegė, o žemė parduota. Su mama bendravo, ją lankydavo, padėdavo, kiek galėjo ir tikėjo mamos žodžiais.
Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog močiutei esant gyvai, ji turėjo namą ir žemės. Kai namas sudegė, močiutė pardavė žemes, kad turėtų iš ko gyventi. Prieš naujus metus mama gavo laišką, kad yra močiutės paliktos žemės. Nepatikėjo ir pasiūlė mamai skambinti notarei išsiaiškinti ar tai nėra klaida, nes kiek žino, močiutė nieko neturėjo. Pas močiutę ji lankydavosi tiek tada, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), tiek kai gyveno nuomojamame name kartu su savo dukra. Niekas nežinojo apie močiutės likusią žemę.
Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškėja yra draugės nuo vaikystės. Neseniai pareiškėja jai paskambino ir paklausė ar ji žino, kad mama turėjo žemės. Kiek ji žino, pareiškėjos motina Z. B. buvo sakiusi, kad visą žemę pardavė, todėl niekas nežinojo apie likusią žemę. Ne kartą lankėsi Z. B. namuose ir žino, kad jos namas visiškai sudegė.
Suinteresuoti asmenys J. B., S. B. ir R. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į patikslintą pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prieštaravimų neturi, pareiškime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui įvertinus pareiškėjos nurodomas priežastis, kaip svarbias, neprieštarauja, kad prašymas būtų tenkintas. Prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento sudariusi nebuvo. Po jos mirties teisę priimti palikimą turėjo keturi jos vaikai: pareiškėja Z. Š. bei suinteresuoti asmenys J. B., S. B. ir R. R..
Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų, po Z. B. mirties liko jos vardu registruoti du žemės sklypai: vienas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kitas – unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja Z. Š., kaip vienintelį argumentą, dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nurodė tai, kad nežinojo, jog jos mirusi motina turėjo savo vardu registruoto turto, nes mamos turėtas namas sudegė dar jai gyvai esant, o žemę mama buvo pardavusi. Pareiškėja nurodė, kad mama ne kartą sakė, kad visą žemę pardavė ir kad jokio turto neturi. Šiuos pareiškėjos teiginius patvirtino savo atsiliepimais į pareiškimą trys suinteresuoti asmenys – palikėjos vaikai bei teismo posėdyje dalyvavusios liudytojos. Vien dėl to, kad manė, jog mama turto neturi, nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo po mamos mirties į notarų biurą nesikreipė.
Šiuo nagrinėjimu atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, tai yra, po Z. B. mirties praėjo 16 metų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos elgesį, tai yra į tai, jog pareiškėja 2021 m. gruodžio mėnesį sužinojusi apie motinos iki mirties turėtą turtą, nedelsdama kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę, o šiai netenkinus prašymo dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į advokatus dėl pareiškimo teismui surašymo ir pateikė pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams, vertina ją, kaip pakankamai rūpestingą.
Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po Z. B. mirties, nesikreipė, kiti galimi įpėdiniai prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, todėl nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir Z. Š. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po Z. B. mirties, priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos Z. Š. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, priimti palikimui, atsiradusiam po motinos Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.