Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė, ji turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (7 p.); bei pareiškėjo reikalavimas (8 p.). ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas skundžiamas aktas. Taigi kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką, t. y. pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui, be kita ko, skundėsi neteisėtais Pravieniškių PN veiksmais skiriant jam nuobaudas, tačiau nedetalizavo, kokios nuobaudos, kiek jų ir kada pareiškėjui buvo skirtos, nenurodė jokio konkretaus Pravieniškių PN akto (tikslios jo datos ir numerio), kuriuo jam buvo pritaikyta kokia nors nuobauda (-os), tokio akto prie skundo nepridėjo, nesuformulavo jokio savarankiško reikalavimo dėl jam skirtos nuobaudos (-ų). Taigi pareiškėjas, skųsdamasis dėl nuobaudų taikymo, nenurodė nei aiškaus skundo dalyko, nei pagrindo. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą šiems skundo trūkumams pašalinti. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas teismui vis tiek nepateikė jokio konkretaus akto, kuriuo Pravieniškių PN jam būtų paskirta bent viena nuobauda, nenurodė jo priėmimo datos bei numerio, o skundo patikslinime tik abstrakčiai nurodė reikalaujantis, kad nuobaudos būtų panaikintos. Pažymėtina, jog toks pareiškėjo reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos galimų priimti sprendimų rūšių, iš šių pareiškėjo pateiktų abstrakčių duomenų neįmanoma nustatyti jo siekiamo iškelti administracinio ginčo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota pareiškėjui nepašalinus 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, susijusios su tariamai neteisėtais Pravieniškių PN veiksmais, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad skunde bei jo patikslinime pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. liepos 30 d. Pravieniškių PN jis iš atvirosios kolonijos buvo pervestas į pataisos namus (uždarą režimą), jis nuolat yra laikomas kameroje, gryname ore jam leidžiama pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną, pareiškėjui nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona, parduotuvėje jis negali įsigyti telefono kotelių, todėl negali paskambinti žmonai ir vaikams. Pareiškėjo teigimu, tokios jo kalinimo sąlygos žeidžia jo garbę ir orumą, todėl jis patiria neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur, bei prašo priteisti jos atlyginimą. Taigi iš šio pareiškėjo reikalavimo bei skunde ir jo patikslinime išdėstytų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas šį reikalavimą grindžia, matyti, kieno veiksmus, kokiu laikotarpiu ir kokia apimtimi pareiškėjas skundžia, t. y. nagrinėjamu atveju pateikta minimali informacija, leidžianti apibrėžti nagrinėjamos administracinės bylos ribas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN, todėl ši nutarties dalis naikinama, o pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos, susijusios su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN nuo 2018 m. liepos 30 d., priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas laikė nepaduota pareiškėjo R. M. skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. liepos 30 d., ir šios pareiškėjo R. M. skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.