Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką jam pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Atsakovui A. M. procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi (procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančios ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nesantuokinio nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 18). Iš (duomenys neskelbtini)darbuotojo darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 n. rugsėjo mėn. sudarė 852 Eur (el. b. l. 7). Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023-09-28 pažymos apie ieškovės pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. jos vidutinė išmoka vaikui sudarė 83,73 Eur (el. b. l. 8). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovė gauna 88,20 Eur vaiko išlaikymo išmokas (el. b. l. 11-12). Duomenų apie atsakovo turtinę padėti byloje nepateikta.

Dėl išlaikymo dydžio

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazę nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 teismo įsakymu civilinėje byloje L2-1698-204/2011 nutarta išieškoti iš skolininko A. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-21 iki vaiko pilnametystės. Sūnui S. M. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja paskirta I. S. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo siekė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 teismo įsakymu civilinėje byloje L2-1698-204/2011 priteisto išlaikymo dydį nuo 101,37 Eur (350 Lt) iki 250 Eur.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Analizuojant šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo 2011-07-22, pirmiausia, įvertintini objektyvūs duomenys, kurių, teismo vertinimu, grįsti (teikiant atitinkamus įrodymus) nėra būtina, nes tokie duomenys laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismui 2011 metais priimant teismo įsakymą, kuriuo šalių nepilnamečiui vaikui buvo priteistas 101,37 Eur išlaikymas, akivaizdu, kad pasikeitė ne tik vaiko užimtumas, jam vystantis, bet neabejotinai išaugo natūralūs vaiko poreikiai (suvartojamo maisto, naudojamos aprangos kiekis, jo mokymuisi, lavinimui skiriamos lėšos ir pan.). Išaugus minėtiems poreikiams, pasikeitus (padidėjus) vaiko užimtumui, atitinkamai padidėjo ir tam reikalingų patenkinti piniginių lėšų dydis, šiam dydžiui išaugant. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų lėšų suma per laikotarpį nuo 2011 metų laikotarpį padidėjo ne tik dėl to, kad padidėjo vaiko poreikiai, bet ir dėl objektyvios priežasties – rinkos sąlygų pasikeitimų, kas neabejotinai atsiliepė kainų padidėjimui, o tai, savo ruožtu, vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžiui.

Teismas atkreipia dėmesį, jog, nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad natūraliai (vaikui augant) pasikeitė šalių vaiko poreikiai, be to, padidėjo kainos maisto, prekių ir paslaugų pirkimui. Būtent pastaroji aplinkybė (apie kainų padidėjimą) yra visuotinai žinoma aplinkybė, nereikalaujanti įrodinėjimo.

Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymui reikalingos piniginės lėšos, kurios skirtinos maistui, aprangai, lavinimui ir t.t. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina (tėvas) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau motina (tėvas), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Ieškovės nurodytos ir teismo nustatytos bylos aplinkybės bei pateikti įrodymai ir visuotinai žinomos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šalių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur dydžio suma.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio įrodė, todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį tenkintinas, priteistas išlaikymas sūnui S. M. didintinas iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei šalių galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (2023-10-23).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-10-20 iki ieškinio pateikimo dienos.

Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 3.200 straipsnyje (išlaikymo priteisimo momentas), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepaisant to, kad pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 konstatavo, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Kaip byloje nustatyta, iš atsakovo išlaikymas buvo priteistas 2011-07-22 teismo įsakymu civilinėje byloje L2-1698-204/2011, kuris turėjo būti pateiktas vykdymui, o jo nevykdant skaičiuojamas įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į tai ieškovės I. S. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi priteistina iš atsakovo išlaikymo sumą padidinta nuo 101,37 Eur iki 250 Eur, t.y. 148,63 Eur dydžio suma, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš 2024-01-11 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2024-01-10 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro 334,56 Eur. Pažymoje nurodoma, kad advokato Rimanto Šimkaičio skirtas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas sudaro 2 val. 0 min., iš kurių 1 val. 0 min. pasirengimas nagrinėti bylą ir 1 val. 0 min. dalyvavimas teismo posėdžiuose. Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą 2 val. 0 min., iš viso sudaro 327,50 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad advokatas Rimantas Šimkaitis 2024-01-16 vykusiame vieninteliame teismo posėdyje nedalyvavo, atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra pagrindo priteisti advokato Rimanto Šimkaičio nurodytas dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidas – 1 val. 0 min., t.y. 163,75 Eur, todėl prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Spręstinas klausimas tik dėl 170,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų /priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinus 50 procentų reikalavimų, iš atsakovo priteistina 85,41 Eur (170,81 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, o iš ieškovės priteistina 42,70 Eur (170,81 Eur x 50 proc. x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso sudaro 14,57 Eur, kadangi paskirsčius šias išlaidas bylos šalims, vienai bylos šaliai jos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (aktuali redakcija TAR, 2023, Nr. 2023-24579) nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis), atsižvelgiant į tai jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 teismo įsakymu civilinėje byloje L2-1698-204/2011 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023-10-23) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sūnui S. M. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85,41 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, antrinės teisinės pagalvos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovė I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,70 Eur (keturiasdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, antrinės teisinės pagalvos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.