- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- II-211-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00570-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio J. B. individualioje įmonėje vairuotoju – operatoriumi, skundą dėl 2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. vasario 10 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis surašė R. P. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis 2019 m. vasario 10 d., 10 val. 51 min., Vilniaus pl., Klaipėdoje, vairavo automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 promilių girtumas. Šiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą (b. l. 28-29).
2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos nutarimu R. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn. (b. l. 27).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. P. pateikė skundą dėl 2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimo pakeitimo. Prašo pakeisti nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat pakeisti nutarimą nustatant, jog nėra R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Skundą motyvuoja tuo, kad pareigūnas byla nagrinėjo formaliai, atsisakė priimti įrodymus, charakterizuojančius pažeidėjo asmenybę, neteisingai vertino R. P. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus šiuo duomenis yra pagrindas R. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog su R. P. skundu nesutinka. R. P. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimas teisėtas, R. P. skundas nepagrįstas. Prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 74-77).
Teismo posėdyje skundą pateikęs asmuo R. P. palaikė skundą ir paaiškino, kad padaryto pažeidimo neginčija, sutinka, jog vairavo neblaivus, tačiau prašo sušvelninti skirtą nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Alkoholį vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai, todėl buvo netikėta, jog patikrinus nustatytas neblaivumas. Buvo išsimiegojęs ir nemanė, kad yra neblaivus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdyje prašė tenkinti R. P. skundą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma - tiek šeimyninės aplinkybės, tiek paties nusižengimo padarymo aplinkybės, R. P. asmenybė leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes paskirta nuobauda nors ir minimali, vis tik yra per griežta.
Liudytoja D. P. paaiškino, jog yra R. P. sutuoktinė. Įvykio metu važiavo kartu su sutuoktiniu. Abudu labai nustebo, kad pareigūnams patikrinus sutuoktiniui nustatytas neblaivumas. R. P. alkoholį vartojo iš vakaro, maždaug iki 24 val. Ryte valgė pusryčius, sutuoktinis atrodė kaip visada, jautėsi gerai, nebuvo panašu, kad yra neblaivus. Šeimoje alkoholis vartojamas saikingai. Pagrindines šeimos pajamas sudaro sutuoktinio užmokestis. R. P. dirba vairuotoju operatoriumi, todėl praradęs teisę vairuoti netektų darbo, o šeima pajamų. Ji pati šiuo metu dirba, gaunamos pajamos mažos, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali vairuoti. Reikalinga pasirūpinti atskirai gyvenančia sergančia mama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. P. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe
R. P. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 prom. girtumas) jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 27).
Teismo posėdyje R. P. paaiškino, kad padaryto pažeidimo neginčija, yra sumokėjęs jam skirtą baudą, tačiau prašo sušvelninti jam skirtą nuobaudą ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinti jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, kurios, kaip nurodoma pateiktame skunde, priimant nutarimą buvo įvertintos netinkamai.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 442 straipsnio 5 dalyje nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą tik dėl nuobaudos individualizavimo, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, todėl skundžiamas nutarimas vertinamas skundo ribose.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali sankcija. Institucija, priėmusi nutarimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą paskyrė taip pat minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui (b. l. 27).
Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, jog nutarimas priimtas dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniu, o priimant nutarimą nebuvo nustatyta R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivus. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, jog minėtos aplinkybės nustatytos nepagrįstai.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad R. P. administracinio nusižengimo tyrimo pradžios neneigė padaryto pažeidimo. Surašant administracinio nusižengimo protokolą jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi dėl jo (b. l. 28-29). 2019 m. balandžio 12 d. jis sumokėjo nutarimu skirtą baudą ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą - mokėjimo nurodymą Nr. 278. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti esant R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte).
Pasisakydamas dėl nustatytos R. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas pažymi, jog Institucija nepagrįstai nustatė R. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusižengimas padarytas neblaivaus asmens. R. P. nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju yra asmens atsakomybę pagal atitinkamą ANK straipsnį kvalifikuojanti aplinkybė ir negali būti pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to ir ANK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Taigi teismas konstatuoja, jog R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Tačiau, teismo nuomone, nustatyta viena asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas nesudaro pagrindo keisti 2019 m. kovo 4 d. nutarimą.
Prašydamas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, R. P. pateikė darbo sutartį su priedais, iš kurios matyti, jog R. P. dirba J. B. individualioje įmonėje vairuotoju – operatoriumi (b. l. 53-57), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2019-02-27 iš kurios matyti, kad J. B. individualioje įmonėje R. P. dirba nuo 2013 m. gruodžio 3 d. (b. l. 58-59). Iš darbdavio charakteristikos matyti, jog R. P. apibūdinamas kaip pareigingas ir didelę vairuotojo patirtį turintis darbuotojas, jam nė karto nebuvo nustatytas girtumas, pažymima, jog vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms vykdyti (b. l. 60). Iš pateiktų dokumentų matyti ir tai, jog R. P. vedęs – sutuoktinė D. P. (b. l. 61). Apklausiama teisme skundą pateikusio asmens sutuoktinė D. P. paaiškino, kad 2019 m. vasario 10 d. patikrinimo metu važiavo kartu su sutuoktiniu. Neneigė, jog R. P. iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog ryte sutuoktinis buvo išsimiegojęs, valgė pusryčius ir nebuvo panašu, jog yra neblaivus. D. P. prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą jos sutuoktiniui, nes ši teisė reikalinga jo kaip vairuotojo darbui.
Prašydamas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą pareiškėjas taip pat motyvavo tuo, jog teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Laikomasi nuostatos, jog dar prieš darydamas pažeidimą asmuo galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Aplinkybės, jog R. P. nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarė pirmą kartą, dėl padaryto pažeidimo nekilo neigiamų pasekmių ir kiti asmenys nenukentėjo, nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje. Teismas pažymi ir tai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl sutuoktinės D. P. ir jo mamos sveikatos sutrikimų, gydymą stacionare (b. l. 62-67, 68) taipogi nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jos egzistavo dar iki pažeidimo padarymo, todėl, kaip jau minėta, galimai kilsiančias pasekmes R. P. turėjo apsvarstyti prieš darydamas pažeidimą.
Administracine tvarka nubausto asmens atstovas advokatas D. Cvetkovas be jau teismo aptartų aplinkybių prašė vadovautis skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nėra analogiškos. Nors yra nustatyta viena R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusižengimo metu asmeniui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau jam nustatytas girtumas 0,78 ± 0,02 promilės žymiai viršija nustatytą leistiną alkoholio kiekį kraujyje, t. y. 0,4 promilės. Byloje pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie R. P. registruotus administracinius nusižengimus iš kurio matyti, jog asmuo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 31-44), 2019 m. vasario 10 d. nusižengimo padarymo metu asmuo turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. R. P. padarė grubų administracinį nusižengimą – vairavo būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
Teismas pažymi ir tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo pataisos numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 prom. neblaivumas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog tenkinus R. P. prašymą sušvelninti skirtą administracinio poveikio priemonę, teismo priimtas sprendimas nederėtų su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą. R. P. vairuodamas neblaivus, elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio rezultatas ir pasekmė.
Teismų praktikoje nustatyta, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, jog R. P. skirta minimali piniginė nuobauda - bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam terminui, išnagrinėjus skundą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti jam skirtą nuobaudą, teismo nuomone, skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Teisinio pagrindo švelninti 2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos nutarimu skirtą administracinę nuobaudą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. P. skundo netenkinti. 2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą palikti nepakeistą.
Pašalinti iš 2019 m. kovo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo nustatytą R. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir pripažinti, jog R. P. atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.