Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-218-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
AN2-218-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00570-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
R. P.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-218-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00570-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. kovo 4 d. nutarimas, kuriuo R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. vasario 10 d. 10.51 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 promilės girtumas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti ir paskirti R. P. švelnesnę administracinę nuobaudą (administracinio poveikio priemonę) – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – teismo nuožiūra.

2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą, laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta norma, ji suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta poveikio priemonę, kai normos sankcijoje nustatyta poveikio priemonė, kurią pagal įstatymą turėtų skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

2.2. Apelianto teigimu, R. P. pagal 2013 m. gruodžio 3 d. darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, vairuoja sunkiasvorį transportą (betono maišykles ir panašiai), turi daugelio transporto rūšių vairavimo kategorijas, vairavimo stažas – 25 metai, charakterizuojamas puikiai. R. P. jokio kito darbo nėra dirbęs ir savęs dirbant kitokio pobūdžio darbą neįsivaizduoja. Pažymi, kad R. P. buvo sustabdytas 2019 m. vasario 10 d. – sekmadienį, tai yra savo nedarbo dieną, vairavo sau priklausantį lengvąjį automobilį, vyko kartu su žmona D. P. į susitikimą užmiestyje (buvo susitarę su pardavėju dėl šuniuko įsigijimo). Jokio įtarimo, kad kitą dieną po alkoholio pavartojimo, apie 11 val. ryto dar bus lengvas girtumas, R. P. negalėjo įtarti. Išvakarėse R. P. su žmona turėjo svečių, tačiau nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad kitos dienos vidurdienį bus išlikęs lengvas girtumas. R. P. jautėsi ir atrodė savo sutuoktinei visiškai blaivus. Kitaip jis nebūtų sėdęs prie vairo, būtų atidėjęs neskubų susitikimą, nes puikiai suvokia, kad vairavimas – tai jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. P. niekada anksčiau nebuvo patrauktas atsakomybėn už vairavimą, esant neblaiviam. Iš jo vairavimo istorijos galima daryti išvadą, kad jis yra pavyzdinis vairuotojas. Tai, kas atsitiko, jam buvo ir yra didžiulis emocinis sukrėtimas. Alkotesterio rezultatas jam buvo tiek netikėtas ir sukrečiantis, kad jis net nepasinaudojo galimybe pateikti kraujo mėginį ištyrimui. Ši situacija pati savaime R. P. yra morališkai sunki, t. y. vien jau bylos nagrinėjimas savotiškai atlieka nuobaudos funkciją. Būdamas sąžiningas ir teisingas žmogus, R. P. mano, kad šiuo konkrečiu ir individualiu atveju būtų galima svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies normų taikymo.

2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. P. sutuoktinė turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau dėl sveikatos problemų praktiškai negali vairuoti, be to, turi mažai praktikos, nes visą laiką vairuodavo sutuoktinis, o kai jis negalėdavo, važinėdavo visuomeniniu transportu. Be to, D. P. prieš mažiau kaip metus buvo operuota dėl kepenų ligos (per pastaruosius kelis metus operuota kelis kartus), moteris kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo, turi problemų su kelių sąnariais. Vairavimas jai sunkus ir daug fizinių bei psichologinių pastangų reikalaujantis procesas. Taigi šeimoje vienintelis praktiškai vairuojantis asmuo visada buvo R. P.. R. P. taip pat slaugo 2018 m. pabaigoje sunkią traumą patyrusią mamą, jai sunku vaikščioti. Todėl netekus teisės vairuoti, R. P. ir visa jo šeima jau patiria didžiulius nepatogumus. Ilgesnis teisių atėmimas gali dar skaudžiau atsiliepti šeimos gerovei tiek finansine, tiek psichologine prasme. Didelė tikimybė, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo (teisės vairuoti), R. P. bus atleistas iš darbo, neteks pajamų, pasunkės tiek jo sutuoktinės gyvenimas, tiek mamos priežiūra. Visa tai prisidės prie jau esamų paties R. P. vidinių išgyvenimų, susijusių su įvykiu, tai yra jis nuolat turi aiškintis prieš aplinkinius, kodėl neteko teisės vairuoti, patiria nuolatinį stresą ir gėdos jausmą. Nežinomybė ir neužtikrintumas dėl ateities labai slegia.

2.5. Kartu pažymima, kad dėl R. P. veiksmų nebuvo kilusi jokia pavojinga situacija ar žala visuomenei. Taigi švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje galima skirti įvertinus tai, kad žala nebuvo padaryta, R. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad anksčiau šiurkščiai būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones, nėra, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jam vairuotojo pažymėjimas būtinas siekiant atlikti darbines funkcijas. R. P. yra sukūręs šeimą ir veda pavyzdinį gyvenimą, jis sąžiningai dirba, moka mokesčius, laikosi įstatymų. Tai, kad žmogus vieną kartą suklydo, negali būti laikoma, jog asmuo yra linkęs daryti pažeidimus. Todėl, apelianto nuomone, šiuo atveju pagrįstai buvo keliamas klausimas dėl visiško ar dalinio administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymo R. P.. Vien piniginės nuobaudos skyrimas ir jos sumokėjimas R. P. padarys auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti tik šiomis priemonėmis. Visiems pažeidėjams neturi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju susiklosčiusios aplinkybės ir paties R. P. asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad griežtas, nors ir minimalus R. P. nubaudimas įstatymo sankcijos ribose, atimant iš jo teisę vairuoti 12 mėnesių, padarys R. P., o kartu ir jo šeimai bei visai visuomenei daugiau žalos, nei naudos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P. švelnesnę administracinę nuobaudą (administracinio poveikio priemonę) – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – teismo nuožiūra.

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

13. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

14. Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant skundą apylinkės teisme dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir sušvelninti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą arba jos neskirti iš viso, nenurodė.

15. Akcentuotina, kad R. P. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių. R. P. ir anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei kitus nusižengimus. Jam nustatytas, pritaikius paklaidą, 0,763 promilės, t. y. beveik dvigubai didesnis negu leistinas 0,4 promilės neblaivumo laipsnis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, šeimos poreikiams patenkinti, egzistavo ir iki padarant administracinį nusižengimą, už kurį nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šios aplinkybės nėra sietinos su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Akivaizdu, kad R. P., būdamas neblaivus, ir sėsdamas už vairo, elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra jo paties elgesio pasekmė. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma nuobauda, interesus. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo pataisos numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 promilės neblaivumas, o tenkinus R. P. prašymą sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, teismo priimtas sprendimas nederėtų su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą.

16. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

17. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė