- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- e2-3114-779/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37952-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant vertėjai E. V., ieškovo atstovei A. L., atsakovei S. B., atsakovės atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 1784,46 Lt (516,82 EUR) skolos už socialinio būsto nuomą, 56,55 Lt (16,38 EUR) delspinigių, 768,04 Lt (222,44 EUR) skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad 2001-04-03 UAB „Žirmūnų valda“ ir S. B. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būtų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovei neterminuotam naudojimui suteikė 36,64 kv. m. gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nurodė, jog gyvenamąją vietą adresu Žygio g. 20-8, Vilniuje, nuomininkė deklaruoja nuo 1988-06-06. Pažymėjo, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. nemokėjo už jai išnuomotą gyvenamąją patalpą nei nuomos mokesčio, nei kitų mokesčių už gyvenamosioms patalpoms teikiamas paslaugas, todėl atsakovės įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 yra 1784,46 Lt (516,82 EUR) skolos ir 56,55 Lt (16,38 EUR) delspinigių, iš viso 1841,01 Lt (533,19 EUR). Nurodė, kad 2010-10-08 buvo pasirašyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010-10-01 teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau ir šių sąskaitų atsakovė neapmoka, todėl laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31 už šildymą ir karštą vandenį yra susidariusi 768,04 Lt (222,44 EUR) skola.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nėra įrodytas tinkamais įrodymais, ieškovas yra suinteresuotas asmuo byloje, todėl negalima pasikliauti jo teikiamomis pažymomis. Pažymėjo, kad nuomojamas butas yra blogos būklės, atsakovė savo lėšomis 2007 metais įstatė bute langus, už tai sumokėjo 5571,69 Lt (1613,67 EUR), bute padidintas drėgnumas, name yra žiurkių, todėl reikalauti bet kokio dydžio nuomos mokesčio iš atsakovės yra nepadoru.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad yra registruota darbo biržoje, ieškosi darbo, gauna apie 224 Lt, todėl neturi galimybių susimokėti skolą. Dėl skolos dydžio nurodė, jog sutinka, kad yra skolinga ieškovui, tačiau mano, jog kadangi butui reikalingas remontas, nuoma yra per didelė, kaip ir per didelės sąskaitos už šildymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios Žygio g. 20-8, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 22). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (b. l. 23), todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atstovo teiginys, jog byloje yra netinkamas ieškovas. Nustatyta, kad 2001-04-03 tarp UAB „Žirmūnų valda“ ir S. B. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas butas neterminuotam naudojimui (b. l. 6-8). Iš teismui pateiktos pažymos apie įsiskolinimą už buto nuomą, PVM sąskaitų-faktūrų, nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad atsakovė nemoka nuomos mokesčio, dėl ko už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 susidarė 1784,46 Lt (516,82 EUR) skola už nuomą ir 56,55 Lt (16,38 EUR) delspinigių (b. l. 10,11, 12-14, 86-114). Atsakovei buvo siųsti reikalavimai apmokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė į juos nereagavo (b. l. 17,18,19,20). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 str., gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 str. 1 d., už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, mokėti būsto nuomos mokestį bei mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir kitus susijusius mokesčius (Sutarties 2.2 p.). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui nuomą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31, nėra. Atsakovės atstovas teigė, jog visiškai neaišku, kaip apskaičiuotas nuomos mokestis ir kokio dydžio jis yra. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi ieškovo į bylą pateiktose sąskaitose - faktūrose yra nurodyta nuomos mokesčio kaina vienam kvadratiniam metrui, kuri per ginčo laikotarpį nesikeitė - 2.6964 Lt ir į kurią įskaičiuotas taikomas 0,4 dydžio koeficientas bei buto plotas, todėl nuomos dydis yra 98,79 Lt (28,63 EUR) per mėnesį. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovui iš atsakovės priteistina 1784,46 Lt (516,82EUR) skola už buto nuomą (CK 6.583 str. 1 d.) ieškinyje nurodytu laikotarpiu.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal 1995-01-25 LT Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 1.1. punktą, delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir t. t.), skaičiuojami po 0,2 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Iš teismui pateiktos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2014-10-30 delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovei priskaičiuota 56,55 Lt (16,38 EUR) delspinigių (b. l. 11), atsakovė delspinigių dydžio neginčija, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 56,55 Lt (16,38 EUR) delspinigių.
Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2010-10-08 buvo pasirašyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti (b. l. 36-41). Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010-10-01 teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Iš byloje esančių pažymos apie įsiskolinimą už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, mokomųjų pranešimų, nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos (b. l. 115-121; 126-127) matyti, kad ir šių sąskaitų atsakovė neapmoka, todėl laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-08-31 už šildymą ir karštą vandenį yra susidariusi 768,04 Lt (222,44 EUR) skola (b. l. 15-16). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui skolą, nėra. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovui iš atsakovės priteistina 768,04 Lt (222,44 EUR) skola už šildymą ir karštą vandenį (6.383 str. 1 d.).
Atsakovė teigia, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo, kad mokesčiai ieškovui už nuomą ir teikiamas komunalines paslaugas buvo sumokėti ir prievolė įvykdyta. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Nagrinėjamoje gi byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog skolą ieškovui sumokėjo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokį skolos dydį, nei nurodė ieškovas. Kadangi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą, todėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visetas patvirtina tiek atsakovės įsiskolinimo faktą, tiek skolos dydį. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktomis pažymomis, PVM sąskaitomis-faktūromis, ataskaitomis. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni, nei kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Atsakovė gi savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, tik teorinius pasvarstymus apie tai, kas yra padoru, o kas ne.
Aplinkybė, jog atsakovė pagerino patalpų būklę, įtakos pareigai mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius neturi, nes nuomos sutarties 2.3, 2.3.3 punktuose numatyta atsakovės pareiga savo lėšomis daryti patalpų einamąjį ir kapitalinį remontus, keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus. Atsakovės nurodyta aplinkybė apie patalpų pagerinimą leidžia atsakovei raštu kreiptis į ieškovą su prašymu sumažinti nuomos mokestį.
Kiti atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovės, jos atstovo nurodyti argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 516,82 EUR (1784,46 Lt) skolos už buto nuomą, 16,38 EUR (56,55 Lt) delspinigių, 222,44 EUR (768,04 Lt) skolos už komunalines paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (755,64 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.