- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- I-7640-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02129-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- B. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) 2014-03-27 sprendimą „Dėl 2013-11-07 skundo išnagrinėjimo iš naujo“ Nr. (6.5)I-2912; 2) įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių nedelsiant kompensuoti (išmokėti) jam: nuo 2010-09-01 iki 2011-12-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1dalies taikymo negautą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos(toliau – senatvės pensija) dalį, kurią sudaro 5468,54 Lt; nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį, kuri sudaro 27028,71 Lt; 3) tuo atveju, jei ginčas teismo nebūtų išspręstas iš esmės, išaiškinti Fondo valdybai, jog jo prašymui dėl pensijos kompensavimo pateikti terminas nėra praleistas bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti iš esmės jo 2013-10-01 ir 2013-11-07 reikalavimus dėl pensijos kompensavimo (1-8 b. l.).
Skunde paaiškino, kad 2013-10-01 kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių su prašymu kompensuoti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Prašymą grindė tuo, kad minėtu laikotarpiu sumažinta pensija iki šiol nekompensuota. Paaiškino, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis jo senatvės pensija buvo mažinama du kartus, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius. Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jam buvo paskirta 44 080,9 Lt senatvės pensijos, tačiau per šį dviejų metų laikotarpį jis gavo tik 11 583,65 Lt paskirtos senatvės pensijos – nekompensavus pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį sumažintos pensijos, pareiškėjui iš viso nesumokėta 32 497,25 Lt teisėtai paskirtos senatvės pensijos.
Nurodė, kad 2013-10-11 gavo Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą, kuriame buvo atsisakyta kompensuoti neišmokėtą pensijos dalį. 2013-11-07 pateikė skundą Fondo valdybai, kuriame prašė panaikinti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą, tačiau Fondo valdyba prašomu panaikinti sprendimu skundą nagrinėti atsisakė ir prašymo kompensuoti neišmokėtą pensijos dalį netenkino. Atsakovas sprendime nurodė, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais galėjo būti skundžiami Fondo valdybai per 3 metus nuo sužinojimo apie paskirtą pensiją dienos, o pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu kompensuoti Laikinuoju įstatymu sumažintą pensijos dalį, praleido terminą tokiems prašymams pateikti.
2013-12-06 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014-02-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4724-580/2014 panaikino Fondo valdybos 2013-11-15 sprendimą Nr. (6.5)I-7697 ir įpareigojo Fondo valdybą jo 2013-11-07 skundą išnagrinėti iš naujo. Fondo valdyba 2014-03-27 sprendimu Nr. (6.5)I-2912 2013-10-01 prašymą ir 2013-11-07 skundo dalį, kuriais reikalaujama įpareigoti Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpių sumažintos senatvės pensijos dalį, atsisakė nagrinėti, kaip paduotus praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Taigi, Fondo valdyba atsisakė iš esmės nagrinėti jo prašymą tuo pačiu pagrindu. Mano, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo įsitikinimu, Fondo valdyba nesivadovavo konstitucine doktrina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pensijų kompensavimo klausimu, netinkamai taikė materialines teisės normas. Be to, akcentavo, kad pateiktais prašymais jis neskundė 2010 m. priimto sprendimo laikinai mokėti sumažintą pensijos dalį, o pasibaigus ekonominiam sunkmečiui pateikė prašymą kompensuoti negautą pensiją, todėl termino tokiam prašymui pateikti nepraleido. Akcentavo ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2014-03-07 inter alia išaiškino, jog pensijų praradimai, atsiradę dėl įstatymo nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi. Pažymėjo, kad 2008 m. prasidėjusi globali ekonominė krizė baigėsi dar 2011-2012 metais, tačiau pensija iki šiol nekompensuota ir tokį delsimą pareiškėjas laiko nepagrįstu.
Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis konstitucine doktrina, įskaitant Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimą, bei įstatymo priėmimo aplinkybėmis, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai tik su ta sąlyga, kad pensijos nepriemoką yra numatyta kompensuoti. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Praėjus net 3,5 metų nuo Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo ir daugiau nei 1,5 metų nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo Laikinuoju įstatymu sumažintų pensijų kompensavimas nėra įvykdytas.
Pažymėjo, kad Fondo valdyba pripažįsta, jog jam buvo išmokėta ne visa paskirta pensija. Pareiškėjo manymu, tai, kad dar nėra visuotinės sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, tai nereiškia, kad senatvės pensijos nepriemoka negali būti teisėtai grąžinta pagal pateiktą individualų prašymą. Net ir nesant tokios visuotinės kompensavimo tvarkos Fondo valdybai galioja tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina. Teigia, kad jo teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio ir minėtos konstitucinės doktrinos.
Atkreipė dėmesį, kad tiek Fondo valdybos, tiek jos teritorinio skyriaus sprendimai buvo priimti oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, t. y. jau paaiškėjus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies antikonstitucingumui. Nepaisant to, Fondo valdybos Kauno skyriui atsisakius išmokėti dėl šios normos taikymo susidariusią nepriemoką, jis pateisino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymą. Individualūs administraciniai aktai, pateisinantys Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo normos taikymą negali būti laikomi teisėtais (1-8 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdyba pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai nagrinėjami, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Pensijų įstatymas), Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010-2011 metais – ir Laikinuoju įstatymu. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, o Fondo valdyba, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69, 11 punkte nustatyta, kad Fondo administravimo įstaigose yra nagrinėjami prašymai pagal atitinkamos Fondo administravimo įstaigos kompetenciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010-2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, 2013-10-01 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių, kuris 2013-10-10 raštu Nr. (10.1)S-64858 išnagrinėjo prašymą ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus. Fondo valdyba 2014-03-27 sprendimu Nr. (6.5)I-2912 nustatė, kad pareiškėjo prašymo, adresuoto Kauno skyriui, esmė – nesutikimas su sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos mokėjimu nuo 2010-01-01, t. y. su Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėnesį priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti pareiškėjui sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją teisinėmis pasekmėmis. Todėl Fondo valdyba, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punkto nuostatomis, konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-10-01 prašymą, kuriuo prašoma išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-2011 metais neišmokėtą pensijos dalį, viršijo savo kompetenciją, ir 2014-03-27 sprendimu Nr. (6.5)I-2912 įpareigojo šį skyrių panaikinti 2013-10-10 raštą Nr. (10.1)S-64858, kuriuo jis atsisakė išmokėti senatvės pensijos dalį pareiškėjui. Teigia, kad Fondo valdybos Kauno skyrius pareiškėjo 2013-10-01 prašymą turėjo persiųsti Fondo valdybai, todėl Fondo valdyba 2014-03-27 sprendimu atsakė ne tik į 201311-07 skundą adresuotą Fondo valdybai, bet ir į teritoriniam skyriui adresuotą 2013-10-01 prašymą, kuriame keliamas reikalavimas dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo.
Pažymėjo, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų 45 straipsnyje buvo nustatyta, jog Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai, o Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad apie teritorinio skyriaus sprendimą mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, 2014-03-27 sprendimu Nr. (6.5)I-2912 nustatė, kad kreipdamasis į teritorinį skyrių 2013-10-01 prašymu, kuris, remiantis pirmiau nurodytais motyvais, turėjo būti persiųstas Fondo valdybai, ir į Fondo valdybą su 2013-11-07 skundu dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014-03-27 sprendimu, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, B. G. 2013-10-01 prašymą ir 2013-11-07 skundo dalį, kuriais pareiškėjas prašė teritorinį skyrių įpareigoti išmokėti 2010-2011 metais neišmokėtos senatvės pensijos dalį atsisakė nagrinėti.
Atsakovo manymu, pareiškėjo 2014-03-27 skundo argumentas, kad jis neskundžia Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 metais priimto sprendimo laikinai mokėti sumažintą pensijos dalį, todėl ir termino tokiam prašymui pateikti nepraleido, negali paneigti teisminės gynybos per įstatymo nustatytą terminą principo. Akcentavo, kad pagal šiam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, skundų dėl sumažintų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų mokėjimo padavimo terminas sietinas su pirmos sumažintos pensijos išmokėjimu. Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti jam 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, taigi, jis reikalauja kompensuoti teritorinio skyriaus sprendimo mokėti jam nuo 2010 metų sausio mėnesio sumažintą senatvės pensiją, sukeltas teisines ir materialines pasekmes. Kol nenustatyta, kad pastarasis sprendimas buvo neteisėtas, negali atsirasti pagrindas kompensuoti jo padarinius, taigi terminas skyriaus sprendimo apskundimui ir dėl šio sprendimo neišmokėtos senatvės pensijos kompensavimui, atsakovo įsitikinimu, skaičiuotinas analogiškai.
Kadangi, atsakovo teigimu, pareiškėjas į Fondo valdybą kreipėsi praleidęs 3 metų terminą ir nepateikė įrodymų, kad šį terminą praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, 2014-03-27 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Fondo valdybos teritorinį skyrių išmokėti senatvės pensijos nepriemoką nurodė, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi jis nebuvo išnagrinėtas Fondo valdyboje privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ( 23-26 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką nutraukti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2013-11-07 skunde prašė panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-10 sprendimą Nr. (10.1 )S-64858 bei įpareigoti Kauno skyrių išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo B. G. skundą ir 2014-03-27 sprendimu Nr. (6.5)1-2912 įpareigojo Fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių panaikinti 2013-10-10 sprendimą Nr. (10.1 )S-64858, nes priimdamas minėtą sprendimą Fondo valdybos Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius nesilaikė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69, 11 p. reikalavimo ir nepersiuntė pareiškėjo prašymo nagrinėti Fondo valdybai, dėl ko viršijo savo kompetenciją. Fondo valdybos Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014-04-04 raštu Nr. (10.1)S-23066 panaikino savo 2013-10-10 sprendimą Nr. (10.1)S-69858 dėl atsisakymo išmokėti pensijos dalį.
Dėl ginčijamo Fondo valdybos 2014-03-27 sprendimo teisėtumo paaiškino, kad dėl sumažintos pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2010 metų sausio mėnesio atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo. Pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus. Sumažinta senatvės pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie pensijos sumažinimą sužinojo 2014 m. sausio mėnesį, daro išvadą, kad Fondo valdybos 2014-03-27 sprendimo Nr. (6.5)1-2912 dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo B. G. skundą dėl įpareigojimo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalį, paduotą praleidus 3 metų senaties terminą, yra pripažintina teisėta ir pagrįsta, ir jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-789/2013). Pareiškėjas 2014-04-04 skundu į teismą kreipėsi, prašydamas priteisti jam pagal Laikino įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalį. Kadangi Fondo valdyba 2013-03-27 sprendimu Nr. (6.5)1-2912 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, nes pareiškėjas praleido 3 metų terminą skundui paduoti, pareiškėjo B. G. skundas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo skundas nebuvo išnagrinėtas Fondo valdyboje iš esmės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl byla dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta (18-21 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui B. G. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009-07-14 sprendimu Nr. 10.33.C-22875 nuo 2009-07-03 buvo paskirta 1 790 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (40 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). Nuo 2010-07-03 pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 10.33.C-15876 buvo paskirta 1 838 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (41 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). VSDFV Kauno skyrius nuo 2011-09-01 B. G. paskyrė 1 903 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (42 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014).
Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 1-ajam pensijų skyriui pateikė 2013-08-16 prašymą pateikti pažymą apie 2010–2011 m. pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtą pensijos dalį (43 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). Pažyma B. G. buvo pateikta 2013-08-20 (44–45 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui pateikė 2013-10-01 prašymą, kuriame prašė nedelsiant kompensuoti (išmokėti) dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 5 468,54 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 27 028,71 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (46–50 b. l. adm. byla Nr. I-4724-580/2014). VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-10-10 sprendime Nr. (10.1)S-64858 paaiškino valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimo tvarką ir nurodė, kad kol nėra priimti teisės aktai, nustatantys dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo (51–52 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). Nenutikdamas su priimtu sprendimu, B. G. su 2013-11-07 skundu kreipėsi į VSDFV. Šiame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-10 sprendimą Nr. (10.1)S-64858 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nedelsiant kompensuoti (išmokėti) dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 5 468,54 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 27 028,71 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (27–32 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). VSDFV 2013-11-15 sprendimu Nr. (6.5)I-7697 pareiškėjo 2013-11-07 skundą nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasis į šią instituciją, B. G. buvo praleidęs iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjui paaiškinta, kad jeigu jis iki 2013-12-09 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (25–26 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014).
Pareiškėjas 2013-12-09 kreipėsi į Vilniaus apygardos admnistracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Fondo valdybos 2013-11-15 sprendimą Nr. (6.5)I-7697 (1-9 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4724-580/2014 patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Fondo valdybos 2013-11-15 sprendimą Nr. (6.5)I-7697 ir įpareigojo Fondo valdybą pareiškėjo 2013-11-07 skundą išnagrinėti iš naujo (64-68 b. l., adm. byla Nr. I-4724-580/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Vykdydama nurodytą teismo sprendimą, Fondo valdyba iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2013-11-07 prašymą ir 2014-03-27 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-2912, kuriuo įpareigojo Fondo valdybos Kauno skyrių panaikinti šio skyriaus 2013-10-10 raštą Nr. (10.1)S-64858, kaip priimtą viršijus kompetenciją. Taip pat Fondo valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau - Taisyklės) 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-10-30 prašymą ir 2013-11-07 skundo dalį dėl senatvės pensijos dalies už 2010-2011 metus išmokėjimo, kadangi jie paduoti praleidus ginčo metu (t. y. iki 2012-12-31) galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą. Taip pat Fondo valdyba pareiškėjui išaiškino, kad iki 2014-04-15 pateikus papildomus įrodymus dėl termino atnaujinimo, jo skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (9-11 b. l.).
Pareiškėjas skunde teigia, kad į Fondo valdybos skyrių ir Fondo valdybą kreipėsi ne dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, bet kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-2011 metais, todėl termino kreiptis į Fondo valdybą nepraleido.
Nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje, kurio 2 dalis (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustato skundų Fondo valdybai dėl jos teritorinių skyrių ir kitų fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) padavimo terminus, inter alia, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; taip pat nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Šiuo atveju, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad analogiškose situacijose dėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, yra taikytinas 3 metų skundo Fondo valdybai pateikimo terminas – iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalies nuostatos (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas, per kurį pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į Fondo valdybą, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėjas dėl ginčo laikotarpiu susidariusios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo pirmiausiai kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių su 2013-10-01 prašymu, taigi jau tada inicijavo ginčą dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų) mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad į Fondo valdybos skyrių kreipėsi dėl praradimų, susijusių su Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu 2010-2011 metais, kompensavimo, tačiau iš esmės jis reiškia nesutikimą su Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimais (veiksmais) mokėti jam pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją. Tik pripažinus šiuos sprendimus (veiksmus) neteisėtais, pareiškėjas įgytų teisę į kompensaciją. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamam ginčui inicijuoti Fondo valdyboje yra taikytinas 3 metų procesinis terminas.
Pripažintina, kad inicijuodamas ginčą pareiškėjas tam tikru aspektu veikė netinkamai, nes skundą padavė ne įstatymo įgaliotam nagrinėti subjektui – Fondo valdybai, o teritoriniam skyriui. Pareiškėjo 2013-10-01 prašymas laikytinas kreipimusi į Fondo valdybą Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime Fondo valdyba pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į Fondo valdybą terminą.
Teisės į senatvės pensiją gynimo privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 20 p. nustatyta, kad, paaiškėjus, jog pareiškėjas kreipėsi į Valdybą praleidęs terminą skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2014-03-27 sprendimu Fondo valdyba, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido 2013-10-01 prašymo ir 2013-11-07 skundo pateikimo terminą, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą įpareigoti teritorinį Fondo valdybos skyrių kompensuoti (išmokėti) 2010-2011 m. neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Taip pat skundžiamu sprendimu pasiūlė pareiškėjui iki 2014-04-15 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straispnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V?69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 7 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 6 p. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 10?236; 2005, Nr. 139?5008) nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.
Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).
Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką reglamentuojančių Taisyklių 6 punktas numatė, kad skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų Fondo įstaigų sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti Fondo valdybai per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą.
Tų pačių Taisyklių 25 – 32 punktai nustato atvejus, kada skundas gali būti persiunčiamas, nenagrinėjamas, jo nagrinėjimas sustabdomas ar nutraukiamas. Taisyklių 31 punktas leidžia nenagrinėti skundo, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.
Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Fondo valdyba, gavusi skundą dėl jos teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.
Įvertinusi nagrinėjamo ginčo pobūdį bei Taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėdama pareiškėjo prašymus dėl 2010-2011 m. neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, Fondo valdyba pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau neturėjo teisinio pagrindo nesuėjus šiam terminui atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl praleisto jų pateikimo termino. Atsakovė šiuo atveju priėmė dviprasmišką sprendimą, t. y. atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl pensijos dalies išmokėjimo, nes terminas prašymams pateikti yra praleistas, ir tuo pačiu nustatė pareiškėjui terminą pateikti įrodymus dėl termino atnaujinimo. Skundžiamu sprendimu Fondo valdyba nesprendė, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo prašymo pateikimo terminą. Teismo vertinimu, toks sprendimas yra nepagrįstas. Vadovaujantis išdėstytais teisiniais principais, Fondo valdyba privalėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti prašymo pateikimo terminą, įrodymus, sudarančius pagrindą terminui atnaujinti ir galėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą tik įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Fondo valdybos 2014-03-27 sprendimas Nr. (6.5) I-2912 priimtas nepagrįstai bei pažeidžiant gero viešojo administravimo ir kitus susijusius teisinius principus, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, o Fondo valdyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-10-01 prašymo ir 2013-11-07 skundo reikalavimus išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 d.).
Dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus įpareigojimo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką
Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).
Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, 2013-10-01 kreipdamasis į Fondo valdybos Kauno skyrių su prašymu dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies, pradėjo šią išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau pareiškėjo ir Fondo valdybos ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Fondo valdyba 2014-03-27 sprendime Nr. (6.5)I-2912 nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasi į Fondo valdybą su 2013-10-01 ir 2013-11-07 prašymais išmokėti 2010-01-01-2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Šiame sprendime Fondo valdyba nurodė, kad pareiškėjui iki 2014-04-15 pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į Fondo valdybą. Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014). Kadangi teismas šiuo sprendimu įpareigojo Fondo valdybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, darytina išvada, kad pareiškėjas dar turi galimybę išspręsti ginčą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos už 2010–2011 metus, paliktinas nenagrinėtas.
Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad tik išnagrinėjus ginčą dėl senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo Fondo valdyboje iš esmės, jis įgis teisę teisme reikalauti pensijos nepriemokos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 2 d., 103 str. 1 d., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo B. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-03-27 sprendimą Nr. (6.5)I-2912 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo B. G. 2013-10-01 prašymo ir 2013-11-07 skundo reikalavimus išmokėti (kompensuoti) senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Pareiškėjo B. G. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių nedelsiant kompensuoti (išmokėti) jam nuo 2010-09-01 iki 2011-12-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1dalies taikymo negautą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos(toliau – senatvės pensija) dalį, kurią sudaro 5 468,54 Lt ir nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį, kuri sudaro 27028,71 Lt, palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.