Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis konstitucine doktrina, įskaitant Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimą, bei įstatymo priėmimo aplinkybėmis, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai tik su ta sąlyga, kad pensijos nepriemoką yra numatyta kompensuoti. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Praėjus net 3,5 metų nuo Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo ir daugiau nei 1,5 metų nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo Laikinuoju įstatymu sumažintų pensijų kompensavimas nėra įvykdytas.

Pažymėjo, kad VSDFV pripažįsta, jog pareiškėjui buvo išmokėta ne visa paskirta pensija. Nors dar nėra visuotinės sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, tai nereiškia, kad senatvės pensijos nepriemoka negali būti teisėtai grąžinta pagal pateiktą individualų prašymą. Net ir nesant tokios visuotinės kompensavimo tvarkos VSDFV galioja tiek Konstitucija, tiek konstitucinė doktrina. B. G. teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio ir minėtos konstitucinės doktrinos.

Pažymėjo, kad tiek VSDFV, tiek VSDFV teritorinio skyriaus sprendimai buvo priimti oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, t. y. jau paaiškėjus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies antikonstitucingumui. Nepaisant to, VSDFV Kauno skyriui atsisakius išmokėti dėl šios normos taikymo susidariusią nepriemoką, jis pateisino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymą. Individualūs administraciniai aktai, pateisinantys Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo normos taikymą negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.

Mano, kad prašymams kompensuoti Laikinuoju įstatymu sumažintas pensijas terminas nėra nurodytas. Pareiškėjas laukė valstybės iniciatyvos kompensuoti pensijas, kaip yra įpareigojęs Konstitucinis Teismas. VSDFV minimas 3 metų terminas siejamas su sprendimų, kuriais sumažintos pensijos, apskundimu, tačiau tam, kad pensija būtų kompensuota (perskaičiuota), pareiškėjas neprivalo skųsti sprendimo, kuriuo jam buvo sumažinta pensija dėl Laikinojo įstatymo taikymo. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovo pateiktas išaiškinimas dėl 3 metų termino praleidimo yra teisingas, prašė atnaujinti terminą prašymui dėl pensijos kompensavimo pateikti ir skųsti sprendimus, kuriais B. G. buvo sumažinta senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. turint teisėtą lūkestį, kad pensijos bus kompensuotos valstybės iniciatyva ir laukiant visuotinės kompensavimo tvarkos priėmimo, kaip yra įpareigojęs Konstitucinis Teismas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija B. G. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie pensijos sumažinimą sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. B. G. su prašymu įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti jam 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013-11-07. Sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 m. sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV teritorinio skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. VSDFV Kauno skyrius 2013-10-10 informacinio pobūdžio raštu Nr. (10.1)S-69858 B. G. paaiškino senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 m. teisinį pagrindą.

Kreipdamasis į VSDFV su 2013-11-07 skundu, pareiškėjas buvo praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Taigi, VSDFV 2013-11-15 sprendimu Nr. (6.5)I-7697, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti B. G. 2013-11-07 skundą ir nurodė, kad jei iki 2013-12-09 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas, nepateikdamas VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą.

Savo poziciją atsakovas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi ir tvirtino, kad senaties terminas dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimui skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad B. G. 2010–2011 m. buvo mokama VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009-07-14 sprendimu Nr. 10.33.C-22875, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 10.33.C-15876, VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012-05-09 sprendimu Nr. 10.19-27438 paskirta bei pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, trečiasis suinteresuotas tvirtino, kad terminas B. G. kreiptis į teismą prasidėjo tada, kai jis realiai gavo pirmąją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją, t. y. 2010 m. sausio mėnesį. Taigi, į VSDFV ir į teismą jis kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Todėl VSDFV 2013-11-15 sprendimas Nr. (6.5)I-7697 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. VSDFV nuomone, administracinė byla turi būti nutraukta.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad B. G. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009-07-14 sprendimu Nr. 10.33.C-22875 nuo 2009-07-03 buvo paskirta 1 790 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 40). Nuo 2010-07-03 pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 10.33.C-15876 buvo paskirta 1 838 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 41). VSDFV Kauno skyrius nuo 2011-09-01 B. G. paskyrė 1 903 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 42).

Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 1-ajam pensijų skyriui pateikė 2013-08-16 prašymą pateikti pažymą apie 2010–2011 m. pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 43). Pažyma B. G. buvo pateikta 2013-08-20 (b. l. 44–45). Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui pateikė 2013-10-01 prašymą, kuriame prašė nedelsiant kompensuoti (išmokėti) dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 5 468,54 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 27 028,71 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (b. l. 46–50). VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-10-10 sprendime Nr. (10.1)S-64858 paaiškino valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimo tvarką ir nurodė, kad kol nėra priimti teisės aktai, nustatantys dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 51–52). Nenutikdamas su priimtu sprendimu, B. G. su 2013-11-07 skundu kreipėsi į VSDFV. Šiame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-10 sprendimą Nr. (10.1)S-64858 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nedelsiant kompensuoti (išmokėti) dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 5 468,54 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą 27 028,71 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (b. l. 27–32). VSDFV 2013-11-15 sprendimu Nr. (6.5)I-7697 pareiškėjo 2013-11-07 skundą nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasis į šią instituciją, B. G. buvo praleidęs iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjui paaiškinta, kad jeigu jis iki 2013-12-09 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 25–26).

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarka reglamentuota Pensijų įstatymo 45 straipsnyje. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Nuo 2013-01-01 minėtas 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje pareiškėjas ir VSDFV skirtingai aiškina priimto VSDFV Kauno skyriaus sprendimo reikšmę. B. G. nurodo, kad šiuo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl sumažintos pensijos nepriemokos grąžinimo, o VSDFV sprendžia, jog VSDFV teritorinis skyrius priėmė tik informacinio pobūdžio raštą, kuriuo paaiškino pensijos sumažinimo pagrindus bei pateikė sumažintos pensijos paskaičiavimą ir terminą teritorinio skyriaus sprendimo apskundimui skaičiuoja nuo 2010 metais valiniu veiksmu priimto sprendimo (pirma sumažinta pensija išmokėta 2010 m. birželio mėnesį) sumažinti pareiškėjos pensiją.

Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad kreipdamasis į VSDFV teritorinį skyrių, jis siekė, jog būtų išspręstas klausimas dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo. VSDFV teritorinio skyriaus 2013-10-10 raštu Nr. (10.1)S-64858 atsisakyta išmokėti nepriemoką. Taip buvo išreikšta administravimo subjekto valia ir atsisakyta tenkinti B. G. skundą. Tokio pobūdžio dokumentas dėl jame išreikšto patvarkymo, kuriuo tiesiogiai liečiamos pareiškėjo teisės ir pareigos, pripažintinas administraciniu sprendimu, o ne informacinio pobūdžio raštu. Tokio VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas bendra tvarka, taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą.

VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, kuris leidžia nenagrinėti skundo, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.

B. G., be kita ko, VSDFV skundė VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-10 atsisakymą atlikti veiksmus – išmokėti pensijos nepriemoką. Skundą VSDFV pareiškėjas padavė 2013-11-07, t. y. nepraleidęs teisės aktuose nustatyto 6 mėnesių termino skųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, priimtą pensijų klausimais.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VSDFV privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-07 skundą, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir pateikti B. G. atsakymą, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl VSDFV teritorinio skyriaus 2013-10-10 sprendimo. Tačiau VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą netinkamu pagrindu.

Dėl nurodytų priežasčių ginčijamas VSDFV 2013-11-15 sprendimas Nr. (6.5)I-7697 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 punktas), atsakovą įpareigojant pareiškėjo 2013-11-07 skundą išnagrinėti iš naujo. Priimdamas sprendimą, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, suformuluotu teisės aiškinimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-15 sprendimą Nr. (6.5)I-7697 „Dėl 2013-11-07 skundo“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos B. G. 2013-11-07 skundą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.