Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. NSN-18-1024 ,,Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Tarnybos 2024 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S-5 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. Alytaus kalėjime atlikinėjo bausmę 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje ir jam buvo skirta miegamoji vieta Nr. 6.

LKT Alytaus kalėjimo SVS specialistas 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė Alytaus kalėjimo viršininkui tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-18-1963, kuriame nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d., 8.17 val., 2-ojo nuteistųjų būrio patikrinimo metu nuteistasis (pareiškėjas), būdamas būryje Nr. 2, gulėjo jam skirtoje lovoje Nr. 3.6 ir nedalyvavo patikrinime. Nurodžius nuteistajam (pareiškėjui) atsikelti iš lovos, šis atsisėdo joje, tačiau neatsistojo, t. y. nevykdė pareigūno reikalavimų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nuostatas. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad nuteistojo (pareiškėjo) neteisėti veiksmai fiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 126.

2023 m. lapkričio 28 d. vyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas nuteistojo elgesys. Komisijos nariai, apsvarstę dokumentinę medžiagą ir nuteistojo elgesį bei jo drausminę praktiką, pažeidimo padarymo aplinkybes, pateikė siūlymus dėl nuobaudos skyrimo, t. y. vienbalsiu Komisijos narių sprendimu pasiūlyta kalėjimo viršininkui skirti nuteistajam (pareiškėjui) A. Š. draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Alytaus kalėjimo SVS specialistas 2023 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. SV-18-6040 informavo, kad 2023 m. gruodžio 28 d. pakartotinai peržiūrėjus 2023 m. lapkričio 24 d. 8.17 val., vaizdo registratoriaus Nr. 126, 2-ojo nuteistųjų būrio rytinio patikrinimo metu fiksuotą vaizdo medžiagą matosi, jog nuteistajam A. Š. buvo duotas nurodymas atsikelti iš lovos, šis atsisėdo lovoje, tačiau neatsistojo šalia jos, t. y. nevykdė duotų pareigūnų nurodymų. Tokiu savo elgesiu nuteistasis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus.

Tarnyba 2024 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-5 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame padarė išvadą, kad gauta medžiaga laikytina pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teigiama, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – patikrinimo-skaičiuotės metu pareigūnui liepus atsistoti, neatsistojo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju joks įstatymo ar vidaus tvarkos pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Sprendimu1 paskirtos nuobaudos pagrįstumo yra nepagrįsta, o skundo dalis dėl Sprendimo1 teisėtumo – pagrįsta. Alytaus kalėjimo viršininkui buvo rekomenduota pakartotinai įvertinti pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes ir priimti teisinį reglamentavimą atitinkantį sprendimą, t. y. ištaisyti sprendimo dėl nuobaudos skyrimo dėstomojoje dalyje įrašytą perteklinį kaltinimą pareiškėjui pažeidus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą specialiąją pareigą nuteistiesiems „vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos“, kadangi ši pareiga yra blanketinio taikymo norma, jos pažeidimas galimas tik per kito įstatymo arba žemesnės galios norminio akto pažeidimą, o joks įstatymo, išskyrus aukščiau nurodytą BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ar teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos pažeidimas nuobaudos skyrimo nuteistajam dokumentinėje medžiagoje neužfiksuotas.

2024 m. sausio 9 d. vyko Komisijos posėdis, kurio metu Komisijos nariai priėmė sprendimą kalėjimo viršininkui siūlyti ištaisyti sprendimo dėl nuobaudos skyrimo dėstomojoje dalyje įrašytą perteklinį kaltinimą pareiškėjui pažeidus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą specialiąją pareigą nuteistiesiems „vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos“, išskyrus aukščiau nurodytą BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nariai siūlė panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. NSN-18-1024 ir parengti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. NSN-18-36 „Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kadangi 2023 m. lapkričio 24 d. 8.17 val. 2-ojo nuteistųjų būrio patikrinimo metu, būdamas būryje Nr. 2, gulėjo jam skirtoje lovoje Nr. 3.6 ir nedalyvavo patikrinime. Nurodžius pareiškėjui atsikelti iš lovos, šis atsisėdo joje, tačiau neatsistojo, t. y. nevykdė pareigūno reikalavimų. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą (vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo įrašą), nuteistojo pasiaiškinimą raštu, Komisijos 2024 m. sausio 9 d. posėdyje priimtą siūlymą (2024 m. sausio 9 d. protokolas Nr. RV-18-114), vadovaudamasis BVK 79 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 80 straipsnio nuostatomis, Alytaus kalėjimo viršininkas skyrė nuteistajam (pareiškėjui) drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. NĮ-18-51 „Dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. NSN-18-1024, kuriuo pripažino negaliojančiu Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. NSN-18-1024 „Dėl nuteistajam A. Š. drausminės nuobaudos skyrimo“.

Pareiškėjas su Sprendimu1 ir Sprendimu2 nesutinka, todėl prašo teismo juos panaikinti.

Dėl Sprendimo1 teisėtumo ir pagrįstumo

Teismas pažymi, jog teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 121/2004; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus kalėjimo viršininkas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. NSN-18-1024, kuriuo skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą. Pažymėtina, kad gavęs ir įvertinęs Sprendimą2 Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. NSN-18-36 „Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“, o 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. NĮ-18-51 „Dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. NSN-18-1024, kuriuo pripažino negaliojančiu Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. NSN-18-1024 „Dėl nuteistajam A. Š. drausminės nuobaudos skyrimo“. Taigi, Sprendimas1 buvo panaikintas, Alytaus kalėjimas pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. sausio 11 d. priėmė naują sprendimą Nr. NSN-18-36 skirti jam nuobaudą, kuris šioje byloje nėra ginčijamas.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).

Darytina išvada, kad Alytaus kalėjimui panaikinus ginčijamą Sprendimą1 išnyko ginčo dalykas, pareiškėjo ginčijamas Sprendimas1 nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjo pagrindinio reikalavimo – panaikinti ginčijamą Sprendimą1 – išnagrinėjimas negali apginti jo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso. Pareiškėjui yra žinoma, kad jo skundžiamas Sprendimas1 yra panaikintas, todėl, įvertinus šias faktines aplinkybes aptarto teisinio reglamentavimo kontekste ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad šiuo atveju išnyko pareiškėjo materialinis suinteresuotumas bylos dalyku. Konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo1 panaikinimo yra įvykdytas, nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, todėl tampa teisiškai nereikšminga skundo argumentų dėl ginčijamo Sprendimo1 analizė ir vertinimas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalis dėl Sprendimo1 panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl Sprendimo2 teisėtumo ir pagrįstumo

BVK (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m gegužės 14 d.) yra įtvirtinti pataisos režimo reikalavimai. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). BVK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyda, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Taigi, iš esmės nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pagal BVK 50 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo: 1) vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; 2) vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

Byloje nustatyta, kad Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gruodžio 7 d. skundą dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. NSN-18-1024 panaikinimo ir gautą dokumentinę medžiagą, t. y. vaizdo registratoriumi Nr. 126 užfiksuotą vaizdo įrašą, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. pasiaiškinimą raštu, Komisijos 2023 m. lapkričio 28 d. posėdyje priimtą siūlymą, laikė pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d., 8.17 val., patikrinimo-skaičiuotės metu gulėjo jam skirtoje lovoje Nr. 3.6 ir nedalyvavo patikrinime. Pareigūnui davus nurodymą pareiškėjui atsikelti iš lovos, šis atsisėdo joje, tačiau neatsistojo šalia jos, t. y. nevykdė duotų pareigūno reikalavimų. Tarnyba Sprendime2 atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju joks įstatymo ar vidaus tvarkos pažeidimas nebuvo užfiksuotas, todėl skundo dalis dėl Sprendimu1 paskirtos nuobaudos pagrįstumo yra nepagrįsta, o skundo dalis dėl Sprendimo1 teisėtumo – pagrįsta. Alytaus kalėjimo viršininkui buvo rekomenduota pakartotinai įvertinti pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes ir priimti teisinį reglamentavimą atitinkantį sprendimą, t. y. ištaisyti sprendimo dėl nuobaudos skyrimo dėstomojoje dalyje įrašytą perteklinį kaltinimą pareiškėjui pažeidus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą specialiąją pareigą nuteistiesiems.

Pareiškėjo teigimu, Alytaus kalėjimo administracija į bylą pateikė prieštaringus duomenis, kadangi nurodė, kad jis dėl galimo nusižengimo buvo fiksuotas registratoriumi laiku nuo 8:13:01 val. iki 8:13:04 val., o tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pareiškėjas 8:17 val. gulėjo lovoje ir nedalyvavo patikrinime. Be to, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis vykdė pareigūnų reikalavimus, tačiau iš pradžių atsisėdo lovoje, o po kelių sekundžių atsistojo. Teigia, kad Sprendimas2 yra neaiškus, o LKT padaryta išvada, jog yra objektyviai nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, yra klaidinga, kadangi Tarnyba netinkamai išnagrinėjo ir įvertino surinktus faktinius duomenis. Nors Sprendime2 nurodyta, kad patikrinimo-skaičiuotės metu pareigūnui liepus atsistoti pareiškėjas neatsistojo, tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Duomenų, kad pareiškėjas visą laiką patikrinimo-skaičiuotės metu gulėjo (sėdėjo) lovoje ir taip neva atliko neteisėtus veiksmus, nėra, t. y. pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir netrukdė pareigūnams atlikti jų tiesioginių funkcijų.

Instrukcijos 66 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai-skaičiuotės kamerų tipo patalpose, neišvedant jų iš gyvenamųjų kamerų, atliekami šia tvarka: perduodančios pamainos pataisos pareigūnas atidaro kamerų duris, liepia suimtiesiems (nuteistiesiems) atsistoti, kad visus būtų galima matyti. Priimančios pamainos pataisos pareigūnas sutikrina suimtųjų (nuteistųjų) skaičių su Posto žiniaraštyje nurodytu suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi (66.1 papunktis); pagal galimybes vizualiai nustatoma, ar nėra suimtųjų (nuteistųjų) veido (kūno) sumušimų, nubrozdinimų, apsvaigimo požymių ir pan. Apie pastebėtus sužalojimus pranešama priimančios ir perduodančios budinčiosios pamainos specialistams apsaugai ir priežiūrai ir laukiama tolimesnių jų nurodymų (66.2 papunktis); nepastebėjus suimtųjų (nuteistųjų) sužalojimų, perduodančios pamainos pataisos pareigūnas uždaro bei užrakina kamerų duris. Ta pačia tvarka perduodami ir priimami visi priežiūros postai kamerų tipo patalpose (66.3 papunktis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė pateikė į bylą patikslinimą, jog su atsiliepimu pateiktame vaizdo registratoriaus Nr. 126 vaizdo įraše pareiškėjas ir jo neteisėti veiksmai yra užfiksuoti laikotarpiu nuo 08 val. 13 min. 01 s. iki 08 val. 13 min. 04 s. Be to, kartu pateikė ir Alytaus kalėjimo SVS specialisto 2024 m. gruodžio 30 d. tarnybinį pranešimą Nr. SV-18-5099, patvirtinantį šias aplinkybes. Teismui peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo registratoriumi Nr. 126 užfiksuotą vaizdo įrašą (laiko tarpas nuo 08 val. 13 min. 01 s. iki 08 val. 13 min. 04 s.), matyti, kad rytinio patikrinimo metu pareigūnai pareiškėjui davė nurodymą atsikelti iš lovos, šis atsisėdo lovoje, tačiau vaizdo įraše nematyti, jog pareiškėjas būtų atsistojęs iš lovos. Nors nagrinėjamu atveju LKT Alytaus kalėjimo SVS specialisto 2023 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime, kuriuo vadovavosi tiek Alytaus kalėjimas, tiek Tarnyba, nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 24 d., 08 val. 17 min., gulėjo jam skirtoje lovoje ir nedalyvavo patikrinime, o vėliau patikslinta, kad pareiškėjas nepakluso pareigūnų reikalavimams laikotarpiu nuo 08 val. 13 min. 01 s. iki 08 val. 13 min. 04 s., tačiau tai nekeičia pareiškėjo veiksmų rezultato. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, pateikta informacija, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnas būtų suinteresuotas, kad pareiškėjui būtų paskirta drausminė nuobauda ar siektų melagingai apkalbėti pareiškėją. Pareiškėjas ir pats neskundžia teismui aplinkybių, jog pateiktame vaizdo įraše būtų užfiksuotas ne jis, taip pat nenurodo kito vaizdo medžiagoje esančio laiko tarpo, kuriuo būtų užfiksuoti jo veiksmai, o būtent – užfiksuotas jo paklusimas pareigūnams ir atsistojimas iš lovos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo įrašo girdisi, jog pareigūnai ragina pareiškėją keltis, stotis, tačiau jis reikalavimų net ir po pakartotinių raginimų nevykdo, t. y. lovoje atsisėdo, bet neužfiksuota, kad būtų atsistojęs. Taigi, teismas pritaria Tarnybos Sprendime2 išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais (nepaklusimu pareigūnams) padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat sutiktina, kad šiuo atveju įstatymo ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo nebuvo fiksuota, todėl Tarnyba pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimu1 paskirtos nuobaudos pagrįstumo pripažino nepagrįsta, o skundo dalį dėl Sprendimo1 teisėtumo – pagrįsta, ir pagrįstai rekomendavo Alytaus kalėjimo viršininkui ištaisyti sprendimo dėl nuobaudos skyrimo dėstomojoje dalyje įrašytą perteklinį kaltinimą pareiškėjui pažeidus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą specialiąją pareigą.

BVK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą Sprendimą2, kuriuo konstatavo, jog nuobauda skirta pagrįstai, tačiau rekomendavo Alytaus kalėjimo administracijai ištaisyti sprendimo, kuriuo skirta nuobauda, motyvuojamąją dalį. Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjo neteisėtus veiksmus, už kuriuos paskirta nuobauda, tačiau, kadangi teismas šioje byloje nevertino Sprendimo1 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl plačiau nepasisakys ir dėl nuobaudos skyrimo proporcingumo. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Tarnybos 2024 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S-5 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“, kadangi Tarnyba, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, Sprendimas2 yra pakankamai motyvuotas, išsamus, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Ginčijamas Sprendimas2 atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Tarnybos priimto Sprendimo2 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus skundą bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Teismas pažymi, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.