Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-06 · Administracinė byla Nr. I-2409-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
I-2409-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00647-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2409-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00647-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti 38 Eur turtinei žalai ir 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2017-07-07. Teigia, kad visą šį laiką pareiškėjas buvo priverstas gyventi su netinkamu apšvietimu kamerose. Dėl tamsios sienų apdailos ir tamsių šviestuvų pareiškėjas turėjo skaityti ir rašyti laiškus prieblandoje. Kitose kamerose įrengtas apšvietimas buvo itin stiprus, akino, todėl visą šį laiką buvo gadinamas pareiškėjo regėjimas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas buvo priverstas vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tikrintis regėjimo, nustatyta, kad pareiškėjo regėjimas ženkliai pablogėjęs, tačiau prieš patenkant į Lukiškių TI-K regėjimas buvo geras. Dėl suprastėjusio regėjimo pareiškėjas turėjo įsigyti akinius nuolatiniam naudojimui, nurodo, kad pareiškėjo regėjimas sugadintas negrįžtamai. Patirtą turtinę žalą vertina 38 Eur, o neturtinę – 18 000 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–22).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengiamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2017-07-07 sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamai įrengto apšvietimo kamerose, teigia, kad dėl tamsios sienų apdailos ir tamsių šviestuvų pareiškėjas turėjo skaityti ir rašyti laiškus prieblandoje. Kitose kamerose įrengtas apšvietimas buvo itin stiprus, akino, todėl visą šį laiką buvo gadinamas pareiškėjo regėjimas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-0710 įsakymu Nr. V-176, 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2017-07-07 buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 106, 124, 126, 130, 131, 146, 179, 252, 257 (b. l. 23). Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos toliau nurodytos kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas: Nr. 131, 124. Tikrintoje kameroje Nr. 124, dirbtinės apšvietos lygis teisės aktų reikalavimus atitiko. Pagal patikrinimo aktus matyti, kad kameroje Nr. 131 dirbtinė apšvieta tikrinimo metu buvo 122 lx, taigi neatitiko teisės aktuose nurodytos dirbtinės apšvietos lygio (b. l. 28–33). Tačiau teismas akcentuoja, kad pareiškėjas kameroje Nr. 131 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-12-14 iki 2017-01-17 (b. l. 23), tuo tarpu pažeidimai užfiksuoti 2016-03-21 patikrinimo akte, kai pareiškėjas tuo metu kameroje Nr. 131 dar nebuvo laikomas.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kad pareiškėjas savo skundo pakankamai nedetalizavo, o nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybės dėl netinkamo apšvietimo, be to, nenurodė, konkrečių kamerų, kuriuose jam apšvietimas buvo nepakankamas arba buvo per daug intensyvus. Tuo tarpu atsakovas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo paneigė, pateigdamas patikrinimo aktus dėl dalies kamerų, kuriuose pareiškėjas buvo laikomas. Pareiškėjui nurodžius tik bendro pobūdžio teiginius dėl netinkamo apšvietimo kamerose, laikytina, kad atsakovas tinkamai paneigė tokių teiginių nepagrįstumą, nurodydamas kokių teisės aktų pagrindu apšvietimas įkalinimo įstaigoje yra užtikrinamas ir pateikdamas įrodymus, jog kameros yra nuolatos tikrinamos, o nustačius pažeidimus jie šalinami.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl tokių kalinimo sąlygų (netinkamo apšvietimo) pareiškėjas buvo priverstas vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tikrintis regėjimo, nustatyta, kad pareiškėjo regėjimas ženkliai pablogėjęs, tačiau prieš patenkant į Lukiškių TI-K regėjimas buvo geras. Dėl suprastėjusio regėjimo pareiškėjas turėjo įsigyti akinius nuolatiniam naudojimui.

Iš pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas 2016-10-14, 2017-01-16 kreipėsi į gydytoją, dėl to, kad jam buvo sunku užmigti, pareiškėjui išrašyti vaistai (b. l. 14). Pareiškėją 2017-05-22 taip pat apžiūrėjo dermatologas (b. l. 15). Matyti, kad 2017-07-10 atlikta terapeuto apžiūra, nustatyta, kad pareiškėjas yra sveikas bei darbingas (b. l. 15), užfiksuota, kad pareiškėjas taip pat buvo apžiūrėtas odontologo (gleivinė ir dantys be patologijos, reikia gydyti dantis), psichiatro – nusiskundimų neturėjo, sutrikimų nenustatyta, terapeuto – nustatyta dešinės plaštakos piršto deformacija (b. l. 16). Pareiškėjui taip pat atlikti krūtinės ląstos profilaktiniai ir rentgenologiniai tyrimai 2016-05-09, odontologo apžiūra 2017-01-20, 2017-12-15 (b. l. 17). Taigi pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis pas oftalmologą, akių gydytoją, okulistą dėl sutrikusio regėjimo. Pats pareiškėjas konkrečių duomenų, kada jis galėjo kreiptis pas tokį gydytoją nenurodė, nedetalizavo nei jo skunde nurodomų tyrimų datų, nei gydytojų, pas kuriuos kreipėsi. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam apskritai sutriko regėjimas ir kad toks sveikatos sutrikimas galėjo būti nulemtas Lukiškių TI-K veiksmų, kalinant pareiškėją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atlyginti 38 Eur turtinę žalą ir 18 000 Eur neturtinę žalą. Kaip jau minėta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip turtinę ar neturtinę žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės bei turtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė