Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. P. (buvusi – K.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei I. P. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Atsakovė I. P. pateikė teismui prašymą išaiškinti 2016 m. vasario 11 d. teismo sprendimą, kaip turi būti vykdomas sprendimu nustatytoje ieškovo G. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B. tvarkoje numatytas vaiko pasiėmimas iš jo gyvenamosios vietos, kai vaikas savo noru neina su tėvu; kaip turi būti vykdomas sprendimu nustatytoje ieškovo G. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B. tvarkoje numatytas bendravimas telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu), kai vaikas savo noru nebendrauja su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Teismas neįgyvendino teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties – pašalinti neaiškumus tam, kad sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Neatsižvelgė į vaiko norus ir interesus bei bendrauti siekiančio tėvo, ieškovo G. B. veiksmus, visą atsakomybę dėl tėvo bendravimo su vaiku perkeldamas atsakovei I. P.. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko nusistatymą neiti su tėvu ar nebendrauti su juo Skype, nulemia netinkami atsakovės veiksmai. Teismas turėjo įvertinti ir ieškovo elgesį, siekiant bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Byloje sprendžiama, ar Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų

7. Apeliantė apeliacinėje instancijoje į bylą pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantės teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 str. 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015).

9. Susipažinus su nagrinėjama civiline byla, joje priimto teismo sprendimo turiniu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimas yra pakankamai aiškus, teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka yra aiški, konkreti, joje nustatytas konkretus laikas, kada su nepilnamečiu vaiku bendrauja tėvas, o kada – motina, nustatyta vaiko paėmimo ir grąžinimo į jo gyvenamąją vietą tvarka, todėl šio procesinio dokumento išaiškinti teismas neturi jokio pagrindo.

10. Apeliantės teigimu teismas neatsižvelgė į vaiko nenorą bendrauti su tėvu ir jo interesus. Pažymėtina, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad sūnus nenori bendrauti su tėvu dėl ieškovo netinkamo elgesio. Byloje yra įrodymų apie konfliktiškus tėvų santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų. Byloje nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju tokį vaiko nusistatymą lemtų netinkami motinos veiksmai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantė turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu, kad motina privalo užtikrinti ir skatinti susitikimus bei kitokio pobūdžio bendravimą su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė gali kreiptis į vaiko teisių tarnybos specialistus ar psichologą, kad padėtų vaikui bendrauti su tėvu.

12. Pažymėtina, jog teismas patvirtino šalių sutartą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ši tvarka iš esmės yra konkreti ir aiški, tuo tarpu atsakovės nurodomi argumentai kelia abejonių, ar ji šiuo laikotarpiu yra tinkama ir gali būti įgyvendinama. Tokiu atveju kyla klausimas dėl nustatytos tvarkos pakeitimo arba patikslinimo, bet ne dėl jos išaiškinimo, nes teismas, aiškindamas nustatytą tvarką (priimtą, įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą), negali jos modifikuoti.

13. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.