- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1942-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02312-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- G. M.
- Skolininkas
- G. M.
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1942-826/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, kuria skolininkei paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą pagal antstolio K. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei G. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis K. K. kreipėsi į teismą prašydamas skirti skolininkei G. M. baudą išieškotojo S. E. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00026 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-96-351/2014 dėl nustatytos išieškotojo S. E. bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo. Antstolis nurodo, kad 2015-01-13 pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. Nr. 0118/15/00026. Vykdomojoje byloje 2015-09-01 gautas išieškotojo S. E. pareiškimas, kuriuo prašoma kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei G. M. skyrimo. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė G. M. piktybiškai nesilaiko 2014-03-10 Šilutės rajono apylinkės teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. 2015-08-10 nedavė dukros Ugnės bendravimui be jokio preteksto, taip pat vaiko atostogų metu, kai teismo nustatytas ilgesnis bendravimo tarpsnis, mergaitė buvo paimta anksčiau laiko, dėl to liko bendravimo dienų įsiskolinimas. Išieškotojo nuomone, skolininkė G. M. nevykdo arba netinkamai vykdo teismo sprendimą, piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 4.3 punkte nustatyta, kad atsakovas turi teisę kiekvieną vasarą bendrauti su dukra nepertraukiamai nuo birželio mėnesio 15 d. iki liepos 1 d. ir nuo liepos mėnesio 15 d. iki rugpjūčio 10 d., taip pat turi teisę bendrauti nepertraukiamai su dukra jos mokymosi atostogų metu pusę šių atostogų laiko. Antstolis nustatęs, kad vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00026 nevykdomas 2015-01-08 Šilutės rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-96-351/2014, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dokumento Nr. SI5-32523.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-09 nutartimi pareiškimą tenkino ir paskyrė skolininkei G. M. 20 Eur baudą išieškotojo S. E. naudai. Teismas nustatė, kad išieškotojas 2015-08-10 pareiškimu informavo antstolį, kad skolininkė G. M. piktybiškai nevykdo teismo nutarties, o būtent 2015-08-10 nedavė dukros U. E. bendravimui be jokio preteksto. S. E. antstolio paprašė imtis priemonių dėl tinkamo vykdomojo dokumento vykdymo. Skolininkė 2015-08-12 pranešimu informavo antstolį, kad pagal taikos susitarimą netrukdoma S. E. bendrauti su dukra. 2015-09-01 su pareiškimu išieškotojas kreipėsi į antstolį prašydamas imtis priemonių dėl vykdomojo dokumento nevykdymo ir kreiptis į teismą dėl nuobaudos G. M. skyrimo. 2015-08-10 išieškotojui nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su dukra, taip buvo pažeistas taikos sutarties 4.3 punktas, kuriame numatyta, kad atsakovas turi teisę kiekvieną vasarą bendrauti su dukra nepertraukiamai nuo birželio mėn. 15 d. iki liepos mėn. 1 d. ir nuo liepos mėn. 15 d. iki rugpjūčio mėn. 10 d., taip pat turi teisę bendrauti nepertraukiamai su dukra jos mokymosi atostogų metu pusę šių atostogų laiko. Išieškotojas S. E. 2015-08-10 norėjo atvykti į Tauragę susitikti su dukra, tai buvo aptarta su skolininke, tačiau jai persigalvojus buvo nurodyta nevykti į Tauragę pasiimti dukros. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo J. N. parodymai, duoti teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkės atstovas advokatas T. L. prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti. Nurodė, kad teismo nutartis nemotyvuota, nes teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė skolininkės paaiškinimus, jog skolininkas pats neatvyko pasiimti dukters jo nustatytu laiku. Antstolis prieš kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo turėjo įsitikinti, ar sprendimas iš tiesų nevykdomas. Be to, išieškotojas yra ūmaus būdo, inicijuoja nepagrįstus ginčus dėl netinkamo vaiko auklėjimo ir pan.
Atsiliepimas
Išieškotojas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs byloje esančiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nutartimi buvo patvirtinta tarp S. E. ir G. M. sudaryta taikos sutartis dėl šalių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo patvirtintos taikos sutarties 4.3 punkte nustatyta, jog S. E. su vaiku bendrauja kiekvieną vasarą nuo birželio 15 d. iki liepos 1 d. ir nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 10 d. taip pat turi teisę bendrauti nepertraukiamai su vaiku jo mokymosi atostogų metu pusę šių atostogų laiko. Byloje kilo ginčas dėl išieškotojo S. E. teisės bendrauti su vaiku 2015-08-10 ribojimo. Išieškotojas teigė, kad 2015-08-10 skolininkė jam nesudarė galimybės matytis su vaiku ir taip nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkė antstoliui 2015-08-12 pateikė paaiškinimą, jog 2015-08-10 S. E. paskambino vaikui ir tarėsi dėl galimybės vaikui pačiam atvykti pas tėvą autobusu į Vainutą. Iš antstolio teismui pateikto akto nustatyta, jog antstolis aktą dėl sprendimo nevykdymo surašė remdamasis iš esmės tik išieškotojo paaiškinimu apie sprendimo nevykdymą ir visiškai neatsižvelgė į skolininkės pateiktą paaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, rėmėsi išieškotojo bei jam palankių liudytojų duotais paaiškinimais ir visiškai neįvertino skolininkės paaiškinimų. Skolininkė nurodė, jog 2015-08-10 dieną, t. y. išieškotojo bendravimo su vaiku dieną, atsisakė tenkinti išieškotojo prašymą įsodinti vaiką į tarpmiestinį autobusą, nes išieškotojas vaiką visada pasiimdavo pats.
Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.
Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku. Byloje nėra ginčo, kad išieškotojas su vaiku 2015-08-10 nepasimatė, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad skolininkė aktyviais veiksmais, sąmoningai sutrukdė vaiko tėvui pasimatyti su dukra ir taip nevykdė teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis). Įvertinus skolininkės paaiškinimus tikėtina, jog dėl to gali būti atsakingas ir pats išieškotojas. Nes nurodytu laiku šalių dukra turėjo būti pas tėvą nepertraukiamai, t. y. nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 10 d. ir rugpjūčio 10 d. išieškotojas apskritai neturėjo vykti pasiimti vaiko. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės teiginiai apie tai, kad išieškotojas nepasimatė su vaiku dėl to, kad ji nesutiko įsodinti vaiko į tarpmiestinį autobusą, atitinka vaiko interesus, nes 7 metų vaikui važinėti pas tėvą tarpmiestiniu autobusu nėra saugu, ypač įvertinus faktą, jog išieškotojas turi galimybes atvykti pas vaiką automobiliu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir nesant pakankamai įrodymų nepagrįstai paskyrė skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkei G. M. skyrimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skolininkė pirmosios instancijos teisme turėjo 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus skolininkės atskirąjį skundą bei atmetus antstolio pareiškimą, jos turėtos išlaidos priteistinas iš išieškotojo (CPK 93, 98 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio K. K. pareiškimo dėl baudos skolininkei G. M. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo netenkinti.
Priteisti skolininkei G. M. iš išieškotojo S. E. 150 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.