- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-3940-994/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34913-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Atsakovas
- I. Č.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui I. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo I. Č. (toliau – atsakovas) 600,91 Eur skolos už teiktą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2021-10-31, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtas butas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, o buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono LTD vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas pagrindiniam nuomininkui atsakovui I. Č.. 2008-08-26 pasirašytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo, kurio pagrindu ir iki šiol naudojasi atsakovas, kuris bute faktiškai vartojo šilumos energiją / karštą vandenį savo buitinėms reikmėms tačiau už jį neatsiskaitė. Todėl už laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2021-10-31 į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį yra susidariusi bendra 600,91 Eur atsakovo skola ieškovei. Pažymi, kad atsakovo skolą pagrindžia ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis. Nurodo, kad su atsakovu nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas (toliau – Aprašas). Teigia, kad Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymu (toliau – ŠŪĮ) 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją / karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį. Atsakovo name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepią į ieškinį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovei susidariusios 600,91 Eur skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, skolą sumokant per 4 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2022 m. balandžio mėnesio.
4. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su pateiktu ieškiniu iš esmės sutinka. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatus, įmonės veiklos pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, kai laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas” valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Nurodo, kad Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomasis komitetas 1983-11-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė atsakovo šeimai gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu, 2008-08-26 atsakovas ir Všį „Vilniaus butai“, kuriai tuo metu buvo pavestas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimas, pasirašė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo buvo įforminti su atsakovu susiklostę nuomos teisiniai santykiai bei nustatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovai I. Č. ir Š. Č. nuo (duomenys neskelbtini), S. Č. nuo (duomenys neskelbtini) ir J. Č. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalį ir CK 6.589 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Susitarimu šalys susitarė, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui gyvenamąsias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokesčius ir komunalinių paslaugų mokesčius. Bylą prašo nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas.
6. CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis buto šildymo būdas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. l. 19). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti.
8. Nustatyta, kad Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomasis komitetas 1983-11-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė atsakovo šeimai gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu, 2008-08-26 atsakovas ir VšĮ „Vilniaus butai“, kuriai tuo metu buvo pavestas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimas, pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo buvo įforminti su atsakovu susiklostę nuomos teisiniai santykiai bei nustatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos (el. b. l. 30). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas I. Č. ir Š. Č. nuo (duomenys neskelbtini), S. Č. nuo (duomenys neskelbtini) ir J. Č. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15, 31). Atsakovas tinkamai pareigos atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją nevydė, todėl už laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2021-10-31 ieškovei yra susidariusi bendra 600,91 Eur skola. Susidariusios skolos suma pagrįsta į bylą pateiktais raštiniais įrodmais: mokesčių paskaičiavimo pažyma, 2021-08-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-14, 20).
9. Nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau laikoma, jog tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
10. Paminėtina, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties dalyvis gali būti ne tik buto savininkas, bet ir gyvenantis bute šilumos energijos vartotojas. Tarp terčiojo asmens ir atsakovo 2008-08-26 sudarytu susitarimu šalys susitarė, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui gyvenamąsias patalpas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti komunalinius mokesčius paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka (susitarimo 6 punktas). CK 6.584 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.
11. Atsakovas iš esmės neginčija, jog jam kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už į butą pateiktą šilumos energiją kaip šio buto nuomininkui, taip pat neginčija ir susidariusios skolos dydžio. Įrodymų apie prievolės įvykdymą atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 600,91 Eur skola už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2021-10-31.
Dėl procesinių palūkanų
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (600,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl blinėjimosi išlaidų
13. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis, 2,34 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus NTR sąskaita, taip pat už Gyventojų registro duomenų išrašus, viso 19,34 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
14. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 8,96 Eur, kuri priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
16. Bylos duomenimis, teismas šiuo sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo 600,91 Eur skolos, 5 procentus dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (600,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovas prašo teismo ieškovei priteistos 600,91 Eur skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, skolą sumokant per 4 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2022 m. balandžio mėnesio. Reikalavimą atsakovas grindžia sunkia turtine padėtimi. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutinka nurodydama, kad ji nėra kredito įstaiga. Negaudama pinigų iš vartotojų, kurie praleidę atsiskaitymo terminus, įmonė savo veiklai priversta skolintis pinigų iš bankų ar akcininkų bei mokėti dideles palūkanas. Be to, būtina atsižvelgti ir į šilumos pirkimo – pardavimo sutarties specifiškumą – t. y. viešoji, vartojimo sutartis. Anot ieškovės, atidedant ilgesniam laikui teismo sprendimo vykdymą atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš kitus vartotojus, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Išreiškė abejones, kodėl atsakovas nesikreipė į atitinkamą instituciją dėl kompensacijos šildymui skyrimo, jei jo materialinė/turtinė padėtis yra sunki.
18. Kaip minėta, atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo grindžia sunkia finansine padėtimi. Analizuojant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie gaunamas pajamas, socialines išmokas ir pan. Duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų ar neįgalumą dėl ko, jo galimybės susirasti darbą būtų ribojamos ir jis negalėtų dirbti, į bylą nėra pateikta. Atsakovas taip pat nepateikė ir duomenų apie turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra pateikta ir duomenų apie santaupas / pinigines lėšas, esančias pagrindiniuose Lietuvos bankų sąskaitose (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovo reikalavimas dėl skolos išdėstymo iš esmės grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Atsakovui nepateikus visų jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, teismas negali įvertinti jo realios turtinės padėties bei galimybės atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad atsakovui 2022-01-13 teismo nutartimi buvo nustatytas terminas pateikti rašytinius įrodymus turtinei padėčiai pagrįsti, tačiau, kaip minėta, atsakovas jokių rašytinių įrodymų nepateikė, taip pat neprašė, kad tokius duomenis išreikalautų teismas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas naudojasi socialiniu būstu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jo materialinė padėtis tokia sunki, kad būtų pagrindas jo prašymą tenkinti. Juo labiau, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog negali pasiskolinti reikiamos sumos iš banko ar kitos kredito institucijos ir taip padengti įsiskolinimą pagal teismo sprendimą. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovas remdamasis sunkia materialine padėtimi ir tuo pagrindu reikšdamas reikalavimą dėl sprendimo išdėstymo, nepateikia duomenų, ar pasinaudojo galimybe, esant sunkiai turtinei padėčiai, kreiptis ir gauti kompensaciją, arba, kad toks atsakovo kreipimasis buvo nepatenkintas. Kita vertus, šiame kontekste įvertintina ir tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad per šį laikotarpį iki bylos nagrinėjimo iš esmės, atliko bent dalinius mokėjimus ieškovei įsiskolinimui padengti (CPK 178 straipsnis).
19. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
20. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
21. Įvertinęs šalių nurodytus argumentus ir aplinkybes, taip pat pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovo prašomam terminui. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas nurodytoje civilinėje byloje pažeistų ne tik lygiateisiškumo, bet ir išieškotojos teisėtų lūkesčių principus. Todėl atsakovo prašymas dėl šio sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintinas.
22. Kartu pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo, vykdymo proceso metu išieškotoja ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 600,91 Eur (šešis šimtus eurų 91 ct) skolos, 5 procentus dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (600,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,34 Eur (devyniolika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atmesti atsakovo I. Č. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.