- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-879-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10640-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, nuteistojo R. G. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikai) mėnesių laisvės atėmimo;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio sulaikymo atlikti paskirtą bausmę dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. G. ir G. S. solidariai, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai ir iš S. S., priteista A. S. – 255 Eur (du šimtai penkiasdešimt penki eurai) civilinio ieškinio tenkinimui.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį G. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad kartu su G. S. 2015 m. vasario 19 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame apleistame mediniame pastate, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojus fizinį smurtą prieš A. S., tai yra G. S. spyrus A. S. ne mažiau keturis kartus į galvą ir kitas kūno vietas, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą bei dėl muštinės žaizdos kaktos srityje ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimų antakių srityje ir juosmens srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairio sėdmens srityje, padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė: fizinio asmens dokumentą – A. S. asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei svetimą, A. S. priklausantį turtą – piniginę 3 Eur vertės, pinigus – 35 Eur, durų spynos raktą 1 Eur vertės, durų spynos raktą 1 Eur vertės, raktų sukabinimo spynelę 1 Eur vertės, tai yra pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausančio turto, kurio bendra vertė 41 Eur.
Be to, R. G. nuteistas už tai, kad kartu su G. S. 2015 m. vasario 19 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobtu durų raktu atrakinus A. S. gyvenamą namą, įsibrovė į jį ir pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą – 80 Eur, mobilų telefoną „NOKIA 6070“ 10 Eur vertės, mobilų telefoną „NOKIA 4“ 10 Eur vertės, mobilų telefoną „NOKIA 5“ 10 Eur vertės, mobilų telefoną „NOKIA“ 10 Eur vertės, mobilų telefoną „SAMSUNG SGH-C100“ 10 Eur vertės, TV priedėlio „TV STAR“ distancinio valdymo pultelį 10 Eur vertės, elektros įtampos matuoklį – testerį „VOREL“ 15 Eur vertės, septynis raktus su plastikiniu laikikliu 5 Eur vertės bei, tęsiant nusikalstamą veiką, išlaužę ūkinio pastato lauko duris, įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą – bidoną 20 Eur vertės, sulaužę lauko viralinės sandėliuko duris įsibrovė į šią patalpą, iš kur pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą – benzininį elektros generatorių „PROFITEXX SE 2700“ 280 Eur vertės, tai yra pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausančio turto, kurio bendra vertė 460 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. G. prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba atleisti jį nuo realios laisvės atėmimo bausmės. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nemušė nukentėjusiojo, jam smūgius sudavė nuteistasis G. S., o apeliantas buvo tik vagystės bendrininkas. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į R. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir parinko jam per griežtą bausmę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu jis dirba, augina 1 mėnesio dukrą, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam pretenzijų neturi.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti, kadangi skiriant bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra dvi R. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena lengvinanti aplinkybė, nuteistasis praeityje teistas septynis kartus, o nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. R. G. skunde neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir iš esmės kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir, skirdamas R. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, įvertino atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo apsisprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, šiuo konkrečiu atveju nulėmė tai, kad jis anksčiau teistas septynis kartus, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau turėdamas neišnykusį teistumą, jis vėl padarė analogiškus nusikaltimus nuosavybei - tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje, buvo neteisėto elgesio iniciatoriumi, o viena padaryta veika yra susijusi su smurto prieš asmenį panaudojimu.
Pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, akcentuotina, kad R. G. praeityje ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą jis buvo nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu ši veika perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 3 dalį ir R. G. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių. Nuteistasis paskirtąją bausmę atliko 2014 m. rugsėjo 9 d. (T. 1, b. l. 87), o jau 2015 m. vasario 19 d., t. y. praėjus mažiau negu šešiems mėnesiams, vėl padarė naujas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jie rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad R. G. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Juolab, kad jis, būdamas ankščiau ne kartą teistas, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. O tai, kad jis nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį, šiuo metu dirba, augina 1 mėnesio amžiaus dukrą, atsiprašė nukentėjusiojo, nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad R. G. paskirta bausmė yra pakankamai švelni, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.