Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skundą (b. l. 90), kuriuo reikalavo ištirti: ar buvo tikslinga jį vežti į Pravieniškių asmens sveikatos priežiūros padalinį ir, ar tai nebuvo perteklinis veiksmas, žinant, jog tai neduos jokių teigiamų rezultatų (gydymo). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija persiuntė pareiškėjo skundą atsakovei (b. l. 88). Atsakovė pareiškėjui 2024 m. sausio 10 d. pateikė raštą Nr. 2S-78 (b. l. 92-95), kuriuo išaiškino sveikatos priežiūros paslaugų (tame tarpe ir odontologo) teikimo tvarką ir, kad teisės aktai nenumato galimybės organizuoti gydytojų odontologų konsultacijas privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2S-78 pareiškėjas jį apskundė teismui.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininkas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3184 (b. l. 140-142) nusprendė pareiškėjui pakeisti bausmės atlikimo sąlygas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos Pravieniškių 1 kalėjime į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą Šiaulių kalėjime, paprastąją grupę. Šio sprendimo apskundimo tvarka buvo per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 atnaujinimo. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjas jį apskundė teismui.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skundą (b. l. 110), kuriuo reikalavo išmatuoti ventiliacijos sistemos skleidžiamą garsą kameroje ir ar tai atitinka higienos normas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 12 d. raštu (b. l. 108-109) pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. rašytą skundą persiuntė nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2S-456 (b. l. 114-116) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2S-456 pareiškėjas jį apskundė teismui.

Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija galiojo iki 2024 m. gegužės 14 d., toliau – ir BVK) 90 straipsnio „Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra“ 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (BVK 90 straipsnio 2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba (BVK 90 straipsnio 3 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 90 straipsnio 4 dalis). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą (BVK 90 straipsnio 5 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistųjų pervežimas ir (ar) palyda į sveikatos priežiūros įstaigas yra priskiriamas Lietuvos kalėjimų tarnybos būtinajai veiklai, kuri numatyta BVK 90 straipsnyje. Todėl atsakovė, esant tam sąlygoms, privalėjo pristatyti pareiškėją iš anksto numatytai ir suderintai odontologo konsultacijai. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta.

Aplinkybė, kad pareiškėjas tariamai suprato numatomo gydymo eigą – nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjas neturi medicininio išsilavinimo, jis buvo konsultuotas dėl skaudančio danties tik šeimos gydytojo, ir tik gydytojas-odontologas galėjo pilnai įvertinti pareiškėjo būseną ir numatyti tikslų tariamai skaudančio danties gydymo planą, kuris po ankstesnės pareiškėjo konsultacijos akivaizdžiai galėjo pasikeisti. Tai yra, pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta odontologo konsultacija.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas vykti konsultacijos pas odontologą (į kitą įkalinimo įstaigą), galėjo šios konsultacijos atsisakyti. Bet, tik įvykus odontologo konsultacijai, kurios rezultatai akivaizdžiai netenkino pareiškėjo, jis pateikė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Tokio savo elgesio pareiškėjas niekaip nepaaiškino, todėl jo teiginiai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamo skundo kontekstą.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis ir principinėmis VAĮ nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz. LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimto Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (Lietuvos kalėjimų tarnyba) savo 2024 m. sausio 10 d. rašte Nr. 2S-78 detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl pareiškėjas buvo pristatytas odontologo konsultacijai). Taigi, skundžiamo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. raštas Nr. 2S-78 yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. NĮ-22-3184 (b. l. 140-142) nurodoma, kad jis yra skundžiamas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui.

BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. BVK 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Tai yra, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarka turėjo būti nurodoma – per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Todėl pripažintina, kad šio sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo nurodyta netinkamai.

Bet, iš teismui pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas suprato teisingą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 (b. l. 140-142) apskundimo tvarką – pats pateikė Regionų administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-9359-644/2023 (b. l. 13), kurioje jam yra išaiškinama Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko sprendimų apskundimo tvarka. Be to, pats pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nurodydamas, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 ir kitų sprendimų tvarka yra nesuprantama (b. l. 15). Tai yra, pareiškėjas, žinodamas teisingą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarką ja sąmoningai nepasinaudojo, ir vietoj to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prašydamas jam išaiškinti jau ir taip žinomą šio sprendimo apskundimo tvarką. Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius surašė savo 2023 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. 4D-2023/1-947 (b. l. 15-20) pareiškėjas 2023 m. gruodžio 30 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą su prašymu atnaujinti praleistą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjui ir anksčiau Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 30 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-690, 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-713 ir 2021 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-1439 buvo išaiškinamos Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų priimtų sprendimų teisinga apskundimo tvarka. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, nors ir žinodamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 teisingą apskundimo tvarką, dėl logiškai nepaaiškinamų aplinkybių šio sprendimo laiku neskundė.

Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjo prašymas atnaujinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo terminą buvo atmestas pagrįstai.

Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456.