Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-09 · Byla Nr. 2KT-25/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-09
Bylos Nr.
2KT-25/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
Pakruojo rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Biržų ranga“, UAB „Rotonda“, UAB „KRS“, UAB „Žemda“, UAB „Techsis“, A.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Kategorijos
  • 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-25/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 93.1;
94.4; 95.6.2 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko prašymu dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-547-372/2010, iškeltos pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: UAB „Biržų ranga“, UAB „Rotonda“, UAB „KRS“, UAB „Žemda“, UAB „Techsis“, A. Žilinskio ir Ko UAB, AB „Pakruojo arka“ ir AB „Meresta“, perdavimo nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-547-372/2010, iškelta pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: UAB „Biržų ranga“, UAB „Rotonda“, UAB „KRS“, UAB „Žemda“, UAB „Techsis“, A. Žilinskio ir Ko UAB, AB „Pakruojo arka“ ir AB „Meresta“. Šioje byloje ieškovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atstovas advokatas S. Butkevičius teismo posėdyje pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai B. Simonaitienei bei Šiaulių apygardos teismui. Teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas akivaizdžiai neteisėtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsisakymo priimti atskirąjį skundą priėmimu byloje. Pareiškime dėstoma, jog Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje – sustabdė pirkimo procedūras. Atsakovui padavus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi pasinaikino taikytas apsaugos priemones ir nutarė šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, tačiau teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė jį priimti ir grąžino ieškovui. Ieškovo atstovo nuomone, tokie akivaizdžiai neteisėti teismo procesiniai sprendimai pažeidžia viešąjį interesą, nes sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai bylos nagrinėjimo metu sudaryti pirkimo sutartį su laimėtoju, kuris pasiūlė didesnę pirkimo kainą. Tokiu būdu paneigiama viešojo pirkimo esmė, ignoruojami sąžiningų tiekėjų interesai. Pareiškime taip pat pažymima, kad tokius procesinius sprendimus yra priėmę ir kiti Šiaulių apygardos teismo teisėjai (L. Aleknavičienė).

Ieškovo atstovui pareiškus byloje nušalinimo pareiškimą Šiaulių apygardos teismui, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo atmestinas.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui keltų protingų abejonių dėl teisėjų nešališkumo (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą teisėjui (teismui) nušalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne spėjimais ar prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 2KT-59/2009).

Teisingumas vykdomas ne pagal asmenų pageidavimus, o griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Teisėjas yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris į šias pareigas skiriamas tik tuomet, jei atitinka visus nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir praeina atrankos procedūras. Apygardos teismo teisėjas yra aukštos teisinės kvalifikacijos. Tačiau, be abejo, tai nereiškia, kad jis neklysta procese. Siekiant užtikrinti asmenims teisės į teisingą procesą realų įgyvendinimą, proceso įstatyme įtvirtinta apeliacijos, o įstatymų nustatytais atvejais ir kasacijos teisė. Tai reiškia, kad teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik remiantis proceso įstatymo nuostatomis, o ne dalyvaujančių byloje asmenų ar aukštesnės pakopos tam tikrų teisėjų prielaidomis apie galimai neteisingų sprendimų (nutarčių) priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad viešųjų pirkimų bylą nagrinėjanti teisėja B. Simonaitienė akivaizdžiai neteisėtai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje ir užkirto ieškovui teisę į apeliaciją bei tokiu būdu pažeidė viešąjį interesą. Be to, ir kitoje viešųjų pirkimų byloje kita Šiaulių apygardos teismo teisėja priėmė tokią pat neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Taigi Šiaulių apygardos teismo nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad šio teismo teisėjai (ieškovo atstovas nurodo dvi teisėjas) priima neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus, kurie pažeidžia ieškovo teises bei viešąjį interesą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, kurios gali būti apeliacijos objektu, teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. kovo 31 d. nutartimi jį atmetė, o pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-531/2010). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar kiti teisėjai neturi įgaliojimų vertinti tokių procesinių sprendimų teisėtumo.

Taigi teismų instancine tvarka palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kurios tariamu neteisėtumu ir nepagrįstumu grindžiamas teismo nušalinimo pareiškimas, šiame pareiškime išdėstyti argumentai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos, o juo labiau teismo, kuriame ji dirba, nešališkumo, netenka teisinės prasmės. Be to, pats savaime teisėjo priimto procesinio sprendimo panaikinimo aukštesnės instancijos teisme faktas nereiškia teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra nušalinimo pagrindas, jei nėra kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovo atstovas teismo nušalinimo pareiškime išdėstė abejones dėl dviejų šio teismo teisėjų nešališkumo, kuris siejamas su jų nekvalifikuotumu, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie kitų šio teismo teisėjų galimą suinteresuotumų bylos baigtimi. Pastebėtina, jog tokie ieškovo atstovo, kuris yra advokatas, procesiniai prašymai leidžia abejoti, ar tokiu būdu, kuris galimai neatitinka advokatams keliamų etikos reikalavimų, nesiekiama vilkinti bylos nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

n utaria:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ atstovo advokato Stanislovo Butkevičiaus pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-547-372/2010 nagrinėjimo atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas