Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Daliai Viskontienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininką A. V. atsiprašyti V. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo; 2) atlyginti turtinę 290 Eur žalą; 3) atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas 2014 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, už tai, kad jis 2014 m. vasario 5 d. buvo kviečiamas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą apklausai, tačiau į apklausą neatvyko, tuo savo veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policijos įstaigą bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 187 str. 3 d., ir už tai jam buvo paskirta 43,44 Eur bauda.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir pareiškėjo skundas atmestas. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą tenkino: Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymu „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 p. numatyta, kad kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, raštiškai paaiškina tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsiprašo.

Šiuo atveju, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai pripažinti neteisėtais, tačiau nebuvo raštu paaiškinta asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo priežastis ir nebuvo gautas atsiprašymas policijos įstaigos vardu.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau- CK) 6.271 str. numatyta atsakovo atsakomybė už žalą dėl neteisėtų veiksmų. Pastebėjo, kad vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalies nuostata, civilinė atsakomybė atsiranda tada, jei valdžios institucijų darbuotojai, šiuo atveju policijos pareigūnai, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.

Pareiškėjo atstovas pastebėjo, jog šiuo atveju neteisėtų veiksmų ir kaltės nustatinėti nereikia, nes jie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė emocine depresija, išgyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės sumažėjimu, kadangi buvo neteisėtai apkaltintas, policijos įstaigos vadovo atsiprašymo ir raštiško neteisėto sprendimo ar atlikto neteisėto veiksmo paaiškinimo nesulaukė nuo 2014 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo iki šios dienos, buvo priverstas nuolat apie tai galvoti ir prisiminti, nesuprasdamas už ką buvo apkaltintas, nes nesulaukė jokių paaiškinimų. Pažymėjo aplinkybę, kad atsakovo pažeidimas truko labai ilgą laiką, atsakovas turėjo galimybę nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė, pasiūlęs pareiškėjui kreiptis į teismą, neparodė jokio geranoriškumo sprendžiant problemą. Dėl ilgo problemos sprendimo pareiškėjui sutriko miegas, jis jautė nuolatinę įtampą, išgyveno dėl laiko ir pinigų paaukotų procesui, kuris nedavė laukto rezultato. Pablogėjo santykiai su sutuoktine, pareiškėjas tapo dirglus, pradėjo mažiau šypsotis, tapo visada niūrios nuotaikos, susiraukusiu žmogumi. Pablogėjo santykiai darbe su bendradarbiais.

LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala - tai asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų byloje, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl pareigūno neteisėtų veiksmų, o konkrečiai dėl nutarimo už nebūtą administracinės teisės pažeidimą. Jeigu pareigūnas savo neteisėtais veiksmais nebūtų nubaudęs pareiškėjo, išlaidos, kai reikėjo savo teises ginti teisme ir naudotis pareiškėjo atstovo pagalba, nebūtų atsiradę. Tai įrodo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis, kurioje klientas įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo 290 Eur dydžio honorarą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 3 d. buvo surašytas už tai, kad jis nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti 2014 m. vasario 5 d. į apklausą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Panemunės policijos komisariate. ATPK 187 str. 3 d. nustatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti j policiją nevykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str., policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kas leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo už ATPK 187 str. 3 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn, kai jis nevykdo pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo.

Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 3 d., nes buvo nustatytas neatvykimo į policijos komisariatą (nustatytu laiku) faktas ir jam dėl to paskirta 150 Lt bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su bauda, šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šaukime nurodytu laiku į policijos komisariatą neatvyko dėl priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis. Šį Kauno apylinkės teismo nutarimą pareiškėjas apskundė aukštesnei instancijai - Kauno apygardos teismui. Įrodymus, t. y. 2014 m. vasario 5 d. Lietuvos geležinkelių konteinerio išvežimo-grąžinimo paskyrą, 2014 m. vasario 3 d. Vežimų organizavimo paraišką pareiškėjas pateikė tik su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, kuris pažymas pripažino įrodymu, jog buvo svarbi priežastis pareiškėjui neatvykti į policijos komisariatą, nes buvo atliekami neatidėliotini darbai. Aukštesnysis teismas padarė išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis ir Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato nutarimas buvo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu pagal ATPK 187 str. 3 d. nutraukta nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiame nutarime teismas taip pat pasisakė ir iš dalies pripažino, jog formaliai pareiškėjo veiksmai atitinka ATPK 187 str. 3 d. požymius.

Atsakovų atstovė pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariate administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta neturint duomenų apie tai, kad pareiškėjas, kviečiamas į policijos komisariatą nustatytu laiku, negalėjo atvykti dėl pateisinamų svarbių priežasčių, nes jokių paaiškinimų ir įrodymų jis tuo metu nepateikė. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir Kauno apylinkės teismui, todėl akivaizdu, kad ir institucijos nutarimas, ir Kauno apylinkės teismo nutartis buvo priimti pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas nenurodė ir priežasčių, dėl kurių jis šių įrodymų nebūtų galėjęs pateikti tiek nutarimą surašiusiam pareigūnui, tiek ir apelianto skundą nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismui. Be to, vienas iš pateiktų dokumentų yra surašytas ir pasirašytas paties apelianto, kitų asmenų parašų jame nėra, kas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, netgi leidžia kelti įtarimus dėl šio dokumento tikrumo. Pabrėžė, jog pareiškėjo, kaip apelianto, pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad jis šaukime nurodytu laiku negalėjo atvykti į policijos įstaigą. Pareiškėjas nurodo, kad jo dalyvavimas pakraunant konteinerį buvo būtinas ir suderintas iš anksto, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos.

Atsakovų atstovės nuomone, pareiškėjas taip pat turi prisiimti atsakomybę padaręs ne viską, kad neatsirastų pasekmių dėl tolesnio bylinėjimosi aukštesnėse instancijose ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos, nes jeigu būtų pateikęs įrodymus ar paaiškinimus, dėl kokių svarbių priežasčių kviečiamas negalėjo laiku atvykti į policijos komisariatą, pradžioje, t. y. laiku, kai administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama policijos įstaigoje, pareiškėjo atžvilgiu būtų buvęs priimtas teigiamas sprendimas, nebūtų reikėję bylinėtis kitose instancijose ir vėliau nebūtų kilę pasekmių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Mano, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalą. ATPK 279 str. numatytas išlaidų atlyginimo priteisimas tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas.

Atsakovų atstovė pabrėžė, kad pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdamas nutarimą, vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nei teismo, nei kitų institucijų nebuvo nustatyta. Pareiškėjui neįrodžius skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti reikalavimai yra išvestiniai ir taip pat netenkintini.

Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.). Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. V. 2014 m. kovo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, kad pareiškėjas V. G. 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. buvo kviečiamas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą apklausai, tačiau į apklausą neatvyko ir šiais veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją. Tokiais veiksmai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 3 dalyje. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. V. 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 187 straipsnio straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 43,44 Eur (150 Lt) baudą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimą Nr.23N-9452769-14 paliko nepakeistą, o pareiškėjo V. G. skundą atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, 2014 m. liepos 24 d. nutarimu V. G. apeliacinį skundą patenkino ir Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimą Nr.23N-9452769-14 bei Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. nutraukė (prijungta Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-149-358/2014). Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-816-319/2014 pareiškėjas patyrė 290 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos (290 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos), atsiradusios dėl, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtų valstybės institucijos – Kauno apskr. VPK veiksmų neteisėtai ir neapgrįstai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn, atlyginimo pareiškėjui bei įpareigojimo Kauno apskr. VPK Panemunės policijos komisariatui atsiprašyti V. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymo „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 punktą, kaip savarankiško pažeistų asmens teisių gynimo būdo.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Kaip jau minėta, byloje iš tiesų nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nes administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nebuvo įrodyta, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nenustačius jo veiksmuose administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ABTĮ 250 str. 1 p.). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-525/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-525/2015).

Pareiškėjo V. G. pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 187 straipsnio 3 dalies redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-05-28) įtvirtino, kad policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 256 straipsnyje apibrėžta, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje – tai yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 dalis). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (2 dalis). To paties ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos (pareigūno), turinčių teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė, o kartu ir pareiga rinkti įrodymus, prireikus pasitelkti eksperto ar specialisto pagalbą.

Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 250 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmiau paminėtų kodekso normų analizė suponuoja išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis institucijos (pareigūno) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta išvada, kai įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą nustatomi bylai reikšmingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatytinos aplinkybės (ATPK 284 str. 1 d.). Be kita ko, pažymėtina, kad asmens kaltė administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaip viena iš privalomai nustatytinų pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį aplinkybių, gali būti konstatuojama tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tokia išvada taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Šiame straipsnyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės – turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, naudotis teisme advokato ir kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginimą išsilavinimą, pagalba (ATPK 272 str. 1 d.).

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų (pareiškėjo, jo atstovo D. G. paaiškinimų, liudytojo V. D. parodymų, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. V. tarnybinio pranešimo) matyti, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. 18.40 val. gavo šaukimą atvykti pas Kauno m. Panemunės PK budėtoją 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. (b. l. 5, 8, 9, 33-38), tačiau neatvyko. Pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad nurodytu laiku į policijos komisariatą nenuvyko ir atvyko sulaukęs pareigūno A. V. pakvietimo telefonu. Pareigūnui nurodė, jog atvykti 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. negalėjo dėl užimtumo darbe. Liudytojas V. D. parodė, kad galimai pareiškėjui įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą, jeigu reikalingas tolimesnis tyrimas. Ar V. G. nurodė, kad negalės atvykti šaukime nurodytu laiku, šiuo metu pasakyti negalėjo.

Kaip jau minėta ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Administracinio teisės pažeidimo byloje, o būtent tiek Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkui A. V. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį skiriant administracinę nuobaudą, tiek Kauno apylinkės teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-149-358/2014, pareiškėjas, atstovaujamas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. teisinių paslaugų sutarties Nr.PRO BONO pagrindu (b.l.5), teisininko D. G., objektyvių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas pas Kauno m. Panemunės PK budėtoją 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. neatvyko dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, nepateikė (pažymėtina, kad 2014 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjas pasiaiškinime nenurodė jokių konkrečių neatvykimo priežasčių (b.l.6, antra pusė)), taigi pripažintina, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), atstovaujamas teisininko, nepasinaudojo ATPK 272 straipsnyje apibrėžta teise pateikti įrodymus (Kauno apygardos teismui prie apeliacinio skundo pateiktų 2014 m. vasario 5 d. konteinerio išvežimo-grąžinimo paskyros Nr.4, 2014 m. vasario 3 d. vežimų organizavimo paraiškos Nr.003 (b.l.49,50)), pareikšti prašymus dėl įrodymų pateikimo nagrinėjant bylą teisme, o Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. V. 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį paskirdamas administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų jau minėtų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjui pasiaiškinime nenurodžius konkrečių neatvykimo priežasčių pareigūnas negalėjo įvykdyti pareigos rinkti įrodymus, numatytos ATPK 256 straipsnio 3 dalyje (Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutarime konstatavo, kad formaliai V. G. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau aukštesnysis teismas pripažino, kad V. G. savo veiksmais nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismui pateikė neatvykimo priežastis, kurias teismas pripažino svarbiomis, patvirtinančius dokumentus).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis ATPK 257 straipsniu (Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone), teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. V. 2014 m. kovo 3 d. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, kad pareiškėjas V. G. 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. buvo kviečiamas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą apklausai, tačiau į apklausą neatvyko, o pasiaiškinime nenurodė konkrečių neatvykimo priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateiktų Kauno apygardos teismui nagrinėjant jo apeliacinį skundą, ir šiais veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją ir 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį paskirdamas administracinę nuobaudą – baudą, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2768/2011).

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Kauno apskr. VPK ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundo reikalavimai atlyginti 290 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą netenkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininką A. V. atsiprašyti V. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo, nes Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai pripažinti neteisėtais, tačiau nebuvo raštu paaiškinta asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo priežastis ir nebuvo gautas atsiprašymas policijos įstaigos vardu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tai reiškia, kad remiantis galiojančiais įstatymais bei įsakymais, policijos įstaigų vadovai ex officio turi vykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymą ir policijos įstaigos vardu atsiprašyti to asmens dėl kurio priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas. Tai suponuoja, jog policijos įstaigų vadovams yra nustatyta pareiga savarankiškai, savo iniciatyva atsiprašyti, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys yra byloje pareiškę atitinkamą prašymą. Nelogiška būtų teigti, jog policijos įstaiga, priėmusi neteisėtą sprendimą, padaro asmeniui turtinę ir/ar neturtinę žalą, taip pat ir nevykdo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymo ir neteisėtai apkaltintas žmogus, patyręs daugybę nepatogumų ginant savo teises teisme, dar turi papildomai kreiptis į atitinkamą policijos įstaigą, kad primintų jų pareigas. Taigi taip policijos įstaiga neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ir (ar) atsisako juos atlikti.

Lietuvos policijos generalinio komisaras 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymu Nr.5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi bei siekdamas gerinti policijos ir visuomenės tarpusavio santykius: 1. Pavedė policijos įstaigų vadovams:

1.1. kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, raštiškai paaiškinti tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsiprašyti;

1.2. kaupti, analizuoti ir su pavaldžiais policijos pareigūnais apibendrinti įsiteisėjusius kompetentingų subjektų sprendimus, kuriais pripažįstami neteisėtais policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai.

Administracinėje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimu konstatuota, kad V. G. veiksmai formaliai atitiko ATPK 187 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau aukštesnysis teismas pripažino, kad V. G. nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismui pateikė jo užimtumą darbe (2014 m. vasario 5 d. 13.00 val.) patvirtinančius dokumentus (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.57-60), todėl administracinė teisena pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nebuvo įrodyta, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nenustačius jo veiksmuose administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ABTĮ 250 str. 1 p.).

ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena tokio asmens teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis, su ja susijusiomis, teisėmis (duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus ir kt.). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga, tačiau pareiškėjas, atstovaujamas teisininko, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus įgyvendindamas procesines teises (nepateikė 2014 m. vasario 5 d. konteinerio išvežimo-grąžinimo paskyros Nr.4, 2014 m. vasario 3 d. vežimų organizavimo paraiškos Nr.003 Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Viešosios policijos skyriaus pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, Kauno apylinkės teismui, o juos pateikė tik Kauno apygardos teismui prie apeliacinio skundo), taigi ir pareiškėjo nerūpestingumas bei neatidumas įgyvendinant procesines teises lėmė formaliai teisingo Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimo Nr.23N-9452769-14 priėmimą.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nors policijos pareigūnų sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažinti neteisėtais, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju dėl jau išdėstytų argumentų (taip pat ir dėl žalos neatlyginamo argumentų), pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininką A. V. atsiprašyti V. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.