Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „General Financing“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – skolininkas J. L., J. J. ir antstolė M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės visų gaunamų pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsni).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog antstolė M. L. vykdo skolos išieškojimą išieškotojui UAB „General Financing“ iš skolininko J. L. pagal 2009 m. liepos 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2376-804 dėl 2.053,97 € skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad antstolių kontorose yra vykdoma trylika vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininko. Trijose iš šių bylų yra vykdomas išlaikymo išieškojimas pirmos eilės išieškotojams. Skolininkui priklausantis turtas yra areštuotas ir iš jo realizavimo gautos lėšos bus skirtos pirmos eilės išieškotojams. Iš skolininko darbo užmokesčio taip pat yra vykdomas išlaikymo išieškojimas. Skolininkas neturi pinginių lėšų bankų sąskaitose. 2007 m. gruodžio 7 d. skolininkas sudarė santuoką su J. J., kuri gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.

Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Skolininko sutuoktinė nurodo, jog paskolą, gautą iš UAB „General Financing“ skolininkas panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti, apie sprendimą paimti paskolą sutuoktinė nebuvo informuota. Taigi skolininko prievolė yra pripažintina jo asmenine. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Todėl nagrinėjamu atveju skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis preziumuoja, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad teismas pagal CPK 667 straipsnį nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš esmės sprendžia ir santuokoje turimo turto dalinimo klausimą. Todėl teismas privalo detaliai išsiaiškinti, kokio dydžio yra sutuoktinių turimas bendras turtas bei prievolės kitiems kreditoriams. Antstolės patvarkyme buvo nurodyta, jog skolininkas turi nekilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį, tačiau išieškojimas nei iš skolininko nekilnojamojo turto, nei iš jo darbo užmokesčio nėra galimas, kadangi iš jo yra vykdomas išlaikymo išieškojimas pirmos eilės išieškotojų naudai. Teismas nesiaiškino, kokio dydžio išlaikymą turi teikti skolininkas pirmos eilės išieškotojams, kokio dydžio yra šio išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat teismas neišsiaiškino, ar antstolės patvarkyme minimas turtas priklauso skolininkui asmeninės ar jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra jokių duomenų, ar skolininko sutuoktinė turi išlaikytinių, ar abu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Todėl negalima pripažinti, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės gaunamų pajamų, yra objektyvi ir pagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (LAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės (kartu ir skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas neišreikalavo iš antstolio minėtų duomenų. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti apie skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1543-213/2015 nutraukė sutuoktinių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas turtas bei paskirstyta sutuoktinių atsakomybė pagal jų prievoles. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nors ši byla buvo iškelta ir išnagrinėta vėliau, negu buvo priimta skundžiama nutartis, tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalinimo turi esminę įtaką galimam skundžiamos nutarties vykdymui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, panaikintina ir klausimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti skolininko turto dalies nustatymo klausimą iš naujo.