Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovo advokatui Nerijui Jurkui, atsakovui M. N. ir trečiojo asmens M. N. advokatui M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pavilnio gyventojų bendrijos „PILIES GYVENVIETĖ“ ieškinį atsakovui M. N. dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti žemės sklypo, esančio Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., plotas 1181 kv. m, (toliau - Žemės sklypas 1) naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudotųsi 922/1181 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „A“, taškais ir linijomis: 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-34-33-32-18-19-20-­21-22-31-30-29-1, turinčia 922 kv.m. ploto, o atsakovas M. N. naudotųsi 259/1181 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B“, taškais ir linijomis: 29-30-31-22-23-24-25-26-26-28-29, turinčia 159 kv.m. ploto, ir 34-16-17-18-32-33-34, turinčia 100 kv.m. ploto (UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2016-04-08 sudarytas Žemės sklypo 1 planas);nustatyti žemės sklypo, esančio Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., plotas 1829 kv. m, (toliau - Žemės sklypas 2) naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudotųsi 1428/1829 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „A“, taškais ir linijomis: 1-14-15-2-3-4-5-6-7-8-9-13-1, turinčia 1428 kv.m. ploto, o atsakovas M. N. naudotųsi 401/1829 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B“, taškais ir linijomis: 1-2-15-14-1, turinčia 164 kv.m. ploto, ir 13-9-10-11-12-13, turinčia 237 kv.m. (UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2016-04-08 sudarytas Žemės sklypo 2 planas).

Ieškovas taip pat yra 1428/1829 dalies Žemės sklypo 2 savininkas. Šio žemės sklypo bendrasavininku, turinčiu nuosavybės teisę į 401/1829 dalis sklypo, yra atsakovas M. N..

Ieškovas, siekdamas įgyvendinti CK 4.81 str. nustatytą bendraturčių teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 dalimis pagal savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, notariškai 2016-04-15 pareiškimu kreipėsi į atsakovą M. N.. Šiuo pranešimu ieškovas pasiūlė atsakovui nustatyti minimų sklypų naudojimosi tvarkas.

M. N. pateikė 2016-05-18 atsakymą į 2016-04-15 pranešimą, kuriame nurodė, kad siūlomas variantas netinka. Naudojimosi tvarka nesvarstytina, nes siūlomas naudojimosi tvarkos būdas prieštarauja sklypo naudojimo paskirčiai ir tikslui. Siūlymas prieštarauja teisei, gerai moralei. Šis sklypas nuo pat pradžių (nuo detaliojo plano rengimo ir šio sklypo pradinio atidalijimo) buvo suplanuotas naudoti kaip nedalomas, neskirstomas ir vientisas daiktas reikalingas naudotis asmenims siekiantiems patekti į jiems priklausančias namų valdas.

Atsižvelgdamas į kategorišką atsakovo atsisakymą susitarti dėl Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 naudojimosi tvarkos, ieškovas prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką, remiantis CK 5, 4.75, 1.137 str. nuostatomis.

Šis ginčas yra pasekmė nesąžiningų veiksmų, kurie buvo padaryti ieškovo 2011 m. Dėl šių veiksmų tarp šalių yra kitų ginčų, kurie nagrinėjami teismuose. Šis ginčas, įvertinant jo reikalavimus, iš principo ieškovo inicijuotas nesiekiant iš esmės spręsti situaciją, kiek siekti sudaryti keblią situaciją arba su tikslu pakenkti atsakovui, sukurti nuolatinius ginčus ir interesų konfliktus.

Pradinis žemės sklypas buvo padalintas į 11 sklypų individualiems namams statyti ir 2 sklypus - 12 sklypą pravažiavimo kelias ir komunikacijos, 13 sklypą - rekreacinė teritorija su komunikacijų tinklais. Ginčas vyksta dėl žemės sklypo pažymėto indeksu „12“ ir „13“.

Siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamų teisėtos naudojimosi tvarkos kriterijų. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka objektyviai negali būti nustatyta: neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka negalima, nes: žemės sklypai skirti visų aplink gyvenančių bendraturčių interesams tenkinti - juose pakloti inžineriniai tinklai; šie sklypai skirti susisiekimui, o būtent patekti į žemės sklypus pažymėtus indeksais: „1“, „2“, „3“, „4“. Tenkinus ieškovo reikalavimus naudojimasis, patekimas į nurodytus sklypus taptų neįmanomu. Tokiu reikalavimu būtų tenkinami tik vieno bendraturčio interesai, sukuriant nuolatinius ginčus ir konfliktines situacijas. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo.

Naudojimosi tvarkos nustatymu turi būti siekiama sumažinti bendraturčių ūkinės ar kitokios veiklos bendrumą, kartu ir nesutarimų ar konfliktų galimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aiškius kriterijus, kurių privalu laikytis, nustatant naudojimosi tvarką:

- teisėtumas: apie teisėtumo kriterijų jau pasisakyta aukščiau ir paaiškinta, kodėl ieškovo siūloma tvarka nėra teisėta;

- socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus: civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.), todėl teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Ieškovo siūloma tvarka sudarytų realias prielaidas konfliktams tarp bendraturčių kilti;

- naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus: ieškovo siūloma tvarka nustato visiškai neteisingą sklypo naudojimo galimybę. Pagal siūlomą padalijimo būdą atsakovui tektų naudotis atskiromis, niekaip nepritaikomomis žemės sklypų dalimis, į kurias nėra numatyta net jokio patekimo.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Pavilnio gyventojų bendrija „PILIES GYVENVIETĖ“ yra 922/1181 dalies žemės sklypo, esančio Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1181 kv. m, savininkas. Nuosavybės teisė į likusias 259/1181 dalis šio sklypo registruota atsakovo M. N. vardu. Žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos (b.l. 14-15).

Ieškovas Pavilnio gyventojų bendrija „PILIES GYVENVIETĖ“ yra 1428/1829 dalies žemės sklypo, esančio Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1829 kv. m, savininkas. Nuosavybės teisė į likusias 401/1829 dalis šio sklypo registruota atsakovo M. N. vardu. Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, kitos daiktinės teisės – inžinieriniams tinklams tiesti, juos eksploatuoti ir remontuoti (b.l. 10-11).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja nustatyti naudojimosi minėtais žemės sklypais tvarką.

Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). CK 4.37 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė įrodymais būtinumą nustatyti ginčo sklypų naudojimosi tvarką pagal jo teikiamus planus: planas dėl 1181 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos (b.l. 16) ir planas dėl 1829 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos (b.l. 8). Iš dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarkas, manydamas, jog jos padės išspręsti ginčus dėl bendroje dalinėje nuosavybėje esančio turto išlaikymo, inžinierinių tinklų įrengimo, nes atsakovas tariamai neprisideda atitinkamai prie šio turto išlaikymo ar tinklų įrengimo. Tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų ieškovas nepateikia (CPK 178 str.). Tuo pačiu ieškovas nepagrindė įrodymais, kad minėtuose planuose nurodoma žemės sklypų naudojimosi tvarka sietina su realiu inžinierinių tinklų įrengimu, esamos teritorijos tvarkymu ir išlaikymu, atsižvelgiant į planuose nurodomų šalių naudotinų sklypų detalizaciją. Pažymėtina, kad vientisoje susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoje ar rekreacinėje teritorijoje išskaidžius teritorijas į atskiras naudojimosi teritorijas mažai tikėtina, kad racionaliai ir efektyviai bus naudojami žemės sklypai pagal jų naudojimo būdą (CK 1.5 str, CPK 185 str.). Tuo atveju, jei atsakovas neprisideda prie bendros dalinės nuosavybės išlaikymo ar būtinos infrastruktūros gerinimo, ieškovas turi teisę reikalauti patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovo kaip bendraturčio.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovo prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos bus patogios bendraturčiams, racionalios, tarnaus geresniam nuosavybės valdymui ir padės išvengti konfliktų ateityje. Tokiu atveju ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).

Ieškinį atmetus, ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos; atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo Pavilnio gyventojų bendrijos „PILIES GYVENVIETĖ“ (juridinio asmens kodas 302778921) ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.