- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1643-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01611-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., G. R.
- Pareiškėjas
- UAB „Lekpas“
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1643-459/2016
2016 m. lapkričio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Lekpas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. R., I. R., antstolė N. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko G. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui G. R. priklauso ½ sutuoktinės I. R. pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų ar kitokių išmokų, gaunamų dabar ir/ar mokamų ateityje.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-07-26 nutartimi pareiškimą tenkino.Teismas nurodė, jog antstolė N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/15/04630 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-647-360/2009 dėl 39902,66 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. R. trečios eilės išieškotojai UAB „Lekpas“. Skolininkas G. R. nuo 1990-10-13 yra sudaręs santuoką su I. R.. Antstolė 2016-07-12 turto arešto aktu Nr. S16-10054 areštavo skolininkui G. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei I. R. įmonėje (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 42009,69 Eur, taip pat įpareigojo kreditorių kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad bylų dėl santuokos nutraukimo ar turto padalijimo nėra užvesta. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškimą dėl turto dalies nustatymo tenkino.Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-26 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nuo 2008 metų sutuoktinis išėjo gyventi atskirai, paliko šeimą, ja nesirūpino. I. R. teigia, jog nieko nežinojo apie skolininko gyvenimą ir jo skolas. Kadangi nebegyvena santuokinio gyvenimo, bendrų lėšų nesukaupė, I. R. darbo užmokestį naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę.Suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog sutuoktinis administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio tapo skolininkas, padarė gyvendamas atskirai nuo šeimos, suinteresuotas asmuo nieko apie tai nežinojo, neturėjo galimybių padėti ar kitaip įtakoti sutuoktinio veiksmus.Suinteresuotas asmuo teigia, jog išieškotoja UAB „Lekpas“ neinformavo jos apie esamą padėtį, o iš karto ėmėsi veiksmų, bandydama areštuoti vieninteles suinteresuoto asmens pajamas. Be to, teismas priėmė sprendimą neišklausęs suinteresuoto asmens nuomonės ir nesuteikęs galimybės ginti savo interesus.2016-07-21 sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kurioje nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi teismas neišaiškino visų bylos aplinkybių. Kadangi bylos esmė nebuvo atskleista, teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Teigia, jog I. R. nurodoma aplinkybė, kad ji su skolininku negyvena nuo 2008 metų, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Mano, kad skolininko ir jo sutuoktinės veiksmai jiems sudarant povedybinę sutartį yra nesąžiningi kreditorės atžvilgiu. Be to, skolininko prievolė kreditorei atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditorės išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė N. G. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-647-360/2009 dėl 39902,66 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. R. trečios eilės išieškotojai UAB „Lekpas“. Skolininkas G. R. nuo 1990-10-13 yra sudaręs santuoką su I. R.. Antstolė 2016-07-12 turto arešto aktu Nr. S16-10054 areštavo skolininkui G. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei I. R. įmonėje (duomenys neskelbtini), dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau nei 42009,69 Eur, taip pat įpareigojo kreditorę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas tenkino kreditorės pareiškimą ir nustatė, jog skolininkui G. R. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. R. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos ir kitų pajamų ar kitokių išmokų. I. R. pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Teigia, jog su sutuoktiniu negyvena nuo 2008 metų, be to, 2016-07-21 su skolininku sudarė povedybinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismui I. R. pateikė 2016-07-21 sudarytą, notarės patvirtintą povedybinę sutartį.Taigi šiuo atveju turi būti nuspręsta dėl sutuoktinių teisių vedybų (povedybine) sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu po sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nors dar neturint duomenų apie ją, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio.Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Šių nuostatų pagrindu Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), t. y. kad skolininkui priklauso pusė sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos ir kitų pajamų ar kitokių išmokų.Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teisme nagrinėjamas klausimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vykdant išieškojimą pagal skolininko prievoles. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad šalių 2016 m. liepos 21 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 3 punktas), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta povedybinė sutartis ir jis neturėjo galimybių įvertinti jos nuostatų, konstatuotina, jog šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Be to, nagrinėjant klausimą iš naujo teismas turėtų surinkti duomenis apie tai, ar povedybinė sutartis tinkamai išviešinta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.