- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-67-519-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01448-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011‑11-08 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 63 straipsnio 1, 3, 5 d. 2 p., 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausme ir 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, subendrinta su 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine 40 parų arešto bausme, bei visiško sudėjimo būdu su 2009-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, subendrinta su 2009-08-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė V. B. laisvės atėmimas 3 metams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2011 m. lapkričio 8 d. Į atliktos bausmės laiką įskaityta 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2009-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2009-08-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos ir visiškai atliktos bausmės.
Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista R. K. iš V. B. 400 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo V. B. 578 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-12-24 18.00 val. iki 2008-12-25 05.39 val., tiksli data bei laikas nenustatyti, išimdamas lango stiklą, įsibrovė į patalpą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – du sportinius kostiumus „Nike“, 196 litų vertės (vieneto kaina 98 Lt), tris sportinius kostiumus „Nike“, 294 litų vertės (vieneto kaina 98 Lt), vieną sportinį kostiumą „Nike“, 88 litų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 578 litų turtinę žalą, bei pagrobė R. K. priklausantį turtą – muzikinį centrą „Panasonic“, 400 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 400 Lt vertės turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pripažino savo kaltę, sutiko atlyginti materialinę žalą. Mano, jog jam paskirta bausmė yra per griežta ir taip nesuteikiama galimybė kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems žalą, kadangi pataisos namuose nėra darbo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė L. Musteikienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, jog apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, kad jis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, visiškai pripažino savo kaltę, sutinka atlyginti padarytą materialinę žalą. Nuteistasis V. B. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Gynėja advokatė palaikė apelianto prašymą ir prašė tenkinti jo apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Prokurorė I. Jurešienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendį. V. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau tokia bausmė jam paskirta kaip galutinė, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, taikant bausmių subendrinimo taisykles, numatytas LR BK 63 str. Paskirdamas nuteistajam V. B. bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Tai pat buvo atsižvelgta į apelianto asmenybę, nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl LR BK 27 str. prasme jis yra laikomas recidyvistu, charakterizuojamas neigiamai, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Taip pat skiriant bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. B. už padarytą nusikaltimą numatyta LR BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams – savo dydžiu mažesnė nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sušvelninti nuteistajam V. B. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, ji nelaikytina aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė LR BK 63 str. nuostatas ir paskirtą bausmę subendrino, taikant apėmimo ir visiško sudėjimo būdus, su ankstesniais nuosprendžiais, galutinę subendrintą bausmę paskiriant trejus metus laisvės atėmimo. Ši galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, mano, kad jos švelninti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 178 str. 2 d., neneigia, taip pat neginčija veikų kvalifikacijos, tačiau skundu nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, kad ji per griežta, ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. B. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. LR BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
V. B. padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal LR BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl apylinkės teismas pagrįstai V. B. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. V. B. pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį 978 Lt vertės turtą, jis padarė nusikalstamą veiką dėl savanaudiškų tikslų. Apeliantas praeityje teistas aštuonis kartus už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas (70–76 b. l.), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už smukaus svetimo turto pagrobimą (110–128 b. l.), turi galiojančią nuobaudą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (73–74 b. l.), yra bedarbis (133 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (132 b. l.). Nuteistojo motina V. B. apibūdino kaip neturintį nuolatinės gyvenamosios vietos, darantį teisės pažeidimus, vykdant vagystes iš parduotuvių (109 b. l.). Visa tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra socialiai pavojingas, todėl darytina išvada, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kadangi V. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio (už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtas laisvės atėmimas 2 metams), paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis nei V. B. padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, dėl to pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam nelaikytina aiškiai per griežta.
Teismas pagrįstai bausmes subendrino, nes toks reikalavimas keliamas LR BK 63 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo taisykles, kai asmuo nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas arba kai nustatoma, kad iki nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje asmuo yra padaręs kitą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2011). Bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis (LR BK 63 str. 9 d.) apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais. Dėl to už svetimo turto pagrobimą paskirtą bausmę teismas pagrįstai subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad ankstesnės bausmės visiškai atliktos, ir remiantis LR BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis pagal ankstesnius teismo nuosprendžius atliktas bausmes įskaitė į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Šiuo atveju teismas pasirinko visišką bausmių sudėjimo bei apėmimo būdus: subendrino šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę apėmimo būdu su 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 35 parų arešto bausme ir 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, subendrinta su 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme areštu 40 parų, bei visiško sudėjimo būdu su 2009-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, subendrinta su 2009-08-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams, ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskyrė laisvės atėmimą 3 metams. Į atliktos bausmės laiką teismas įskaitė 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2009-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2009-08-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2010-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtas ir visiškai atliktas bausmes. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR BK 63 bei 65 straipsnio nuostatas, subendrino ir įskaitė visiškai atliktas bausmes nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų. Paskirta laisvės atėmimo bausmė tiek už atskirą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo padarytų veikų ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams, todėl skirti švelnesnę bausmę bei atitinkamai švelnesnę galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė LR BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir LR BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio.