Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-1848/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2-1848/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „City Advertising“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1848/2014Proceso Nr. 2-55-3-01023-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „City Advertising“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-4512-653/2014 pagal bendraieškių SIA ANGARS ir uždarosios akcinės bendrovės „TUPLEX BALTIC“ ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „City Advertising“ iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovas SIA ANGARS, atstovaujamas VšĮ „PoliPRO“, prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „City Advertising“, šios įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „JURCONSULT GROUP“. Nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, kadangi atsakovas yra skolingas ieškovui 13 094,26 EUR. 2014-03-18 ir 2014-03-31 įspėjus dėl skolos sumokėjimo bei bankroto bylos inicijavimo, atsakovas skolos nesumokėjo.

Bendraieškis UAB „TUPLEX BALTIC“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „City Advertising“, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „JURCONSULT GROUP“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 60 942,80 Lt, ilgą laiką nesugeba padengti įsiskolinimo, kuris grindžiamas notaro išduotais vykdomaisiais įrašais ir teismo išduotu vykdomuoju raštu (b. l. 80-82), todėl pareiškė, kad prisideda prie pareikšto ieškinio.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „City Advertising“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas nekelti bankroto bylos. Nurodė, jog nuo 2011 m. dėl atsiradusių ginčų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonės veikla buvo paralyžiuota, įmonė nesudarinėjo finansinės atskaitomybės dokumentų ir neteikė jų Juridinių asmenų registrui. Šiuo metu dauguma ginčų išspręsti taikos sutartimis, likusios kelios nereikšmingos įmonės finansinei būklei skolos. Nesutiko, kad yra skolingas ieškovui SIA ANGARS, o UAB „TUPLEX BALTIC“ buvęs vadovas išrašė vekselį. Įmonės akcininkai nuo 2014-06-18 samdo patyrusį finansininką ir pateiks 2014 m. I pusmečio balansą ir pelno bei nuostolių ataskaitą nedelsiant po jų sudarymo, todėl prašė suteikti jam teisę paruošti balansą 2014-06-30 duomenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „City Advertising“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „JURCONSULT GROUP“.

Teismas, įvertinęs tai, kad įmonė neatsiskaito su VSDFV, valstybės biudžetais, nėra duomenų apie tai, kad įmonės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti (pagal byloje esančius UAB „City Advertising“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2010 metus per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (285 776 Lt) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (443 667 Lt), o atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kokie įsipareigojimai yra pradelsti), be to, teismui nėra pateikti aktualūs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie šiuo metu esantį atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, pažymėjo, kad toks atsakovo pasyvumas sudaro pagrindą pagrįstai prielaidai, kad atsakovas vengia pateikti duomenis apie įmonės finansinę būklę, galbūt siekdamas išvengti bankroto proceso. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad UAB „City Advertising“ yra nemoki, galbūt nebevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

Teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „JURCONSULT GROUP“ atsižvelgdamas į tai, kad abu ieškovai pasiūlė tą patį bankroto administratorių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „City Advertising“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį dėl bankroto bylos UAB „City Advertising“ iškėlimo, bankroto administratoriaus UAB „JURCONSULT GROUP“ paskyrimo ir įpareigojimų jam nustatymo, o nepatenkinus šio reikalavimo, prašo panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), kadangi visiškai nenagrinėjo, ar yra skolos kreditoriams, taip pat neteisingai nustatė įmonės galimą nemokumą, neįvertinęs visų bankroto bylos aplinkybių ir atsakovo pateiktų dokumentų (CPK 330 str.).

Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas apie 2014-07-03 numatomą teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo sužinojo visiškai atsitiktinai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešų tvarkaraščių paieškos, tačiau apie šį teismo posėdį jam nebuvo pranešta. Taip pat nurodo, kad iki šio teismo posėdžio dienos atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė dar vienas kreditorius – UAB „TUPLEX BALTIC“, su jo ieškiniu atsakovas nebuvo supažindintas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui nebuvo suteiktos galimybės išsamiau pasisakyti dėl bendraieškių nepagrįstų teiginių apie skolas, kurių atsakovas nepripažįsta, bei pateikti motyvuotą atsiliepimą dėl įmonės mokumo. Apeliantas tik 2014-07-03 spėjo pateikti rašytinius paaiškinimus ir pareikšti nesutikimą su SIA „ANGARS“ skola bei informuoti teismą apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18935-110/2014, kurioje ginčo dalyviai yra tos pačios šalys.

Taip pat nurodo, kad atsakovas 2014-07-03 informavo teismą, kad įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų sutvarkymui 2014-06-18 pasamdytas finansininkas, todėl prašė suteikti papildomą terminą paruošti įmonės 2014-06-30 balansą ir pateikti išsamų bei argumentuotą atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo, kuris yra ginčijamas kitoje byloje, ir kurio atsakovas nepripažįsta, tačiau teismas tokios galimybės atsakovui nesuteikė, o rašytinius paaiškinimus nepagrįstai įvertino kaip „atsiliepimą į ieškovo pareiškimą“.

Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą svarbią informaciją apie kitą civilinę bylą, kurios ginčo šalys yra tie patys juridiniai asmenys, o ginčo dalykas kildinamas iš tapačių tarp jų susiklosčiusių teisinių santykių, teismas privalėjo ne formaliai, o ypač atidžiai įvertinti bendraieškių pateiktus rašytinius įrodymus ir bent išklausyti kitos ginčo šalies argumentus dėl pareikštų kreditorių reikalavimų galimo nepagrįstumo.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad šioje bankroto proceso stadijoje surinktų įrodymų visumos nepakanka išvadai, kad atsakovas yra nemokus.

Taip pat nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad įmonė „galbūt nebevykdo“ ūkinės – komercinės veiklos, kadangi tai pripažino pats atsakovas, nurodydamas, kad dėl neužbaigtų teisminių ginčų šią veiklą laikinai sustabdė. Tačiau iš šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad atsakovas neatnaujins gamybinės veiklos, kai bus užbaigtas bylinėjimasis su UAB „TUPLEX BALTIC“ ir SIA ANGARS.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas SIA ANGARS prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nesutinka su atskirojo skundo argumentais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „TUPLEX BALTIC“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria atsakovui UAB „City Advertising“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, pagrįstumo klausimas.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie 2014-07-03 teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-06-17 teismas paskelbė apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme rašytinio proceso tvarka 2014-07-03 14 val. bus nagrinėjamas SIA ANGARS pareiškimas iškelti bankroto bylą UAB „City Advertising“ (b. l. 70). Taigi teismas pranešė atsakovui apie teismo posėdžio datą ir laiką laikydamasis procesinės teisės normų, todėl pripažintina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį.

Apeliantas nurodo, kad jam iki teismo posėdžio dienos nebuvo žinoma apie tai, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškė dar vienas kreditorius – UAB „TUPLEX BALTIC“, kadangi jis nebuvo supažindintas su šiuo ieškiniu ir atitinkamai negalėjo išsamiau pasisakyti dėl bendraieškių nepagrįstų teiginių apie skolas, kurių jis nepripažįsta, taip pat pateikti motyvuotą atsiliepimą dėl įmonės mokumo, tačiau šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, ar atsakovo procesines teises. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę kreditorius. Įmonės kreditoriai - tai turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (to paties įstatymo 3 str.). Besikreipiantis į teismą kreditorius privalo nurodyti, tačiau ne įrodyti, kad jis turi reikalavimo teisę, nes kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas yra sprendžiamas ne pradinėje bankroto proceso stadijoje, o iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui kreipiantis į teismą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (ĮBĮ 10 str. 5 d. 10 p., 26 str.), todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis negalėjo pasisakyti dėl skolos pagrįstumo, yra teisiškai nereikšminga šiuo konkrečiu atveju. Be to, atsižvelgiant į bankroto bylų specifiką, lyginant su ginčo teisena nagrinėjamomis civilinėmis bylomis, civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškiamas reikalavimas būtent dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bet ne dėl skolos priteisimo, todėl atsakovas, sužinojęs apie tokį jam pareikštą reikalavimą, privalo pateikti atsikirtimus, susijusius su įmonės mokumu / nemokumu, tai pripažįsta ir pats atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad jis negalėjo pateikti motyvuoto atsiliepimo dėl įmonės mokumo, bet ne dėl skolos pagrįstumo. Papildomai pažymėtina, kad bendraieškio pareikštas reikalavimas iš esmės sutapo su ieškovo SIA ANGARS pareikštu reikalavimu, kadangi jie abu siekė, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam teisme ieškovo SIA ANGARS pareikštą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista atsakovo teisė susipažinti su bylos medžiaga ar procesinė teisė pareikšti motyvuotą atsikirtimą dėl įmonės mokumo.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nesuteikė jam galimybės paruošti įmonės 2014-06-30 balansą per papildomą terminą, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bankroto bylos nagrinėjimui (ĮBĮ 9 str.), be to, svarbu pažymėti, kad pats atsakovas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi nepakankamai sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). 2014-05-26 sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį ir teismo nustatytus įpareigojimus pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsniu, įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą bei kitus įsipareigojimus, taip pat pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus (balanso, pelno, nuostolių ataskaitas ir pan.) ir įmonės turto vertinimą (b. l. 54). (b. l. 54, 62), 2014-06-02 pateikė teismui prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą įpareigojimams įvykdyti 14 dienų (b. l. 57), teismas rezoliucija šį terminą pratęsė iki 2014-06-09, tačiau nei iki nurodytos datos, nei iki teismo posėdžio atsakovas nepateikė teismui jokių reikalaujamų dokumentų, o vietoje to 2014-07-03 - teismo posėdžio dieną - pateikė rašytinius paaiškinimus bei nurodė, kad nuo 2014-06-18 įmonės akcininkai pasamdė patyrusį finansininką, kad šis sutvarkytų atsakovo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir sudaryti finansinę atskaitomybę už 2011 – 2013 metus, ir kad jo rengiami balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2014 m. I pusmetį bus pateikti nedelsiant po jų sudarymo. Tokios atsakovo nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sudarytų teismui pagrindą atidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, kadangi jis iš esmės nenurodė svarbių priežasčių šiam terminui pratęsti, o sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, ypatingai svarbu užtikrinti, kad šis procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nenurodė, kiek gali užtrukti aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimas, tačiau ta aplinkybė, kad nei prie atskirojo skundo, nei atskirojo skundo nagrinėjimo dieną atsakovas nepateikė šių dokumentų teismui, leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekė kuo skubiau parengti aktualius dokumentus ir juos pateikti teismui, siekiant įrodyti savo teiginių apie įmonės mokumą pagrįstumą. Tai, kad atsakovo rašytinius paaiškinimus teismas įvertino kaip atsiliepimą į ieškinį, nesudaro pagrindo pripažinti procesiniu pažeidimu, kadangi šis procesinis dokumentas atspindėjo atsakovo poziciją dėl jam pareikšto reikalavimo.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirtą teismo posėdžio dieną išnagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir priėmė skundžiamą nutartį.

Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne) mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-925/2014). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2013).

Pasak apelianto, šioje bankroto proceso stadijoje surinktų įrodymų visumos nepakanka padaryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai teismui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovo nemokumo būseną, nes priešingų įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Konstatuodamas įmonės nemokumo būseną kaip pagrindą iškelti UAB „City Advertising“ bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), teismas vadovavosi iš viešųjų registrų išsireikalautais duomenimis apie įsiskolinimus valstybės ir VSDFV biudžetams, informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą, byloje esančiu įmonės balansu už 2010 metus, iš kurio matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat atsižvelgė į tai, kad aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį į bylą nėra pateikta ir atsakovas šios pareigos teismo nustatytu bei pratęstu terminu neįvykdė, be to, teismas įvertino tai, kad atsakovas galbūt iš viso nebevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos. Tai, kad, pasak apelianto, jis nesutinka su bendraieškių nurodytomis skolomis, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl atsakovo nemokumo pagrįstumo, o priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, tęsti ūkinę – komercinę veiklą ir gauti iš jos pajamų, nepateikė (CPK 178 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nepaneigti antstolės V. M. 2014-06-10 rašte dėl informacijos pateikimo (b. l. 88) pateikti duomenys apie tai, kad UAB „City Advertising“ veiklos / buveinės vietoje neveikia (įmonėje 0 apdraustųjų, skolininkui siunčiama korespondencija neįsiteikia).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateikti duomenys apie taikos sutarčių sudarymą su didžiausiais įmonės kreditoriais (b. l. 127-128, 133, 134), 50 000 Lt sumos kredito padengimą AB Ūkio bankui (b. l. 135-137), kuriam buvo įkeistas visas bendrovės materialusis turtas, nėra pakankami konstatuoti įmonės finansinės padėties pagerėjimą lyginant su 2010 metais, kadangi šiuo metu teismui nėra pateikta duomenų apie turimus įmonės įsiskolinimus bei apie realų įmonės turtą [iš 2010 metų balanso matyti, kad daugiau nei pusę įmonės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (281 548 Lt) ir neaišku, kokios yra šių sumų atgavimo galimybės, o apie kito turto realumą atsakovas jokių duomenų nepateikė], todėl nėra objektyvios galimybės konstatuoti kitokį pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

Nors apeliantas skundžia ir teismo nutarties dalį, kuria paskirtas UAB „City Advertising“ bankroto administratorius, tačiau nenurodo jokių nesutikimo argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė