Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja L. K., sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei, nukentėjusiajam V. I., jo atstovei advokato padėjėjai K. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gim. 1988-07-15 Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo ištekėjusi, vaikų neturinti, dirbanti klientų aptarnavimo vadybininke, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota ten pat, neteista, kaltinama pagal LR BK 183 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. B. kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, 2009-08-14, apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), iš V. I. kelioms dienoms pasiskolino V. I. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) - 15 000 Lt vertės, kurio negrąžino, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d..

Kaltinamoji išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pareikštas nukentėjusiojo V. I. civilinis ieškinys 15 584,28 litų sumai turtinės žalos bei 10 000 litų sumai neturtinės žalos (t.2, b.l. 19-20) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo V. I., liudytojų G. C., A. D. T. T., K. I., L. I., I. N., R. Ž., K. B. parodymais, 2009-09-11automobilio MG ZT, v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (t.1, b.l.69), iš V. I. paimto MRT 2009-09-11 apžiūros protokole užfiksuotų iš G. B. gautose trumposiose žinutėse (t.1, b.l. 73), kuriose ji reikalauja, kad V. I. „perrašytų“ jai automobilius, 2009-09 24 iš Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro raštu, kuriame nurodyta, kad 2002 m. pagaminto automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos kainų svyravimu (t.1, b.l.100), 2008-10-07 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad G. B. už 100 litų pardavė V. I. automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris VF 33ARHYB 82541384 (t.1, b.l.30),

informacija „Apie kelių transporto priemones“, kad automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris VF33ARHYB 82541384, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. I. (t.1, b.l.19).

Nustatytos bylos faktinės aplinkybės.

Kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad su V. I. draugavo, buvo susižadėję, jis gyveno pas ją, vedė bendrą ūkį. Prieš tai dar jis pasiūlė jai priklausantį automobilį parduoti, nusprendė paimti paskolą iš banko. Mamos paprašė, kad už ją laiduotų. Bankas davė paskolą ir nusipirko automobilį. Nukentėjusysis siūlė automobilį jo vardu užrašyti, bet ji nesutiko. V. I. pas ją gyveno, jokių pajamų neturėjo. 2009 m. pavasarį jis jai pasipiršo. 2009 m. rugpjūčio mėn. išsiskyrė. Metus laiko vedė bendrą ūkį, ji išlaikė V. I., turėjo gerą darbą. V. I. buvo labai pavydus, susipykdavo, susitaikydavo. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. jie jau gyveno atskirai, paprašė, kad jis išeitų. Pati liko gyventi Baltų pr., mamos bute. V. I. gyveno Landsbergio- Žemkalnio g.. Pirkta mašina buvo laikoma jos tėčio pažįstamo garaže. Mašina jai priklauso, ji ja važinėjo, stovėjo prie jos namų (duomenys neskelbtini). 8700 litų mokėjo už mašiną. Pasiėmė 8000 litų paskolą, yra sutartis su banku. Yra įrodymai, į banką įnešami mokėjimai. Automobilis yra jos, V. I. nei vienos įmokos nemokėjo. Užrašė V. I. vardu mašiną jo spaudžiama, įkalbinėjo užrašyti jo vardu, sakė, kad jis padės tvarkyti, o vėliau perrašys jos vardu. Už 100 litų perduota mašina, pats V. I. tą sumą įrašė, jokių pinigų nedavė. Paskui automobilį perrašyti jos vardu vis atidėliojo, kai tik užsimindavo apie tai vis prikaišiodavo, kad „ką nepasitiki?“. Taip visus metus. Kreipėsi į teismą civiline tvarka, teismas nusprendė, kad automobilį ji turi V. I. perduoti, tai ir perdavė. Skundė teismo sprendimą, nesutiko su juo, mašina yra jos. Bet teismo sprendimas paliktas galioti.

Kaltinamosios G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

N. V. I. parodė, kas su kaltinamąja draugavo, viskas buvo gražu. Ji važinėjo labai prastu automobiliu, jos tėtis norėjo automobilį parduoti. Kaltinamoji nusprendė pirkti automobilį, pasiėmė paskolą. Užsigeidė PEŽO automobilio. Jie rado tokį automobilį, jo būklė buvo prasta, nusipirko. G. pradėjo prašyti pinigų jai paskolinti. Sakė, kad gali jai duoti tuos pinigus, kuriuos išleido automobiliui, o ji perrašys automobilį jo vardu. Grįžo į Kauną nusipirkę automobilį, apžiūrėjo automobilį, jo mama padavė kaltinamajai 6700 litų, o prieš tai jis jau buvo davęs jai 2000 litų. Pradėjo tvarkyti automobilį, sėdynes, variklį. Sutvarkęs automobilį davė G. juo naudotis. Nusprendė jai pasipiršti, ji priėmė žiedą, buvo gražūs santykiai. Gyveno pas ją ir pas jį. Galiausiai išsiskyrė, jam teko važiuoti į užsienį, ji pasikeitė, pradėjo pyktis. Tauragėje pirkdami automobilį, skaitė kad čia G. automobilis. Grįžtant, skaičiavo, kiek dar kainuos detalės, draudimas, remontas. G. paprašo jo paskolinti jai pinigų. Jis pasakė, kad tegul perrašo jo vardu, jis sutvarkys, o ji naudojasi automobiliu, jis jai atiduoda pinigus. Nors tuo metu jis nedirbo, bet pinigų turėjo, senelis mirė, palikimą paliko. Anksčiau dirbo vadybininku, dirbo užsienyje. Šiuo metu yra nevedęs, bet turi vaiką, laikė automobilį (duomenys neskelbtini) namo. P. G. automobilio, pasakė, kad grąžins po poros dienų. Sutikęs, sakė tėčiui paskolino automobilį, o paskui automobilis visai dingo. Kaltinamoji reikalavo, kad jis perrašytų automobilį jos vardu. Kaltinamoji žaidė su juo, matė, kad jis yra įsimylėjęs, pavogė jo automobilį, norėjo pasisavinti. Teismas pripažino, kad automobilio savininkas yra jis ir po teismo automobilis jam grąžintas. Automobilio rinkos vertė 6000-7000 litų, o tais metais buvo 16000-17000 litų. Moralinė žala 15 000 litų sumai padaryta, nepasitiki moterimis, negali vesti, patyręs psichologinį smurtą, prarado 15-16 kg svorio, sunku buvo viską išgyventi, patyrė diskomfortą. Bet jis nekerštauja. G. važinėjo ta mašina, turėjo raktelius, bet važinėjo su jo žinia. Mašina stovėdavo ir prie jos namų, ir prie jo namų. Kai jis buvo užsienyje, G. naudojosi ir kitu jo automobiliu. Paskambino, paprašė paskolinti jai Pežo, jis paskolino. Į policiją kreipėsi po 2-3 dienų, po įvykio prie Regitros, kai jam grasino. Regitroje buvo susitikę, nes G. galvojo, kad jis perrašys abi savo mašinas jos vardu. Ji teigė, kad jis turi perrašyti mašinas jos vardu, jeigu nori su ja draugauti. Iškvietė policiją, pranešė, kad G. neatiduoda mašinos. Nors jis ir nedirbo tuo metu, pinigų turėjo. Pinigai mašinai buvo iš palikimo, tai jo asmeniniai reikalai.

Liudytojas G. C. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apie įvykį įvykusį 2009 m. vasarą jam nieko nežinoma. Apie Peugeot automobilį nieko nežino. Gali pasakyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis dėl 100 litų vertės mašinų, tai reiškia mokesčių slėpimas. Tą gali pastebėti paprastas asmuo. Yra tokių, kurie nurodo tokias sumas. Juk nerealu 100 litų už mašinos pardavimą. Jam dirbant teko tai pastebėti.

Liudytoja L. I. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Žino, kad automobilis Peugeot buvo pirkta Tauragėje. 2008 m. spalio pradžioje. G. pirko mašiną. Grįžę pas ją pasakė, kad mašiną nusipirko už 8700 litų. V. jai buvo davęs 2000 litų remontui. Sutarė, kad G. atiduoda 6700 litų ir ji perrašo mašiną V.. Paskui nutarė, kad mašiną perperka. Sūnus su G. nebuvo šeima, jie draugavo. V. duodavo G. mašina naudotis. Mašina buvo laikoma pas juos, jei V. išvažiuodavo, tai ten, kur išvažiuodavo. Jos tėvelis miręs ir jai paliko pinigų. Pinigų turėjo ir sąskaitoje, ir namuose. Sūnui padėdavo finansiškai ir remontui duodavo pinigų. Automobilio pirkimo metu sūnus turėjo kitą savo automobilį. Pirko dar vieną, nes ji taip norėjo, galėjo sau leisti. Pinigus padavė G., padėjo ant stalo ir G. pasiėmė. Davė 6700 litų. Kodėl mašinos pardavimas sutartyje įvertintas 100 litų, jai nežinoma, juk ne ji vertina. Mašinos nenupirksi už 100 litų. Vyras turėjo automobilį. Su Peugeot važinėjo į sodą. Kai reikėdavo mašinos, pasakydavo V. ir jis duodavo raktelius.

Liudytojas K. I. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. 2008 m. spalio mėn. jie abu pirko automašiną Tauragėje. Nupirko, atvažiavo, sako, remontas labai brangus. Mergina pasakė, kad remontui neturi pinigų. Tai sutarė, kad V. pasiima ant savęs. Žmona davė pinigus, ji turėjo pinigų. Virš šešių tūkstančių davė. Mašiną matė, buvo šonas aplamdytas, keitė ratus, bendras vaizdas neblogas. Kiek ji kainuoja pasakyti negali. V. mašiną atremontavo. Vasarą jie susipyko, susitaikė, vėl apsipyko. V. davė mašiną, o paskui atsiimti negalėjo. Sūnus turėjo savo pajamų. Paprašo,- duoda. Sūnus dirbo užsienyje, Norvegijoje. Gyveno ir pas juos, paskui mėnesį nebuvo pastovios gyvenamosios vietos. Prieš pirkdamas ginčo mašiną sūnus turėjo savo mašiną. Perka mašinas, atremontuoja ir važinėja.

Liudytojas K. B. parodė, kad jis yra kaltinamosios tėvas. Jam žinoma, kad automobilį PEUGEOT dukra pirko už iš banko paimą paskolą. Ji buvo su V. I. pas jį atėję. Atskirai jis gyvena su G. mama. Turėjo prieš tai automobilį, kuris buvo jos, bet jo vardu registruotas. Bet sugalvojo kažkodėl kitą automobilį pirkti. V. I. viską griežtai užpildė, buvo pasirašyta, kad parduodama automobilis už 100 litų. Nors automobilis buvo parduotas už kelis tūkstančius. Pinigus V. I. sau pasiėmė. Jam tų pinigų V. I. neperdavė. Jis tikėjosi, kad tie pinigai už parduotą automobilį atiteks dukrai, nes tuo metu jie draugavo. Kalbėjo, kad perkamoje Peugeot mašinoje nebus sėdynių, kėbulas apibraižytas, tai dukra sakė, kad pinigai už parduotą mašiną bus perkamos mašinos remontui. Šiuo metu Peugeot automobilis pas V. I.. Vyko teismas, pripažino, kad automobilis priklauso V. I.. Jis skaito, kad tai G. automobilis. G. paėmė paskolą, mama laidavo. G. pinigai, jis net nesitikėjo, kad dukra perrašys automobilį V. I. vardu. Tik po metų apie tai sužinojo. G. mama skambino ir sakė, kad su V. I. problemos, kad jis šaukia, rėkia, gąsdina iš jų butą nori atimti. G. gyvendama su V. I., buvo skriaudžiama. V. I. tik oficialiai rodo gražų veiduką. Matė ir mėlynes ant dukters rankų. Buvo užėjusi pas jį G., galvojo kaip mašiną atsiimti. V. I. skambino jai, sakė, kad perrašys mašiną jos vardu. Bet kai dukra atvažiavo, buvo užblokuota, iškvietė policiją. Gerai, kad G. buvo atvažiavusi be automobilio. Su Peogeot ji važinėjo kaip su savo mašina, ją laikė prie savo namų. Po to įvykio, nutarė eiti teismo keliu, automobilį areštavo. Kad V. I. mama jam duotų pinigų, to ji nežino. Pilnai užteko mašinos remontui gautų pinigų už parduotą mašiną. G. tuo metu dirbo operatore, ji visą laiką dirbo. G. išmokėjo kreditą, matė išklotines. Nežino tokių dalykų, ką galėtų įsigyti už tariamai gautus 6700 litų. Ir V. I. niekada nesigyrė apie paveldėtus pinigus. Pats matė, kad V. I. gyveno su dukra pas G. motiną. Mama sakė, kad V. I. gyvena, nieko nemoka, sėdi namuose, jokios pagalbos.

Liudytoja A. B. parodė, kad kai dukra pradėjo draugauti su V. I., pradėjo gyventi. G. turėjo mašiną, sakė kad nori ją parduoti. Ir pirkti kitą. Paėmė paskolą, sakė, kad reikia už ją laiduoti, nes ji per jauna. Sutiko. G. nusipirko mašiną. G. dirbo, valgyti ruošė, skalbė, o V. I. baisus žmogus, ją psichologiškai ėdė. Ir liudytoją pačią psichologiškai engė. Gąsdino, kad turi teisę į jos butą. Nuo rugsėjo iki pavasario gyveno jos bute. Pasižiūrėjo kartą, kad mašinos technikiniame pase parašyta V. I. pavardė, juk mašina tai G.. Paklausė V. I., o jis priekaištavo, kad nepasitiki, pradėjo rėkti visokiais žodžiais. Ji visa drebėjo. Liepė jam išsikraustyti lauk. Jis atsakė, kad nesikraustys, jautėsi kaip karalius. Sakė, kad kvies policiją, išėjo. Už pusvalandžio atėjo su savo tėvu, vėl visokiais žodžiais ją puolė. Grįžusiai iš darbo G. pasakė, kad V. I. turi perrašyti mašiną. G. kalbėjo telefonu, V. I. žadėjo perrašyti. Vėliau jie kartu važiavo į šventę Kėdainiuose, iš kurios G. grįžo apsiverkusi, nurodė, kad V. I. iš jos atėmė mašiną, ir išvažiavo, ją gąsdino, kad parduos į viešnamį. Paskui žadėjo perrašyti mašiną, sakė, kad atvažiuotų prie Regitros, bet grįžusi G. pasakė, kad neperrašė. G. dirbo, po 1700 litų uždirbdavo ir ji pati kirpėja dirbo. Pinigų jos turėjo. V. I. nedavė nei lito, gyveno kaip karalius. G. ir tėvas visą laiką padėdavo. Jis dirbantis žmogus, daugiau vaikų jie neturi. 8000 litų paskolą paėmė ir ją išmokėjo. Ji gyvena bute, o G. tėvas turi namą. G. pati paskolą išsimokėjo. G. naudosi Peugeot mašina, ja daugiau niekas nesinaudojo. Važiuodavo į darbą, visur. Nuo 17 metų dukra važinėja mašina, ji savarankiškas vaikas. 2009 m. pavasarį sužinojo, kad mašina ne dukros vardu. Mašina buvo pirkta 2008 m. spalio mėnesį. Matė automobilį po pirkimo,- nebuvo sėdynių, dar kažką reikėjo patvarkyti. Į remontą investuoti reikėjo. G. investavo. V. I. pajamų neturėjo, jis niekur nedirbo. G. prieš tai dar mašiną turėjo, ją pardavė. Mašina buvo tėvo vardu. T. G. ją remontavo, prižiūrėjo, mašina stovėjo po jų langais. Kad V. I. naudotųsi Peugeot automobiliu, nematė. Negirdėjo, kad jis prašytų G. mašinos raktelių. V. I. turėjo savo automobilį.

Liudytojas I. N. parodė, kad nukentėjusįjį apžįsta iš matymo, kaltinamosios nepažįsta. Dirba autoservise. Teko remontuoti Peugeot automobilį. Sąskaitų nerašo. Kaina remonto priklauso nuo to, kas keičiama. Neatsimena, kiek kainavo automašinos remontas, gal kokie 3000-5000 litų. V. I. atvarydavo automobilį, pats mokėdavo. Kokie 3-4 kartus buvo atvaręs mašiną. Buvo atliekami važiuoklės remontas, dažymas. Jis išrašęs pažymas, kadangi jų pardavėjas kreipėsi dėl pažymų išdavimo. Paskui pažymas pats anuliavo.

Liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kai buvusią nukentėjusiojo merginą. Kiek žino, tai jų sužieduotuvės iširo. V. norėjo taikytis, ant automobilio širdeles klijavo, dovanojo gėles, norėjo būti kartu. Norėjo atsiimti iš G. savo automobilį. Atsiimti nesisekė. Matė prie Regitros įvykusį įvykį. V., G. ir jos draugė šnekėjosi, V. norėjo susigrąžinti automobilį, G. nesutiko. Apsižodžiavo. K. G. nenorėjo grąžinti automobilio, jis nežino. Ji teigė, kad jis nieko negaus, kad tai jos automobilis. Žino, kad V. duodavo G. naudotis automobiliu. Kai atvažiavo su V. prie Regitros, tai sakė V., kad važiuoja spręsti nesutarimų dėl automobilio. V. I. sakė, kad nori susitaikyti, nori atsiimti automobilį. Bet atvažiavo kitas automobilis ir kitas vaikinas, kuris pradėjo nukentėjusįjį gąsdinti. Pagąsdino ir išvažiavo. V. buvo išsigandęs. Kada jis kreipėsi į policiją, jam nežinoma.

Iš 2008-10-03 Vartojimo kredito sutarties Nr. 1850818051541-26 seka, G. B. paėmė 8000 litų sumą kreditą, kredito dalis- mašinos pirkimui (t.3, b.l. 92).

Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiku nustatyta, kad G. B. supažindinta su mokėjimo grafiku bei 2009-08-20 banko pažyma seka, kad kreditą ir palūkanas moka G. B. (t.3, b.l. 93-94).Tai įrodo ir byloje pateikti sąskaitų išrašai (t.3, b.l. 71-77).

Swedbanko pažyma apie pavedimus, kad nuo 2008-09-01 iki 2009-08-04 į V. I. sąskaitą buvo gauta 25 971,37 litų įplaukų (t.3, b.l. 98). Kad jie būtų panaudoti mašinos pirkimui ar remonto darymui iš šių įplaukų nesimato.

Byloje esanti transporto priemonės pirkimo- pardavimo 2008-10-07 sutartis apie tai, kad automobilis Peugeot 307 G. B. buvo parduotas V. I. už 100 litų (t.1, b.l.30) neatspindi tikros padėties, kadangi sutartyje nurodyta, kad parduodama mašina už 100 litų. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. C., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu, parodė, kad jam dirbant pastebėjo, kad tokio pobūdžio sutartyse nurodomos tos pačios pardavimo sumos už 100 litų, čia yra mokesčių slėpimas, nerealu mašinos vertė 100 litų, tai mato paprastas asmuo.

2010-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patenkintas ieškovės G. B. reikalavimas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės- areštuotas atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į ją (disponuoti), paliekant teisę minėtą transporto priemonę valdyti ir naudotis ja. Nutarties vykdymas pavestas ieškovės pasirinktam antstoliui (civilinė byla Nr. 2-548-568/2011 b.l. 119).

2011-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu G. B. pareikštas ieškinys atmestas neįrodžius ieškovei G. B. apie smurto ar grasinimų naudojimo faktą bei jų realumą sudarant automobilio pirkimo – pardavimo faktą (civilinė byla Nr. 2-548-568/2011 b.l. 22-27). Tuo pačiu sprendimu panaikinta taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždėtas areštas automobiliui (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini).

2012-05-22 Kauno apygardos teismo nutartimi G. B. apeliacinis skundas atmestas, paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas (civilinė byla Nr. 2-548-568/2011 b.l. 79-84).

Tais pačiais 2012-08-01 G. B. vykdydama teismo sprendimą grąžino automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) V. I. (t.3, b.l. 22).

Vertinant surinktus bylos įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, konstatuotina, jog nėra jokių G. B. kaltę grindžiančių įrodymų.

Kaltinamosios G. B. parodymai, nuoseklūs, įtikinami. Bylos medžiaga nustatyta, kad proceso dalyviai artimai draugavo, kartu gyveno ir tarp jų iškilę nesutarimai turtiniuose ginčuose spręstini civilinio proceso tvarka. Teismas neturi pagrindo teigti, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.

Neginčytinai nustatyta, kad automobilį už 8700 litų pirko ji, pirko už gautą iš banko 8000 litų paskolą, kreditą moka pati, tai patvirtina ir pats nukentėjusysis V. I.. Vėlesnę 2008-10-07 tarp jų sudarytą tos pačios automašinos pirkimo – pardavimo (už 100 litų) sutartį kaltinamoji G. B. ginčijo teisme civilinio proceso tvarka.

Liudytojos L. I. parodymai, kad pinigų turėjo gavusi iš tėvo palikimo, kad pinigus sumoje 6000 litų atidavė kaltinamajai G. B. už tą patį Peugeot pirktą automobilį bei liudytojo K. I. parodymai dėl pinigų davimo kaltinamajai vertinami kritiškai, kadangi liudytojai yra nukentėjusiojo tėvai. Liudytojų parodymai nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, tokių įrodymų, kad palikimo pinigai būtų panaudoti, būtent, ginčo automobilio pirkimui nėra, nėra rašytinių įrodymų (paskolos raštelių, sutarčių ir pan.) dėl perduotų kaltinamajai 6000 litų. Nukentėjusiojo pateikta banko pažyma apie tai, kad nuo 2008-09-01 iki 2009-08-04 gavo 25971,37 litų įplaukų (3 t., b.l. 98) neįrodo, jog šie pinigai buvo panaudoti automobilio Peugeot pirkimui.

Kaltinamoji išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. požymių, nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės (LR BPK 303 str. 5d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 309 str.,115 str. 3 d. 2 p.,

nusprendžia:

G. B. pagal LR BK 183 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiu įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo V. I. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.