- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2-548-568/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17675-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Odeta Ragauskienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- V. I.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Aušra Ručienė
dalyvaujant atsakovui V. I., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui V. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė G. B. ieškiniu (b.l.3-4, 1 tomas), patikslintu ieškiniu (b.l.28, 1 tomas) prašo pripažinti negaliojančia 2008-10-07 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 100 Lt, kaip sandorį, sudarytą smurto bei realaus grasinimo įtakoje, taikyti restituciją ir sugrąžinti jos nuosavybėn iš atsakovo minėtą automobilį.
Ieškovė G. B. ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2008 m. ji nusprendė įsigyti automobilį, todėl 2008-10-03 automobilio pirkimui sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1850818051541-26, pagal kurią gavo iš banko 8000,00 Lt kreditą. 2008-10-06 iš G. B. įmonės nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. VF33ARHYB82541384, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 8700,00 Lt. 2008-10-07 pirkimo-pardavimo sutartimi ji pardavė, o atsakovas pirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 100 Lt. Mano, kad atsakovas, šios sutarties sudarymo metu jos atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą bei grasino su ja susidoroti, jeigu ji šios sutarties nesudarys. Sandorio sudarymo metu ieškovė gyveno su atsakovu ir jis jos atžvilgiu dažnai būdavo agresyvus, vartojo jos atžvilgiu smurtą. Mašiną įsigijo už paskolą, kurią pati išmokėjo, o atsakovas nori pasipelnyti ir atimti automobilį. Dėl savo atžvilgiu patirto smurto niekur nesikreipė.
Šalies argumentai
Ieškovė G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį įsigijo už paskolą, kurią tik neseniai baigė išsimokėti. Nurodė, kad kitą dieną po automobilio įsigijimo, bevažiuojant į registrų centrą automobilį įregistruoti, atsakovas pradėjo jai grasinti, smurtauti , minėjo, kad susidoros su ja jei ji neatiduos jam automobilio. Po tokių grasinimų ji jam perrašė automobilį. Atsakovas vėliau žadėjo automobilį perrašyti atgal jai, tačiau to nepadarė. Ji visą laiką automobiliu naudojosi, jį tvarkė. Neapsikentusi atsakovo smurto nutarė su juo išsiskirti ir jis tada pradėjo grasinti, kad mašinos neatiduos. Atsakovui išėjus, automobilis liko pas ją, juo ji ir toliau naudojosi. Atsakovas už automobilį jai jokių pinigų nedavė, kadangi jis nedirba ir jokių pajamų neturi, jo tėvai pinigų irgi neturi, nes visą šeimą išlaiko atsakovo mama, jo tėvas taip pat nedirba.
Ieškovės atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pats patvirtino faktą, kad 2008-10-07 pirkimo pardavimo sutartimi automobilį (duomenys neskelbtini) iš ieškovės įsigijo už 100 Lt ir tas sandoris yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas pats nurodė, kad už šį automobilį tariamai yra mokėjęs 8700 Lt. Ieškovė įrodė, kad sandoris sudarytas smurto ir realaus grasinimo įtakoje. Liudytojai – B. ir B. patvirtino, kad buvo parduotas automobilis ir jis buvo užrašytas ieškovės tėčio vardu. G. turėjo apie 6000-7000 Lt ir dar pasiėmė paskolą – 8000 Lt - automobilio pirkimui. Visos aplinkybės yra įrodytos rašytiniais įrodymais. Atsakovas nepagrindžia savo parodymų. Atsakovas teigia, kad viso davė B. 8700 Lt. Jis net negali nurodyti, už kokią sumą B. pirko automobilį, ji pati viena mokėjo paskolą. Ji bijojo atsakovo, nes jai buvo grasinama, buvo vartojamas smurtas, to pasekoje ji buvo priversta surašyti tariamą pirkimo – pardavimo sutartį, nes rytojaus dieną ieškovė automobilį pardavė tik už 100 Lt ir jis nebuvo atiduotas gera valia. Šis sandoris prieštarauja protingumo, objektyvumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CPK 1. 5 str. Nesuvokiama, kaip B., pirkusi automobilį už 11 000 Lt, rytojaus dieną jį parduoda už 100 Lt ir dar keletą metų moka 8000 Lt paskolą. Sandoris su atsakovu buvo sudarytas fizinio smurto vartojimo pasekoje. Darytina išvada, kad atsakovas nėra sąžiningas. Atsakovo tėvas I. nurodo kiek kitas aplinkybes negu jo motina I.. Kalbama, kad pinigai buvo paskolinti iš atsakovo senelio palikimo pinigų. Iki dabar apie senelio palikimo priėmimą nėra jokių įrodymų byloje, atsakovas tokių duomenų nepateikia. I. nurodė, kad 4 asmenų pajamos 2008 m. sudarė apie 2000 Lt, tai yra mažiau negu minimalios pajamos. Atsakovo tėvas nurodė, kad jis niekur nedirbo. Dirbo tik viena žmona, todėl neįrodyta ir nelogiškai atrodo, kad jie turėjo santaupų. Atsakovas 2008, 2009 m. nedirbo, jokių pajamų neturėjo, tačiau teigia, kad mokėdavo už butą, maistą ir davė 2000 Lt B., tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. I. sesuo, mama, tėtis yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Liudytojas S. nurodė, kad I. niekada negyveno pas tėvus su B.. Sesers parodymai vertintini kritiškai. Ji nurodė, kad tėvai davė pinigų iš savo santaupų. Apie senelio palikimą jai nėra žinoma, ji patvirtino, kad I. negyveno su tėvais, jis turėjo savo automobilį. Tai įrodo, kad B. pirko automobilį sau, o prievarta buvo priversta tą automobilį perrašyti nuosavybės teisė atsakovui. Liudytojas A. D. nurodė, kad automobilis yra V., o P. patvirtino, kad automobilis buvo G. 2009 m. vasarą, nors tada jie jau kartu nebegyveno. Liudytoja P. patvirtino, kad G. naudojosi automobiliu. Atsakovo parodymai, kad jis naudojosi ginčo automobiliu, yra nepagrįsti, nes jis turėjo kitą automobilį, kuris visada stovėjo kieme. Byloje pateikta I. N. išduota pažyma su prašymu 2010-05-14 pažymą apie detalių pirkimą laikyti negaliojančia, nes įsivėlė klaida. Ta pati situacija su UAB Auto Sparta – teigiama, kad atsakovui per klaidą buvo išduota pažyma ir prašo atsakovo pateiktas pažymas laikyti negaliojančias. Tai rodo, kad atsakovas jokio automobilio neremontavo. O ieškovė įrodė, kad buvo paimta paskola ir ji ją išmokėjo. Atsakovas neturėjo jokių pajamų, gyveno pas B. bute, buvo grubus, šiurkštus. Automobilis buvo perrašytas tik smurto būdu. Atsakovas patvirtino, kad kvietė B. atvažiuoti į VĮ Regitra, ji galvojo, kad perrašys automobilį, tačiau atsakovas važiavo tam, kad atsiimti tą automobilį. Ieškovei buvo daromas psichologinis ir fizinis smurtas. Prašo patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. I. savo atsiliepime (b.l.35-36, 1 tomas) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad jis nei anksčiau iki sutarties sudarymo, nei sutarties sudarymo metu ieškovės atžvilgiu jokio smurto nevartojo, priešingai sandoris buvo sudarytas tarp jo ir ieškovės laisva valia. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi praėjus vieneriems metams po sandorio sudarymo dėl to, kad jis kreipėsi į teisėsaugos organus su pareiškimu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl turto pasisavinimo, kadangi ieškovė paprašė leisti pasinaudoti ginčo automobiliu ir iki šios dienos jo negrąžino. Prieš automobilio pirkimą ieškovė turėjo 6000,00 Lt ir paprašė paskolinti pinigų, todėl jis jai paskolino 2000,00 Lt. Kitą dieną Tauragėje jie kartu nusipirko ginčo automobilį ir bevažiuojant atgal į Kauną pamatė, kad automobilis labai blogos būklės. Jis pasiskolino iš savo mamos 6700,00 Lt ir iš ieškovės tą automobilį perpirko. 6700,00 Lt sumą sumokėjo ieškovei savo namuose, tai matė ir jo mama. Sekančią dieną abudu vyko į Regitrą ir automobilį perrašė jo vardu. Jokių smūgių ar prievartos nebuvo. Jis automobiliu rūpinosi jį tvarkė, apdraudė civilinės atsakomybės draudimu. Jokių raštelių, kad sumokėjo 6700,00 Lt pinigų sumą iš ieškovės nepaėmė, kadangi mylėjo ir pasitikėjo. 2000,00 Lt, kuriuos ieškovei perdavė dieną prieš automobilio pirkimą turėjo, kadangi anksčiau buvo dirbęs, be to priėmė senelio palikimą. 6700,00 Lt kuriuos paskolino mama, pinigai buvo padėti jo mokslams. Jis ieškovei už automobilį atidavė iš viso 8700,00 Lt, o pirkimo-pardavimo sutartyje parašė tik 100,00 Lt, kadangi ieškovę mylėjo. Jokio smurto prieš ieškovę niekada nėra vartojęs.
Atsakovo atstovė advokatė Karina Račkauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad - ieškinio teisinis pagrindas yra prašymas pripažinti sandorį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, nurodant, kad sandoris sudarytas fizinio ir psichologinio smurto įtakoje. Jokios kitos aplinkybės ieškinyje nenurodytos. Teismas pats išeiti už ieškinio pagrindo ir dalyko ribų tokio pobūdžio bylose negali. Aplinkybių ar įrodymų, kad buvo naudojamas fizinis, psichologinis ir kitoks smurtas, nebuvo pateikia, tik ieškovės parodymai. Sandoris yra nuginčijamasis, tai reiškia, kad reikia pateikti pakankamus smurto įrodymus, rodančius turėjus įtaką tokio sandorio sudarymui. Smurtas turi būti toks, kad galėtų paveikti žmogų, jis turi būti žymus ir realus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių smurto faktą. Ieškovės paaiškinimai dėl smurto vartojimo vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja bylos faktinėm aplinkybėm ir jos rašytiniams įrodymams.. Pradiniame ieškinyje ji net neteigia, kad buvo vartotas smurtas, ji mano, kad su ja buvo ketinama susidoroti. 2009-08-17 B. paaiškinime baudžiamojoje byloje nurodyta, kaip buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. dėl intensyvaus darbo grafiko neturėdama laiko automobilio remontuoti, dėl gale nebuvusių sėdynių užrašė automobilį už 100 Lt pirkimo - pardavimo sutartį ieškovo naudai. Tarp šalių santykiai jau konfliktiški, prieš atsakovą buvo naudojamas smurtas VĮ Regitra. O pati ieškovė, teikdama paaiškinimą policijoje, nemini aplinkybių, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Jos draugė, apklausta baudžiamojoje byloje, R. Ž. 2009-10-12 nurodo, kad ieškovė užrašė I. vardu automobilį, nes neturėjo laiko užregistruoti automobilį savo vardu. Apie jokį smurtą minėta liudytoja nenurodo. Ieškovės tėvas nurodė tą patį. LAT yra pasisakęs, kad ikiteisminio tyrimo metu šalių parodymai prejudicinės galios neturi, bet turi būti vertintini kaip rašytiniai bendrame kontekste su bylos įrodymais. Prašo atsižvelgti į baudžiamojoje byloje esančius ieškovės paaiškinimus, rodančius jos nesąžiningumą. Nesant įrodymų, kad ieškovės valią sąlygojo smurtas, nėra pagrindo tenkinti ieškinio, o dėl kitų aplinkybių teismas negali spręsti, nes tai yra už ieškinio ribų. Ieškovė nesikreipė dėl smurto, po sutarties sudarymo su atsakovu gyveno kartu, planavo santuoką. Nėra pagrindo nesivadovauti rašytiniais įrodymais patvirtinančiais, kad atsakovas rūpinosi ginčo automobilio remontu. Ieškovė nebandė įrodinėti aplinkybių, kad ieškovas nesirūpino automobiliu, ji paaiškindama policijai neneigia, kad automobilis neturėjo sėdynių. Atsakovo disponavimą automobiliu patvirtina byloje esantys įrodymai. Šalys gyveno kartu ir natūralu, kad tuo automobiliu galėjo naudotis tiek vienas, tiek kitas. LAT 2008-09-30 nutartyje nurodė, kad lingvistikai aiškinant CK 6.397 str. įstatyme nenumatyta draudimo parduoti daiktą žemesne negu rinkos kaina ar net 1 Lt kaina, todėl neįrodžius, kad buvo valios trūkumų, sandoris negali būti nuginčytas. Neįrodžius ieškinio, grasinimų, smurto, ir kad šios aplinkybės įtakojo ieškovės valią, ieškinys turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ar atsikirtimus (LR CPK 177,178 str.), o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR CPK 185 str. 1d.).
Neginčijamai nustatyta, kad 2008-10-07 ieškovė G. B. pardavė ginčo automobilį V. M. už100 Lt., šios aplinkybės neginčija ir pačios šalys savo paaiškinimuose, tai patvirtina ir pateiktas rašytinis įrodymas – pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.12, 1 tomas).
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str. 1d.).
Ieškovė G. B. prašo panaikinti 2008-10-07 sandorį, kaip sudarytą smurto bei realaus grasinimo įtakoje LR CK 1.91 str. pagrindu, taigi, ieškovė aiškiai suformulavo faktinį teisinį pagrindą, nurodydama, kad 2008 metų spalio 07 d. automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichinio smurto bei grasinimų tokį smurtą panaudoti. Smurtu laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudarančiam sandorį. Smurtas turi būti toks, kad galėtų paveikti konkretų asmenį konkrečiomis aplinkybėmis sudaryti sandorį, atsižvelgiant į asmens, vartojusį smurtą, ir asmens, kuriam taikytas smurtas, lytį, amžių, būseną ir kita. Smurtas turi būti žymus ir realus. Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tam, jog sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) pareiškėjui buvo grasinama, 2) grasinimas buvo realus; 3) sutartį jis sudarė grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, nes ir pati ieškovė G. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog rašytinių įrodymų dėl smurto vartojimo pateikti negalinti, be to, teismas vertina ir aplinkybę, jog sandorio sudarymo metu šalys gyveno kartu, vėliau jie išsiskyrė, ką patvirtino ir pati ieškovė.
Taigi, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos atžvilgiu iš viso buvo naudojamas fizinis ar psichinis smurtas, kaip ir įrodymų, kad sutartį ji sudarė grasinimų įtakoje.
Teismas byloje laiko nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo bendrauti nuo 2008 metų vasaros. Šalys gyveno kartu, artimai bendravo tiek prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tiek ir po to. Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu gyveno iki 2009 metų vasaros, jie gyveno ieškovės tėvų namuose. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, naudojo smurtą, kurio pasekoje ir buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas nesiremia ieškovės parodymais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, logikai, protingo žmogaus elgesio standartui.
Teismas laiko sunkiai tikėtina aplinkybę, kad ieškovės tėvai toleruotų atsakovo smurtinį ir agresyvų elgesį ieškovės atžvilgiu, jam gyvenant jų namuose. Nors ieškovės motina A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai net keletą kartų teko kviesti policiją, kuri pasak jos atsisakė vykti į namus, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė ir net neprašė jų išreikalauti. Byloje pateiktos nuotraukos, liudytojų E. P., K. B., A. B., T. T. parodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santykiai buvo šilti ir draugiški iki 2009 metų vasaros, šalys netgi planavo santuoką. Todėl ieškovės teiginiai prieštarauja jos pačios veiksmams, šalių tarpusavio santykiams, nes po sandorio sudarymo šalys ir toliau gyveno kartu. Ieškovė G. B. paaiškino, kad į teisėsaugos institucijas ji dėl jos atžvilgiu vartoto smurto nesikreipė, nes bijojo atsakovo. Į teismą išdrįso kreiptis tik po to, kai santykiai su atsakovu nutrūko, kaip nurodė pati ieškovė, tai įvyko 2009 metų pavasarį. Pažymėtina tai, kad 2009 metų rugpjūčio 17 d. rašydama pareiškimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovadai ieškovė nurodė kitas sandorio sudarymo aplinkybes, teigdama, kad automobilis atsakovui buvo perrašytas dėl to, kad ji neturėjo laiko tvarkyti dokumentų VĮ Regitra. Apie jos atžvilgiu naudotą smurtą, ieškovė neužsiminė, nors kaip pati pripažino, jos santykiai su atsakovu jau buvo nutrūkę. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti tokių prieštaravimų priežasčių. Beje, tokią pačią sandorio sudarymo priežastį baudžiamojoje byloje nurodė ir liudytoja R. Ž., nurodžiusi, kad yra G. B. draugė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 metų vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2003 yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje liudytojo apklausos protokolas yra rašytinis įrodymas, kaip įrodinėjimo priemonė, o protokole ir paaiškinime užfiksuotos žinios apie svarbias bylai aplinkybes yra įrodymas, kaip faktiniai duomenys. Dėl nurodytų priežasčių, teismas kaip įrodymus vertina ir baudžiamojoje byloje esančius liudytojų, bei pačios ieškovės paaiškinimus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti ieškovės parodymus kaip nepatikimus bei keliančius abejonių.
Ieškovės motinos B. parodymai taip pat vertintini kaip nepatikimi, kadangi liudytoja yra ieškovės artima giminaitė, turinti netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, liudytoja tiesiogiai smurto fakto nematė, o jos parodymai dėl atsakovo elgesio kelia abejones dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Kaip jau minėta, sunkiai įtikėtina yra ta aplinkybė, kad liudytoja būtų toleravusi jos namuose gyvenančio svetimo asmens agresyvų ir smurtinį elgesį jos dukters atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ir liudytojos B. parodymuose yra esminių prieštaravimų, kas turi įtakos jų patikimumui. Liudytoja B. nurodė, kad nuo 2009 metų kovo mėnesio ginčo automobilio ji nematė, ir ieškovė juo nesinaudojo. Tuo tarpu pati ieškovė nurodo, kad ginčo automobilis liko pas ją.
Kitų įrodymų, patvirtinančių smurto ar grasinimų faktą ieškovė nepateikė, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškinyje ir baigiamųjų kalbų metu, ieškovės atstovė nurodė, kad aplinkybes, patvirtinančias, kad sandoris buvo sudarytas prieš ieškovės valią, patvirtina ir tai, jog automobilis buvo parduotas už per mažą kainą. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Kaip jau minėta, ieškovė aiškiai suformulavo savo ieškinio faktinį pagrindą, prašydama pripažinti sandorį negaliojančiu vieninteliu pagrindu - kaip sudarytą smurto ir grasinimų įtakoje. Ieškovei neįrodžius pastarųjų aplinkybių, šie argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 metų rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008 yra pasisakę, kad lingvistiškai aiškinant CK 6.397 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, jog įstatyme nenustatyta draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos arba net ir 1 Lt kainą, taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad aptariama CK 6.397 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti sistemiškai aiškinama su CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laivės principu. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis). Todėl maža kaina pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.
Ieškovės atstovė nurodė, kad reikšminga bylai aplinkybė yra ta, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2008 metų spalio 7 d., tuo tarpu, kai ji pati automobilį įsigijo 2008 metų spalio 06 d., bei šio automobilio įsigijimui 2008-10-03 sudarė vartojimo kredito sutartį. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, nepateikus įrodymų apie smurto ar grasinimų naudojimo faktą, bei jų realumą, ši aplinkybė taip pat nėra teisiškai reikšminga nagrinėjant ginčą. Be to, atsakovas nurodė, kad įsigijus ginčo transporto priemonę, jai buvo būtinas remontas ir papildomos investicijos, o ieškovė piniginių lėšų joms atlikti nebeturėjo. Todėl sutiko jas atlikti tik po to, kai transporto priemonė perleista jo nuosavybėn. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai- 2010-06-16 UAB „ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ pažyma apie geros būklės transporto priemonės vertę, liudytojo T. T. parodymai, L. I. parodymai, kad transporto priemonei buvo reikalingas remontas, kad juo rūpinosi atsakovas V. I.. Šias aplinkybes nurodė, ir liudytojas I. N., apklaustas baudžiamojoje byloje, kurio parodymais teismas remiasi. Liudytojas nurodė, kad remontu rūpinosi ir už atliktus darbus atsiskaitydavo V. I., tačiau sąskaitų-faktūrų nerašė, nes klientas jų neprašė, tebuvo išmušamas tik kasos čekis.
Ieškovės teiginiai, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo transporto priemone naudojosi tik ji, paneigti byloje esančiais įrodymais- ERGO transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartimi, bei draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, liudytojų I. N. parodymais baudžiamojoje byloje, liudytojų L. I., T. T., D. parodymais, kurie iš esmės patvirtino tas aplinkybes, kad ginčo automobiliu naudojosi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Tai, kad ieškovė po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo naudojosi automobiliu, teismas vertina, kaip suprantamą aplinkybę, atsižvelgiant į tai, kad po sandorio sudarymo šalys artimai bendravo ir gyveno kartu.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo į teismą ieškovė kreipėsi tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo. Šiuo metu ieškovei yra pareikšti kaltinimai pagal LR BK 294 straipsnį.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Ieškovei neįrodžius ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškinio patenkinimas prieštarautų sandorių stabilumo principui, todėl ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, atmestinas ( LR CPK 178 str.)
Ieškinį atmetus iš ieškovės G. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - atsakovui už teisines paslaugas bei pašto išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 88 str. 3d., 96 str. 2 d.).
Ieškinį atmetus naikintina 2010-12-09 teismo nutartimi (civ. byloje Nr. 2-869-568/2010) taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas atsakovui V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į ją (disponuoti), paliekant teisę minėtą transporto priemonę valdyti ir naudotis ja ( CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei – 49,23 Lt (keturiasdešimt devynis litus 23 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Panaikinti 2010-12-09 teismo nutartimi (civ. byloje Nr. 2-869-568/2010) taikytą laikinąją apsaugos priemonę - areštą atsakovui V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į ją (disponuoti), paliekant teisę minėtą transporto priemonę valdyti ir naudotis ja.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.