- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-227-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00923-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- E. Š.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi 1 punktu a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2015 m. sausio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė- 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 1 punktu, a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d..
Priteista iš V. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Š. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Procesas dėl likusios dalies - 1896,20 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam E. Š. priteisimo, nutrauktas.
Priteista iš V. V. 435,38 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai 38 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteista iš V. V. 7,69 Eur (septyni eurai 69 ct) proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė tris kartus į veidą E. Š., padarydamas nukentėjusiajam abipusio apatinio žandikaulio lūžį kairio VIII danties ir dešinio III danties srityse, šiais veiksmais E. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
2. Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. V. kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir baustinas laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
3. V. V. apeliaciniame skunde prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taikyti BK 75 straipsnį.
3.1. Skunde V. V. nurodė, kad jam paskirtoji bausmė per didelė. Nukentėjusysis pretenzijų jam neturi, su nukentėjusiuoju jis susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nuteistasis pažymėjo, kad jis savo kaltę pripažino, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Nesutinka su tuo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į jo praeityje padarytus nusikaltimus, už kuriuos jis bausmę atlikęs, todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam neteisingai paskirtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnį.
6.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam V. V. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
6.2. Nustatyta, jog V. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkų nusikalstamų veikų, tačiau smurtinė, padaryta tyčiniais veiksmais. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas pagrįstai parinko V. V. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pagrįstai pripažintas recidyvistu, nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, jog nei laisvės apribojimas, nei areštas t. y. kitos alternatyvios BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, nebus efektyvios ir nepadės pasiekti bausmės tikslų. Be to, už apelianto padarytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę iki trijų metų, tačiau apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, parinko mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis. V. V. taip pat buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu galutinė bausmė nustatyta aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, kas laikytina proporcinga padarytai smurtinei nusikalstamai veikai bausme.
6.3. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį būtų galima pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio instituto taikymui nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima taikyti tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).
6.4. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016). Analizuojamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad V. V. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau apeliantas nesilaikė nustatytų probacijos sąlygų, todėl pasitikėti nuteistojo žodžiais, kad jis integravosi į visuomenę, yra tvirtai pasiryžęs daugiau nenusikalsti, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
6.4. Įvertinus V. V. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kitų pagrindų, kuriuos nustačius būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį (BK 62 straipsnis), nenustatyta. Paskirtoji bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šiuo atveju pačios bausmės ar tik jos atlikimo švelninimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, todėl, remiantis išdėstytu, V. V. skundas atmetamas.
7. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje išvadas dėl nuteistajam parinktos bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė objektyviais bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.