- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- AN2-265-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00717-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 30 d. priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. balandžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas E. U. buvo surašytas dėl to, kad 2020 m. kovo 2 d. 18.38 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. P. vilkiku Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), kuris tempė puspriekabę Langendorf ant kurios buvo pritvirtintas kitos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija, nors priskirtas Latvijos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vežė krovinį už atlygį: ratinį traktorių ir žemės ūkio padargą - plūgą, neturėdamas Europos Bendrijos licencijos kopijos. Pagal elektroninį krovinio važtaraštį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad krovinio vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini), gavėjas UAB (duomenys neskelbtini). Minėtai transporto priemonei nėra išduota Europos bendrijos licencijos kopija, suteikianti teisę vežti krovinius už atlygį. Administracinio nusižengimo protokole Įmonės atsakingo asmens - transporto vadybininkės E. U., būnant atsakingai už transporto veiklą UAB (duomenys neskelbtini) ir neužtikrinus, kad transporto priemone būtų vežami kroviniai už atlygį, turint EB licencijos kopiją, veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog asmeniui inkriminuojamas ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kokios konkrečios teisės normos pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas – administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas konkretus Lietuvos Respublikos įstatymas, jo straipsnis (dalis bei punktas), kurį atsakomybėn traukiamas asmuo galimai pažeidė, galimai padarydamas ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, jog aukščiau aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai – administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
2.1. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodytas teisės aktas, kurį pažeidė E. U.. Šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinami tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismui pateiktos bylos medžiagos, ginčijama nutartis buvo priimta išsamiai neištyrus, neįvertinus bylos aplinkybių, nepašalinus visų neaiškumų, prieštaravimų. Surašius aptariamą protokolą administracinio nusižengimo byloje, E. U. savo parašu patvirtino, kad paaiškinimą pateiks vėliau, kas rodo, jog ji suprato apie jai inkriminuoto nusižengimo esmę.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Vertinant tai, kas išdėstyta, manome, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinis skundas atmetamas.
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, procesinis sprendimas (nutartis ar nutarimas) administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
4. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, skundą nagrinėjantis apygardos teismas nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti teisėta bei sprendimą bylą grąžinti institucijai dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų pašalinimo laikyti pagrįstu.
5. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).
6. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, nurodant, kitą konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018). Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, neturėjo galimybės keisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai būtų pažeidę E. U. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir nuo to kaltinimo gintis.
7. Apeliacinio skundo argumentas, kad E. U. savo parašu patvirtino, kad paaiškinimą pateiks vėliau, kas rodo, jog ji suprato apie jai inkriminuoto nusižengimo esmę yra tik spėlionės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, tokiai išvadai pagrįsti.
8. Pritariama apeliacinio skundo argumentui, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo vertinimu grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą yra tikslinga dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo administracinių nusižengimų byloje.
9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negalėjo pašalinti, todėl byla pagrįstai buvo grąžinta tyrimą atlikusiai institucijai, kad ji galėtų pašalinti esminį proceso teisės pažeidimą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.