- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-466-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00030-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- D. Markausko
- Ieškovas
- UAB „Žemaitijos ekspresas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Markausko įmonės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žemaitijos ekspresas“ ieškinį atsakovei D. Markausko įmonei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Žemaitijos ekspresas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. Markausko įmonės 3580 Lt skolos, 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, 107 Lt žyminio mokesčio, taip pat 8,05 procentų mėnesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki skolos sumokėjimo. Nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. žodinio susitarimo pagrindu atsakovei tiekė buitines prekes. Pagal 2010-08-05 važtaraštį Nr. KONS 20100805 buvo pateikta prekių už 3524 Lt, 2010-11-08 pagal sąskaitą–faktūrą Nr.00156 pateikta skalbimo mašina LG už 750 Lt. Atsakovė pagal šią sąskaitą–faktūrą apmokėjo 240 Lt (nesumokėta 510 Lt), o 2010-11-24 grąžino dalį prekių sumoje už 454 Lt pagal važtaraštį Nr. KONS 20100805 (nesumokėta ir negrąžinta prekių už 3070 Lt). Tokiu būdu atsakovė liko skolinga ieškovei 3580 Lt. Su atsakove žodžiu buvo sutarę, kad ieškovė tieks prekes pagal važtaraštį, o kai atsakovė prekes realizuos, ieškovė išrašys sąskaitą–faktūrą toms prekėms apmokėti ir atsakovė turės nedelsiant už jas apmokėti. Ieškovė 2010-12-09 kreipėsi į atsakovę, prašydama iki 2010-12-14 apmokėti už prekes arba prekes grąžinti, nes priešingu atveju ketino kreiptis į teismą. Kadangi prekės nebuvo grąžintos, atsakovė nesumokėjo skolos iki nurodyto termino, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės šį įsiskolinimą vadovaujantis CK 1.5 str. numatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Vėliau ieškovė paaiškino, kad 2011-01-19, t. y. po ieškinio teismui padavimo, atsakovė sumokėjo ieškovei 903,02 Lt už prekes, o 2011-01-25 ieškovei grąžino 2640 Lt vertės prekes. Kadangi skolą atsakovė padengė tik po ieškinio pateikimo, ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-10-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės iš D. Markausko įmonės 14,18 Lt metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumokėjimo dienos, 807 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Žemaitijos ekspresas“ naudai bei 16,76 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, išrašydama sąskaitą, kai atsakovė prekes parduodavo, nurodydavo ir datą, per kurią sąskaita turėjo būti apmokėta, tačiau atsakovei suderinus šį terminą su ieškove, būdavo apmokama ir vėliau, pretenzijų dėl to ieškovė nereiškė. Tačiau pablogėjus bendravimui tarp šalių dėl abipusių pretenzijų, atsakovė ėmė vengti bendravimo, neapmokėjo dalies sąskaitos Nr. 00156, negrąžino nerealizuotų prekių ieškovei. Konstatuotina atsakovės kaltė dėl nevykdomos sutarties, nes ieškovei raštu išsiuntus 2010-12-09 pretenziją (išsiųsta 2010-12-10) ir paprašius sumokėti 510 Lt – likutį pagal sąskaitą ir grąžinti likusias nerealizuotas prekes iki 2010-12-14, atsakovė nieko į tai neatsakė ir ieškovės prašymo nepatenkino. Šie reikalavimai buvo patenkinti tik po bylos iškėlimo teisme. Kadangi ieškovės reikalavimai dėl skolos apmokėjimo ir prekių grąžinimo patenkinti iki bylos nagrinėjimo teisme, ieškinio dalį dėl pinigų sumokėjimo ir prekių grąžinimo teismas atmetė. Tačiau nustatęs atsakovės kaltę dėl pavėluoto skolos apmokėjimo, teismas ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintino. Nurodė. kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos 2003-12-09 įstatymo 2 str. 3 d. nuo 2010-06-30 nustatyta 8,05 % metinių palūkanų norma, paskaičiuota už pavėluotus mokėjimus, todėl iš atsakovės priteistina 14,18 Lt palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos iškėlimo dienos iki skolos sumokėjimo (sumokėjimas suprantamas kaip pinigų pervedimas ir prekių grąžinimas). Įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimus atsakovė patenkino tik po bylos iškėlimo teisme, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 700 Lt už teisinę pagalbą ir 107 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą – priteisti iš atsakovės D. Markausko įmonės 201,75 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Žemaitijos ekspresas“ ir 4,19 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovės UAB „Žemaitijos ekspresas“ 363 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 70 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, D. Markausko įmonei ir 12,57 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei už dar nerealizuotas prekes. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ieškinio pateikimo teismui dieną buvo skolinga ieškovei 903,02 Lt, todėl ieškinys dėl 3580 Lt pritesimo buvo nepagrįstas. Atsakovė 903,02 Lt įsiskolinimą padengė po kreipimosi į teismą su ieškiniu, t. y. 2011-01-19. Daugių jokių mokėjimų atsakovė neatliko, nes tam nebuvo pagrindo. Tai, kad atsakovei buvo išrašytas važtaraštis, nereiškia, kad jai iš karto atsirado pareiga mokėti už prekes, nes tokia pareiga atsiranda nuo prekių realizavimo momento, kai pateikiamą sąskaita–faktūra. Teismas, konstatuodamas atsakovės kaltę dėl nevykdomos sutarties, rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nes iš bylos duomenų bei liudytojos G. B. parodymų matyti, kad šalys tarpusavyje bendravo, ieškovė buvo raginama atsiimti nerealizuotas prekes. Atsakovės kaltė negali būti nustatyta, kadangi teismas pats sau prieštarauja teigdamas, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamos sutarties įvykdymo, nes negrąžino ieškovei prekių, tačiau nustatydamas, kad pagal šalių susitarimą prekes atsiimdavo ieškovas savo transportu. Kadangi ieškinys buvo pagrįstas tik dalyje dėl 903,02 Lt, o likusioje dalyje – dėl 2 676,98 Lt buvo akivaizdžiai nepagrįstas, teismas nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovei bei 14,18 Lt palūkanas, paskaičiuotas nuo 3580 Lt sumos.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo. Mano, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ir teisingai įvertino esančius įrodymus, pateiktus atstovų paaiškinimus, padarė pagrįstą prielaidą, kad atsakovė įvykdė iškeltus ieškovės reikalavimus jau tik po ieškinio pateikimo teismui dienos, grąžino prekes ir atliko piniginį mokėjimą savo noru. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia iškreiptus faktus, neteisingai interpretuoja CPK straipsnius, kelia nepagrįstus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis ir, kad sprendžiant ginčą, reikia vadovautis CK VI knygos II dalies ir IV dalies XXIII skyriaus nuostatomis. Apeliaciniu skundu atsakovas neginčija sutarties rūšies. Šioje byloje nėra ginčo ir dėl to, kiek ir kokių prekių ieškovas perdavė atsakovui pardavimui, kiek atsakovas pinigų už parduotas prekes pervedė ir kiek prekių grąžino ieškovui iki kreipimosi į teismą dienos, kiek pinigų ieškovas pervedė atsakovui ir kiek grąžino prekių po bylos užvedimo teisme.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas nurodo, kad ieškinio pateikimo dienai už parduotas prekes jis buvo skolingas tik 903, 02 Lt., visos kitos prekės buvo neparduotos, jis neturėjo pareigos už jas sumokėti, todėl ieškovas turėjo reikšti reikalavimą priteisti už parduotas prekes ir įpareigoti atsakovą grąžinti neparduotas prekes. Šis atsakovo motyvas nepagrįstas. Ieškovas kreipimosi į teismą dieną žinojo tik tiek, kad už parduotą pagal 2010-11-08 sąskaitą –faktūrą pateiktą skalbimo mašiną LG, jam pervesta 240,00 Lt. ir pagal šią sąskaitą atsakovas skolingas 510,00 Lt., o pagal 2010-08-05 važtaraštį Nr. KON 20100805 2010-11-24 grąžinta prekių už 454, 00 Lt. Apie tai ar pagal šį važtaraštį kitos prekės buvo parduotos ar ne, ieškovas žinoti negalėjo, nes prekes pardavinėdavo atsakovas. Ieškovas UAB „Žemaitijos ekspresas“ 2010-12-09 raštu kreipėsi atsakovo į D. Markausko įmonės vadovą D. M. prašydamas iki 2010-12-14 grąžinti prekes arba už jas apmokėti (b. l. 9). Šiame rašte prašoma apie prekių grąžinimą raštu informuoti UAB „Žemaitijos ekspresas“ direktorių bei pranešama, kad negavus raštiško atsakymo dėl prekių grąžinimo ar atsiskaitymo už prekes iki nurodytos datos, dokumentus perduos skolų išieškojimui. Atsakovas turėjo galimybę nurodyti ieškovui kada šis gali atsiimti prekes, tačiau į ieškovo raštą atsakyta nebuvo, jokių veiksmų atsakovas nesiėmė, todėl ieškovas pagrįstai 2011-01-03 su ieškiniu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti 3 580,00 Lt., t. y. 510, 00 Lt. įsiskolinimą už parduotą skalbimo mašiną LG bei 3 070,00 Lt. už pateiktas ir negrąžintas prekes.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad tiek žodžiu, tiek raštu ragino ieškovą atsiimti nerealizuotas prekes, įspėjo, kad neatsiėmus bus skaičiuojamas sandėliavimo mokestis, tačiau ieškovas prekių neatsiėmė, nors pagal žodinį susitarimą prekes turėjo atsiimti savo transportu. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tik po to, kai teisme buvo užvesta civilinė byla atsakovas 2011-01-19 pranešimu, išsiųstu per Lietuvos paštą, informavo ieškovą, kad šis per 10 dienų atsiimtų savo prekes, kurių nepardavė atsakovas (b. l. 110) bei pervedė pinigus už parduotas prekes (b. l. 86). Neparduotas prekes ieškovas atsiėmė 2011-01-25 (b. l. 79). Atsakovas teismui pateikė ir 2011-01-10 ieškovui rašytą pranešimą apie prekių atsiėmimą, tačiau įrodymų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas ieškovui, nepateikė (b. l. 93). Nėra byloje ir įrodymų, kad iki bylos užvedimo teisme žodžiu ragino ieškovą atsiimti prekes. Tai, kad ieškovas pagal žodinį susitarimą turėjo prekes atsiimti savo transportu, šalys neginčija, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prekės buvo grąžinamos pagal šalių susitarimą. Santykiams tarp šalių pablogėjus, atsakovas neatsakė į ieškovo raštišką prašymą raštu nurodyti kada gali atsiimti prekes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas kaltas dėl netinkamo sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl pinigų sumokėjimo, teisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka ir su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas išsprendė dėl bylinėjimosi išlaidų ir dėl palūkanų. Atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas tik dėl 903, 02 Lt. priteisimo, todėl laikytina, kad reikalavimas tenkintinas 25 procentais, o atmestinas reikalavimas 75 procentais nuo viso reikalavimo. Mano, kad palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skaičiuojamos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė 2003-12-09 LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, teisingai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovės palūkanas. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovas pripažintas kaltu dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovo reikalavimas iš dalies atmestas todėl, kad atsakovas ieškovui pinigus pervedė ir prekes grąžino bendrai reikalavimo sumai iki bylos nagrinėjimo teisme. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo motyvų nepakanka keisti priimtą sprendimą.
Ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas turėtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo 500 Lt., pateikė tai patvirtinančius įrodymus: teisinių paslaugų sutartį, sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderio kvitą (b. l. 133, 134, 135). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, o prašoma priteisti suma atitinka suteiktą teisinę paslaugą, prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Žemaitijos ekspresas“ iš atsakovės D. Markausko įmonės 500 Lt. bylinėjimosi išlaidų.