- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2-1454-339/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00281-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“
- Advokatai
- Gintarė Repšaitė, Gintarė Riepšaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovo priteisti 925,21 Eur skolą, 33,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. Tl-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ ieškovė paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi. Be kitų priskirtų funkcijų, ieškovei pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą. Vykdydama jai pavestas funkcijas, ieškovė teikia paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas į atsakovui priklausančius objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovui už suteiktas nuotekų transportavimo paslaugas kyla pareiga už jas mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovas už teiktas nuotekų tvarkymo paslaugas pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. susidarė 925,21 Eur skola. Kadangi už teiktas nuotekų tvarkymo paslaugas laiku nebuvo atsiskaityta, ieškovė paskaičiavo 33,31 Eur delspinigių (po 0,02 proc. už 180 dienų). Pažymėjo, jog vandens vartotojų ir kitų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymas bei Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127, taip pat minėtu Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“.
Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikdama papildomus įrodymus, pažymėjo, kad neginčija fakto, jog atsakovas sumoka už suvartotą geriamąjį vandenį, tačiau prašoma priteisti skola susidarė dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo mokesčių nemokėjimo, o ne dėl mokesčių už geriamąjį vandenį. Faktą, kad atsakovo atžvilgiu susidariusi skola už suteiktas paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas, patvirtina priedu pateikta skolos skaičiuotė. Atkreipė dėmesį, jog dėl laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2022 m. susidariusios 925,21 Eur skolos atsakovui buvo siunčiami pranešimai dėl paviršinių (lietaus) nuotekų mokesčių mokėjimo, kuriuose atsakovas buvo raginimas susimokėti už paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimą (transportavimą) jam priklausančiuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog minėtuose žemės sklypuose yra ieškovės administruojama ir prižiūrima paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo infrastruktūra. Atsakovas vengia sumokėti mokesčius už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, o teigdamas, jog mokesčiai yra sumokami, nepateikia jokių įrodymų, kad dėl susidariusios skolos už paviršinių (lietaus) nuotekas, būtų atlikęs kokius nors mokėjimus, todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Ieškovės atstovas Sigitas Stulpinas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Telšių savivaldybės tarybos sprendimu ieškovė paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi. Jai pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines, rūpintis šių tinklų ir įrenginių sistemos plėtra, rinkti mokesčius. Mokestis skaičiuojamas vieną kartą per metus, metų gale imamas metinis kritulių kiekis ir pritaikius koeficientą skaičiuojama mokėtina suma. Paaiškino, jog komercinės paskirties sklypų savininkams ir valdytojams, taip pat atsakovui buvo išsiųsti pranešimai dėl Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo. Minėtos sutartys buvo siunčiamos paštu registruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat ir atsakovui minėtos sutartys buvo siunčiamos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nurodė, jog atsakovo nuomos sutarčių pagrindu valdomuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausanti paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo infrastruktūra. Nuo atsakovui priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nuvesti lietaus drenažo paviršiniai tinklai į savivaldybei priklausantį upelį. Atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos, kurias atsakovas gavo, tačiau jų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. neapmokėjo, todėl susidarė 925,21 Eur skola bei buvo paskaičiuoti delspinigiai. Mokesčiai skaičiuojami remiantis įstatymais ir savivaldybės patvirtintomis taisyklėmis.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Gintarė Riepšaitė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, tačiau patikslino ieškinio reikalavimą dėl prašomos priteisti delspinigių sumos ir prašė priteisti iš atsakovo 30,74 Eur delspinigių. Paaiškino, jog Telšių savivaldybės tarybos sprendimu, ieškovei pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, už teikiamas paslaugas rinkti mokesčius. Į bylą pateikta schema patvirtina, kad nuo atsakovo nuomos sutarties pagrindu valdomų žemės sklypų ir jam priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nuvesti lietaus drenažo paviršiniai tinklai, kuriuos administruoja ir prižiūri ieškovė. Būtent dėl minėtų priežasčių atsakovui kilo pareiga kiekvienais metais mokėti mokesti už paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas. Sklypų paskirtis yra komercinių objektų teritorija, duomenų, kad sklypų paskirtis būtų pakeista ar sklypai įregistruoti kaip žaliasis plotas, byloje nėra. Atsakovas nemokėjo mokesčių nuo 2013 m. iki 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Mokesčiai paskaičiuoti remiantis galiojančiais teisės aktais, kurie nėra nuginčyti, todėl susidariusi skola turėtų būti priteista. Pažymėjo, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nepasirašė Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties, neatleidžia atsakovo nuo pareigos minėtą mokestį mokėti, nes ši sutartis atitinka viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, kurios apibrėžia šalių teises ir pareigas, įskaitant abonento pareigą atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas. Be to, ieškovės 2013 m. siųstą pranešimą dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir metinio mokesčio, atsakovas patvirtino gavęs. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys jam nesuprantamas, nes vandens naudoja nedaug, visas gautas sąskaitas apmokėdavo. Pažymėjo, jog analogiška situacija buvo nagrinėjama kitoje civilinėje byloje, po ko metus laiko ieškovė nereikalavo apmokėti jokios skolos. Teigia, jog pažįsta nemažai ieškovės darbuotuojų, niekas jam jokių pretenzijų neturi.
Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime nurodytas nesutikimo su ieškiniu aplinkybes. Papildomai nurodė, jog ieškovė jo valdomuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jokių ieškinyje nurodytų paslaugų neteikia. Ieškovė rašo ir siunčia sąskaitas, tačiau visiškai neaišku, už kokias konkrečias paslaugas šios sąskaitos yra rašomos. Nesutikdamas mokėti už paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugas, kreipėsi į ieškovės atstovą 2013 m., tačiau jokių paaiškinimų dėl mokesčio skaičiavimo pagrindo, negavo. Ieškovės pateiktos sutartys jam nepriimtinos. Jo nuomos sutarties pagrindu valdomiems sklypams ir ten pat esantiems jam priklausantiems pastatams niekada nebuvo teikiamos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo paslaugos. Nuo jam priklausančių pastatų yra nuvesti lietaus drenažo paviršiniai tinklai, tačiau jis pats išvalė šalia esantį šulinį lietaus nuotekoms, nesupranta, kodėl turi mokėti už paslaugas, kurios jam nėra teikiamos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vandens vartotojų ir kitų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymas (toliau – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymas), Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2005 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2005 m. balandžio 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Sklype yra atsakovui priklausantis pastatas. Minėtų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių terminas nepasibaigęs (valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas baigsis 2055m. spalio 26 d., sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), dar vėliau).
Ieškovė 2013 m. spalio 22 d. siuntė atsakovui pranešimą „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo” Nr. V3-1154. Iš pranešimo turinio matyti, jog ieškovė informavo atsakovą apie apskaičiuojamą kasmetinį metinį mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimą (transportavimą), šio mokesčio apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei pateikė atsakovui pasirašyti Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektą. Pranešimu atsakovo buvo prašoma patikslinti rekvizitus ir vieną pasirašytos minėtos sutarties egzempliorių artimiausiu metu gražinti ieškovei UAB „Telšių vandenys“. Pažymėta, jog abonentui (atsakovui) negrąžinus pasirašytos sutarties vieno egzemplioriaus, laikytina, kad su sutarties sąlygomis jis sutinka ir jam bus pateikta apmokėjimui sutartyje nurodyto dydžio metinio mokesčio suma. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nepasirašė ir negrąžino.
Ieškovė papildomai pateikė atsakovui siųstų priminimų dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą apmokėjimo, kopijas, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo siųsti priminimai dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, t. y.: 2014 m. birželio 16 d. priminimas Nr. V3-606, kuriame nurodyta už 2013 metus susidariusi skola – 117,94 Eur (be paskaičiuotų delspinigių); 2015 m. birželio 30 d. priminimas Nr. V3-494, kuriame nurodyta už 2014 metus susidariusi skola – 235,93 Eur (be paskaičiuotų delspinigių); 2017 m. lapkričio 10 d. priminimas Nr. V3-1845, nurodyta susidariusi skola – 466,47 Eur (be paskaičiuotų delspinigių); 2021 m. gegužės 13 d. priminimas Nr. V3-521, nurodyta susidariusi skola 854,02 Eur (be paskaičiuotų delspinigių).
Periodiškai siųstuose priminimuose dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą apmokėjimo ieškovė ragino atsakovą, kuriam valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindu priklauso objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susidariusį įsiskolinimą padengti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo teiginiai, jog ieškovė nereikalavo apmokėti jokios skolos ir, kad visas sąskaitas jis apmokėdavo, teismo nevertintini kaip pagrįsti.
Ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. išsiuntė atsakovui pranešimą „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties atnaujinimo ir metinio mokesčio apskaičiavimo” bei atnaujintą 2016 m. spalio 2 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime ieškovė nurodė, kad abonentui (atsakovui) išleidžiamų paviršinių (lietaus) nuotekų kiekis per 2016 metus apskaičiuojamas pagal operatoriaus (ieškovės) turimus atnaujintus duomenis ir nurodomas atnaujintoje 2016 m. spalio 2 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties VI skyriaus 9 punkte daugiametis kritulių kiekis skaičiuojamas taikant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis 811 mm, paviršinio nuotėkio koeficientas 0,4). Pranešimu atsakovo buvo prašoma patikslinti rekvizitus ir vieną pasirašytos minėtos sutarties egzempliorių, artimiausiu metu gražinti ieškovei UAB „Telšių vandenys“. Vėlgi pažymėta, jog abonentui (atsakovui) negražinus pasirašytos sutarties vieno egzemplioriaus, laikytina, kad su sutarties sąlygomis jis sutinka ir jam bus pateikta apmokėjimui sutartyje nurodyto dydžio metinio mokesčio suma. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas, vėlgi, nepasirašė ir negrąžino.
Bylos duomenys liudija, jog atsakovui už laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. suteiktas paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos – faktūros, o būtent: 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija PLN Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės siųstas sąskaitas jis, vis tik, gaudavo, tokiu būdu paneigdamas atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius, jog visas ieškovės pateiktas sąskaitas apmokėjo. Taigi apie prievolę mokėti mokestį ir susidariusią skolą atsakovui buvo žinoma.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. (5.58.17)-41MS-190 ir 2016 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. (5.58.32)-41MS-0274, nurodytas metinis kritulių kiekis, pagal kurį skaičiuojamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas. Į bylą pateikta atsakovo nuomos sutarties pagrindu valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), schema, patvirtina, kad šiuose žemės sklypuose, vis tik, yra ieškovei priklausanti paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo infrastruktūra, o iš pateiktų priskaitymų ir mokėjimų sąrašo bei skolos skaičiuotės, matyti, kad reikalaujama priteisti 925,21 Eur skola, susidarė atsakovui nemokant už suteiktas paviršinių (lietaus) nuotekų paslaugas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija ieškovės taikomų mokesčių už suvartotą geriamąjį vandenį, tačiau nesutinka, jog privalo mokėti mokesčius už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas, nes šių paslaugų, atsakovo vertinimu, ieškovė jam neteikia. Tuo pačiu jis patvirtina, jog jam yra žinoma, kad jo Valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdomuose žemės sklypuose paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo infrastruktūra yra.
Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329 ieškovė buvo paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi bei jai pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra (Sprendimo 1, 2 punktai).
Minėtu Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, taip pat patvirtintos Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklės, kurių 2 punkte įtvirtinta, kad mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu patvirtinta Telšių miesto lietaus nuotekų tinkle tvarkymo programa, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453 patvirtintomis Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinkle ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėmis. Ieškovė vykdydama jai pavestas funkcijas skaičiuoja mokestį, kontroliuoja mokėjimus, vykdo išieškojimą (taisyklių 3 punktas). Mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė – ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinkle) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą (taisyklių 6 punktas).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 22 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog abonentai ir vartotojai Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, o šio straipsnio 4 punkte, jog abonentai privalo atsiskaityti su paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 31 punktą paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
Atsakovas, kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu motyvų, nurodo Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarčių su ieškove nesudarymo aplinkybę. Nagrinėjamu atveju tarp šalių Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes atsakovas jam siųstų 2013 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 7 d. sutarčių projektų nepasirašė, o teismo posėdžio metu, deklaratyviai nurodė, jog ieškovės pateiktos sutartys jam nepriimtinos, objektyvių bei logiškų priežasčių, kodėl šių sutarčių negrąžino ieškovei, nenurodė, įrodymų, kurie paneigtų prievolę mokėti už nuotekų tvarkymo paslaugas mokesčius, nepateikė.
Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties tarp šalių sudarymo kontekste, pastebėtina, jog ginčo prievolės kilimo metu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Šių santykių teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir dabar galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aptartos nuostatos reiškia, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, atsakovas laikomas ją sudariusiu pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais. Tokia viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, šios sąlygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-219/2016).
Įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, atsakovas laikomas ją sudariusiu pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, vykdydama Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus funkcijas, į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą priėmė ir šalino paviršines (lietaus) nuotekas, išleidžiamas nuo atsakovo nuomos sutarčių pagrindu valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. pabaigos buvo skaičiuojamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, kaip tai numato Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklės, patvirtintos Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329.
Atsakovas jokių duomenų ar įrodymų, susijusių su nesutikimu su pateiktais mokesčiais ir jų paskaičiavimu, nepateikė. Duomenų, kad atsakovas yra sumokėjęs prašomą priteisti sumą ar jos dalį, byloje taip pat nėra, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (redakcija galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.) 71 punkte nurodyta, kad vartotojui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi sąskaitos už paslaugą mokėjimo terminas. Abonentui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, o jeigu sutartyje delspinigiai nenumatyti, – 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Atsakovas, laiku neatsiskaitęs už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, turi mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl iš atsakovo priteisti ieškovei delspinigiai 30,74 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad už advokato suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje ieškovė sumokėjo 496,80 Eur. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovei 518,80 Eur bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminis mokestis ir 496,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“, juridinio asmens kodas 180153137, skolą 925,21 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis Eur 21 ct), delspinigius 30,74 Eur (trisdešimt Eur 74 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 518,80 Eur (penkis šimtus aštuoniolika Eur 80 ct).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.