Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., dėl to, kad jis 2010-07-01 apie 12.20 val. Vilniuje, Panerių g. 34, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 307 iki 3,5 t., valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas automobilį SAAB 9-5, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, pastarąjį kliudė ir taip apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 p., 232 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis 2010-07-01 apie 12.20 val. vairavo automobilį, kuriuo kliudė automobilį SAAB bei po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, jog išvažiavo iš įvykio vietos, kai pasikalbėjo su apgadinto automobilio savininku. Įvykio metu jis važiavo pagrindiniu keliu, jam iš šalutinio kelio, t. y. Vytenio g., išvažiavo automobilis SAAB, todėl jis pastarąjį kliudė. Iš šalutinio kelio išsukęs automobilis buvo per arti, jog neįvyktų smūgis. Kad kažkas įvyko, jis išgirdo po kurio laiko, jam pavažiavus gerą gabaliuką kelio. Išgirdus tarsi smūgi jis pradėjo stabdyti, sustojo. Prie jo priėjo apgadinto automobilio savininko žmona ir jam aiškino, jog jis turėjo juos praleisti, tačiau kadangi jis važiavo pagrindiniu keliu, todėl jo manymu, praleisti turėjo ji SAAB automobilis, o ne jis juos. Iš automobilio išlipęs nebuvo, kadangi buvo įsitikinęs, jog jo kaltės nėra, todėl baigus kalbėtis su iš apgadinto automobilio išlipusia moterimi, jis išvažiavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2 būrio patrulis V. V. paaiškino, kad 2010-07-01 gavo pranešimą, jog krovininis automobilis kliudė kita automobilį SAAB ir pasišalino iš įvykio vietos. Juos iškvietęs žmogus nurodė, jog jį kliudė krovininis automobilis. Pastarojo žmona po eismo įvykio bėgo paskui krovininį automobilį. Buvo priėjusi prie pastarojo automobilio vairuotojo, tačiau jis išvažiavo. Eismo įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodė automobilio SAAB išsidėstymą. Taip pat buvo nurodyti ir krovininio automobilio valstybiniai numeriai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T. paaiškino, kad Panerių g., ties sankryža su Vytenio g., lengvasis automobilis, tamsios spalvos, pradėjo judėti link jų. Matė, kad automobilis juda į jų pusę. Kliudymo metu, didelio smūgio nebuvo, todėl nieko negirdėjo. Pavažiavus pamatė, jog bėga moteris, pastaroji kažką aiškino, tačiau ji nelabai suprato, nesuprato ką daryti. Jos teigimu, jie neprivalėjo praleisti minėto automobilio, kadangi jis važiavo iš šalutinės gatvės. Apgadinto automobilio ji nematė. Vėliau apžiūrėję savo automobilį rado tik įbrėžimą. Įvykio metu iš automobilio išlipę nebuvo. Policijos nelaukė, nes galvojo, jog yra teisūs, kadangi jie važiavo pagrindiniu keliu. Apgadintame automobilyje važiavę žmonės pasiliko ir tvirtino, jog įvykis įvyko kitoje vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. paaiškino, kad 2010-07-01 jis iš šalutinio kelio, Vytenio g. įvažiavo į pagrindinį kelią, Panerių g. Automobilyje jis važiavo kartu su žmona. Matė, kad pagrindiniu keliu važiavo automobilis, kuris buvo toli. Jis įvažiavo į antrą eismo juostą ir važiavo ja toliau. Mašina juos pasivijo ir pakirto kampą, dėl ko pastarojo automobilio galine dalimi buvo sudaužytas jo automobilio veidrodėlis. Įvykio metu sankryžoje degė raudonos spalvos signalas, todėl jo žmona nubėgo prie juos kliudžiusio automobilio ir jiems pasakė, jog jie apgadino jų automobilį. Pastariesiems atsakius, jog jie nekalti, išvažiavo. Įvykio metu buvo apgadintos ir automobilio durelės, be to susidūrimo metu buvo girdimas ir kliudymo garsas. Po smūgio, automobilio vairuotojas iškarto toliau nenuvažiavo, pristabdė, ir tik tuomet toliau nuvažiavo. Automobilių susidūrimas įvyko ne toje vietoje, kur jie išvažiavo iš šalutinio kelio, bet apie 30 metrų nuo įvažiavimo. Krovinis automobilis važiavo pirma eismo juosta, jie išvažiavę iš šalutinio kelio iškarto pasuko į antrą juostą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. R. paaiškino, kad 2010-07-01 ji kartu su vyru važiavo į stotį. Jiems reikėjo pasukti iš šalutinio kelio. Palaukė kol pravažiuos mašinos, tuomet pasuko ir įvažiavo į antrą juostą, kuria ir važiavo. Kita mašina pradėjo didinti greitį ir juos prispaudė. Pastaroji mašina važiavo pirma eismo juosta. Smūgis buvo priekinėje keleivio pusėje. Įvykio metu buvo apgandintos jų automobilio priekinės durelės bei sudaužytas veidrodėlis. Sunkvežimis iš pradžių važiavo lėtai, o po to, padidino greitį. Mano, kad sunkvežimio vairuotojas tyčia įvažiavo į juos. Jai nubėgus iki pastarosios mašinos, pasakė, jog kvies policiją, tačiau jie pasakė, jog jie nekalti ir išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

V. S. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, bei kita rašytine bylos medžiaga. V. S. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes jis pažeidė kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), taip pat veika kvalifikuota teisingai pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – nes jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuria buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažeidėjo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, sunkinančių aplinkybių atsakomybės nebuvimą, todėl teisėjo vertinimu V. S. už padarytus administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. skirtinos minimalios administracinės nuobaudos.

Teismas vadovaudamasis LR ATPK 33 str., kuris nustato, jog asmeniui padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.