- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2828-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04621-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu pripažino V. S. (V. S.) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas V. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. liepos 1 d., apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 307“, pravažiuodamas automobilį „SAAB 9-5“, nepaliko tarpo iš šono, pastarąjį kliudė ir taip apgadino abu automobilius, be to, iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 232 punktų reikalavimus. Nurodė, jog V. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis protokole nurodytu laiku vairavo automobilį, kuriuo kliudė automobilį „SAAB“ bei po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, tačiau teigė, jog taip padarė, būdamas įsitikinęs, jog nėra kaltas dėl eismo įvykio. Pažymėjo, jog V. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismas V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, o skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir V. S. asmenybę.
II.
V. S., nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 42 – 43), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog įvykus smulkiai avarijai jis bendravo su prie jo priėjusia nukentėjusio V. R. žmona S. R., o šio bendravimo metu nebuvo jokių užuominų apie policijos pareigūnų kvietimą ir būtinumą eismo įvykį įforminti, nes abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai. Pažymi, jog po jų pokalbio S. R. pripažino kaltę ir grįžo prie savo automobilio, todėl jis ir nuvažiavo. Teigia, jog yra sąžiningas asmuo, neturintis jokių nuobaudų, todėl tikrai nebūtų pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, jei būtų supratęs, kad kito automobilio vairuotojas ketina kviesti policiją ir įvykį registruoti. Mano, jog nukentėję įvykio dalyviai, kurie patys kalti dėl įvykusios avarijos, nusprendė nesąžiningai pasipelnyti ir iškvietė policijos pareigūnus, tik jam nuvažiavus, nors iš karto to daryti neketino. Pažymi, jog neteisingai įvertinta teismui pateikta eismo įvykio schema ir liudytojų parodymai, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes, kaip matyti iš jo pateikiamo žemėlapio, avarija įvyko ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, t. y. Panerių ir Vytenio gatvių sankirtoje, kurioje Vytenio gatvė yra šalutinis kelias Panerių gatvės atžvilgiu, o nukentėjęs automobilis važiavo iš Vytenio gatvės, sukdamas Švitrigailos gatvės link. Teigia, jog dėl eismo įvykio yra kaltas V. R., neįvertinęs savo galimybės spėti pasukti į pagrindinį kelią ir tokiais savo veiksmais pažeidęs KET 158 punktą. Priduria, jog V. R. nurodė, kad iš Vytenio gatvės į Panerių gatvę įsuko iškart į antrąją eismo juostą, tačiau įvykio vietoje yra tik po vieną eismo juostą abiem kryptimis, todėl jis avaringo V. R. vairavimo išvengti negalėjo. Priduria, jog teismas taip pat turėjo atsižvelgti į jo nepriekaištingą asmenybę, būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones ir galėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti jam švelnesnę nuobaudą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į V. S. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. S. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, V. S. ginčija savo kaltę pasišalinus iš eismo įvykio vietos, teigdamas, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė pasikalbėjęs su nukentėjusio V. R. žmona S. R. bei įsitikinęs, jog nėra kaltas dėl eismo įvykio, be to, mano, jog nagrinėjamo eismo įvykio priežastimi laikytini kito vairuotojo – V. R. neleistini veiksmai.
Pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant KET pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su V. S. pozicija, kad jo veiksmai nagrinėjamu atveju negalėjo lemti eismo įvykio kilimo, taigi jo veikoje nėra pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį sudėties. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis buvo nustatyta, kad V. R., vairuojantis „SAAB 9-5“ automobilį, išsukinėjo iš Vytenio gatvės (šalutinės gatvės) į Panerių gatvę (pagrindinę gatvę), todėl jis, vadovaudamasis KET 158 punktu, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. V. S. vairuotam „Mercedes Benz 307“ automobiliui, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. R. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog neginčijo matęs Panerių gatvės pirmąja juosta toli važiuojantį V. S. automobilį ir į šią gatvę įsukęs antrąja eismo juosta (b. l. 5), tačiau tikino, kad šis automobilis jį vėliau pasivijo ir „pakirto kampą bei galine mašinos dalimi sudaužė veidrodėlį“ (b. l. 36), o kartu su juo važiavusi jo žmona S. R. savo pirminiame paaiškinime nurodė priešingas savo vyrui V. R. aplinkybes, teigdama, jog „vyras įsitikino, kad kairėje kelio pusėje automobilių nėra, o dešinėje važiuoja oranžinės spalvos (V. S.) automobilis antra juosta“ (b. l. 13) bei pripažino, kad V. R., išvažiavęs į Panerių gatvę, važiavo arčiau centro linijos, kad pirma juosta važiuojantis automobilis galėtų pravažiuoti. Iš išdėstytų aplinkybių spręstina, kad eismo įvykį sukėlė ne V. S. KET 132 punkto pažeidimas, t. y. pareigos palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, nesilaikymas, bet V. R., kuris, teisėjų kolegijos nuomone, neįvertino su manevru susijusios rizikos ir faktinio kelio pločio, užfiksuoto eismo įvykio schemoje (b. l. 4), neleistini veiksmai – tai, kad jis nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam V. S. automobiliui, nors privalėjo palaukti, kol šis automobilis saugiai pravažiuos, ir tik tuomet daryti manevrą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp V. S. veiksmų ir kilusio eismo įvykio egzistavo priežastinis ryšys.
Tačiau pažymėtina, jog tai, kad V. S. veiksmai nagrinėjamu atveju nelėmė eismo įvykio kilimo, dar neatleidžia jo nuo KET numatytos pareigos likti eismo įvykio vietoje ir nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje ginčas dėl to, jog eismo įvykis buvo, kaip ir dėl to, kad V. S. suvokė tapęs eismo įvykio dalyviu, nekyla, todėl V. S., net ir subjektyviai nesijausdamas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, privalėjo elgtis pagal KET 232 punkto reikalavimą ir, eismo įvykio dalyviams nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių, kviesti policiją į eismo įvykio vietą arba laukti jos atvykstant. Tuo tarpu tas jo teiginys, kad su juo iškart po eismo įvykio šnekėjusi nukentėjusiojo žmona S. R. apie policijos kvietimą į eismo įvykio vietą nieko neužsiminė, todėl jis suprato, kad tai yra jos kaltės pripažinimas, vertintinas kritiškai, nes teismo posėdžio metu apklausta V. S. žmona V. T., važiavusi kartu su V. S., patvirtino, jog S. R. sakė, jog lauks policijos (b. l. 30), todėl spręstina, kad V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai pasirinkdamas priešingo teisei elgesio modelį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos sušvelninimo klausimas, prašant V. S. paskirtąją administracinę nuobaudą sušvelninti. Šiuo bylos aspektu pasakytina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, nors to savo nutarime ir nekonstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistuoja V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b. l. 23), kas paprastai teisminėje praktikoje užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tuo tarpu tai, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos, o teisė vairuoti transporto priemonės jam yra būtina, ką pagrįsti, beje, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindo taikyti išiimtinį ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą institutą ir švelninti įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą už minėtus pažeidimus taip pat nesudaro.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria V. S. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams;
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.”
Nutartis neskundžiama.