Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2010-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-434/2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-07-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-09-28Panevėžio apygardos teismas
  3. T-3-847/2011Nutartis · 2011-01-18Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
1-3-434/2010
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00378-2007-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-3-434-2010 m.Proceso Nr.1-54-1-00378-2007-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.;1.2.28.4.;2.3.6.4.5
(N)BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei ir Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui adv. Vytautui Kupcikevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), d. Biržų m., lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv(duomenys neskelbtini), teistas 2006-01-17 pagal LR BK 284 str. 1 d. 3 MGL (375 Lt) bauda, kuri sumokėta 2008-05-12 d., teistumas neišnykęs,

Kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d. ir BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

K. R. K. 2007-07-26 d. apie 22 val. Biržų r., Jasiškių kaime, V. P. kieme, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du smūgius V. P. į veidą ir taip padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus smakre, nosies srityje, nenustatytu šaunamuoju ginklu iššaudamas 4 kartus, iš kurių du kartus pataikydamas V. P. į galvą ir krūtinę, taip padarydamas jam šautines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, tyčia sužalojo nukentėjusįjį, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltu kaltinamasis neprisipažino ir parodė, kad tuo metu buvo nusipirkęs mikroautobusą F. D., kurį užregistravo G. P. vardu ir davė V. P. suremontuoti, tačiau sužinojo, kad jis su juo važinėja, todėl tą vakarą kartu su M. K. ir dukra automobiliu O. Z. nuvažiavo į V. P. namus, kad pasiklausti, kur jo autobusas. Dar tos pačios dienos metu jis skambino V. P., kad išsiaiškinti dėl automobilio, atsiliepė jo žmona, kuriai taip pat kažką sakė dėl savo mikroautobuso, tačiau tikslaus pokalbio nebeprisimena. Bevažiuojant jam paskambino J. J. ir pasakė, kad jis užmirštų savo mikroautobusą, kurį remontuoja V. P. ir liepė nevažiuoti. Tačiau jis nuvažiavo pas V. P. ir kai nuėjo į kiemą, iš trobos išėjo J, J, K, Š, P. Šio paklausė, kur jo mikroautobusas, nes jo kieme nebuvo. P. P. ėmė jį keikti, sakyti, ko čia jis atvažiavo, ar langų daužyti ir tada tarp jų abiejų įvyko konfliktas. Jie abu susikibo ir tuo metu jis panaudojo atsivežtą su savimi dujinį pistoletą, šaudantį guminiais šratais, iššovė kelis kartus nesitaikydamas, tačiau matė, kad kliuvo P, kuris griebė kastuvą ir trenkė jam, po to nuėjo į kambarį. Ar jis trenkė V. P. kumščiu į veidą kelis kartus – nepamena. Po to jis išvažiavo. V. P. mikroautobusą grąžino jau vėliau, praėjus kažkuriam laikui. Dėl šio automobilio negrąžinimo policijai pareiškimo jis nebuvo parašęs. Iki šio įvykio su V. P. nesipyko. Šaudė ne su byloje esančiu ginklu, o su dujiniu pistoletu, šaudančiu guminėmis kulkomis, kuris po to kažkur nusimėtė, todėl jo negalėjo tyrėjams pateikti.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Liud. E. S. parodymais, jis pamena, kad byloje apklausė V. P., tačiau ką nukentėjęs sakė apie incidentą, nebepamena, tik pamena, jog kažkas negrąžino automobilio ir įvyko incidentas tarp kaltinamojo ir V. P..

Liud. D. K. parodymais, jis tyrė šią baudžiamąją bylą. Apklausiamas V. P. sakė, kad R. K. buvo davęs suremontuoti automobilį F. D., su kuriuo susitarė, kad jis šį mikroautobusą iš jo nupirks per savaitę laiko, tačiau savaitei dar nepraėjus R. K. paskambino, atsiliepė jo žmona S. P., kuriai jis pasakė, kad arba tuojau atiduotų pinigus už automobilį, arba mokėtų nuomą. Sakė, kad kaltinamasis kalbėjo grasinančiai. V. P. sakė, jog tuo automobiliu jis nevažinėjo, tačiau su R. K. susitarė, kad šis atvažiuos pas jį pasiaiškinti. Kai R. K. atvažiavo, buvo jau naktis. V. P. sakė, kad jis išėjo į kiemą, o R. K. iš karto jį užsipuolė klausdamas kur mikroautobusas, tada V. P. atsakęs, kad nėra ir ką jis jam padarys, ar langus vėl išdaužys, nes jis galvojo, kad anksčiau jam R. K. buvo išdaužęs langus. V. P. sakė, kad jie su R. K. susistumdė, pirmas jį pastūmė K, o tada jis – K. Po to R. K. sudavė jam kumščiu du kartus į galvą. Tuomet jis pamatė kaltinamojo rankose kažkokį pistoletą ir išgirdo ne mažiau 4 šūvių, iš kurių du pataikė į jį – į krūtinę ir galvą. Sakė, kad prarado sąmonę. Pasakodamas apie įvykį V. P. nurodė, kad tą vakarą kartu su R. K. galėjo būti ir M. K., tačiau kadangi jau buvo tamsu, jis tuo nebuvo įsitikinęs, nes tas kitas asmuo jam nieko nedarė. Jis sakė, kad lauke buvo ir R. Š., kuris tą dieną pas jį namuose kartu su T. K. pjovė malkas. Sakė, kad tuo metu T. K. girtas miegojo jo namuose. Dabar jau tiksliai nebepamena, ar Ps, ar P apklausiami sakė, kad J ir J jų kieme atsirado jau po įvykio. Jis taip pat apklausinėjo ir liudytoją S. P., kuri nurodė, kad tą dieną pas juos namuose dirbo R. Š. ir T. K., kurie pjovė malkas, o vyras grįžo po darbo. Kadangi T. K. jau buvo girtas ir nuėjo miegoti, malkas baigė pjauti R. Š. su vyru. Jai būnant kambaryje į vyro telefoną paskambino R. K., kuris reikalavo sumokėti už mikroautobusą pinigus arba mokėti nuomą. Ji apie skambutį pasakė vyrui ir žinojo, kad turi atvažiuoti R. K.. Ji sakė, kad kai atvažiavo R. K., vyras su R. Š. išėjo į kiemą. Būdama kambaryje išgirdo šūvius, o išėjusi į lauką pamatė, kad sužalotas jos vyras. Matė, kad R. K. buvo kieme ir rankoje turėjo daiktą, panašų į pistoletą. Apklausiant V. P. jis sakė, kad mikroautobusas tuo metu buvo jo žinioje ir buvo laikomas N. R. garaže. Kai jis apklausinėjo liudytoju A. J šis sakė, kad J skambino R. K. ir nemandagiai su juo kalbėjo. Jo parodymai tuo metu dėl įvykio metu kieme buvusių asmenų skaičiaus sutapo su kaltinamojo nurodytu asmenų skaičiumi.

Liud. R. Š. parodymais, tą dieną jis kartu su T. K. pjovė malkas pas V. P., kuris grįžęs po darbo taip pat padėjo jas pjauti. Apie 20 val. išėjusi S. P. vyrui pasakė, kad į jo telefoną skambino R. K. ir pasakė, kad arba jis atiduotų pinigus už mikroautobusą, arba mokėtų nuomą. Prieš kelias dienas būnant su V. P. girdėjo, kaip šis tarėsi su R. K., kad pirks iš jo mikroautobusą, kurį kaltinamasis jam buvo davęs remontuoti. Girdėjo, kaip sutarė, kad pinigus sumokės per savaitę laiko, tačiau nuo to buvo praėjusios tik kelios dienos. Suprato, kad šį vakarą R. K. turi atvažiuoti. Po darbo V. P. juos kambaryje vaišino, kai atvažiavo R. K.. Tuo metu T. K. girtas jau miegojo. Į lauką pasikalbėti išėjo V. P., o jis ėjo iš paskos. Tik V. P. pradarius duris lauke stovėjo R. K., su kuriuo jie abu susiginčijo, vienas kitą keikė. P su K ėmė tarpusavyje stumdytis. Po to pamatė, kad R. K. turi kažką rankose ir pasigirdo šūviai, kurių buvo keli. Po šūvių V. P. parkrito, o R. K. nuėjo prie automobilio ir išvažiavo. Kartu su juo buvo dar vienas vyriškis, kuris stovėjo atokiau ir į konfliktą nesikišo. Būdamas lauke pamatė, kad kieme dar yra A. Jonikas ir J. J., tačiau kuriuo momentu jie atsirado, negali pasakyti. Eidamas į lauką V. P. jokio įrankio rankose neturėjo, o ar būdamas lauke jis ką nors į rankas buvo paėmęs, tiksliai negali pasakyti.

Liud. J. J. parodymais, kaltinamajam jis neskambino ir apie jokį mikroautobusą nieko nesakė. Tą vakarą, kai buvo peršautas V. P., jam paskambino S. P. ir paprašė, kad jis apie įvykį praneštų policijai, ką jis ir padarė. Buvo nuvažiavęs iki V. P. namų, tačiau ten nieko nebebuvo, nes nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Paties įvykio nematė.

Liud. M. K. parodymais, R. K. pasakė, kad jam skambino J. J. ir gąsdino, kad atims autobusiuką F. D., kurį jis buvo atidavęs remontuoti. Todėl jis kartu su R. K. ir jo dukryte tos dienos vakare važiavo pas V. P. kad išsiaiškinti. Nuvažiavus iš namo išėjo J. J., R. Š., J giminaitis, J ir P, kurie visi buvo girti. Priėjęs V. P. ėmė R. K. sakyti, kad šis nedaužys jo langų stiklų ir lygtai kėlė rankas, dėl ko R. K. trenkė V. P., po ko jie abu ėmė muštis. V. P. ėmė rėkti ir bėgti į namus, o R. K. ėmė jį stabdyti, bėgo iš paskos ir stūmė jį į namo sieną. Kažkuriuo metu V. P. pasiėmė kastuvą. Po to pasigirdo šūviai, nes R. K. kelis kartus iššovė. Iš ko šovė, jis nematė. Po šūvių jie išvažiavo į namus. Atvažiavus pas V. P. R. K. klausė, kur jo autobusiukas.

Liud. T. K. parodymais, tą dieną kartu su R. Š. pjovė malkas pas V. P., tačiau po pietų pasigėrė ir nuėjo miegoti. Prabudo nuo triukšmo, buvo jau tamsu, išėjęs į kiemą pamatė, kad tarpusavyje ginčijasi V. P. ir R. K., kurie ginčijosi dėl mašinos. Iš jų pokalbio suprato, kad automobilis yra R. K., o V. P. nenori jo atiduoti. Tarp jų įvyko grumtynės, iš pradžių mušėsi su kumščiais, po to pasigirdo šūviai. Ginklą turėjo R. K., tai buvo nedidelio kalibro pistoletas. V. P. gynėsi, vienu metu jis buvo pasiėmęs į rankas ar tai grėblį, ar kažką kitą. Po šūvių V. P. buvo parkritęs, o R. K. išvažiavo.

Kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.14-16, 1 t.), iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta V. P. sodyba, esanti Jasiškio k., Biržų r. ir ant priestato sienos 140 cm aukštyje rastos kelios raudonos spalvos dėmės, primenančios kraują, kieme rasta ir paimta kepurė; specialisto išvada (b.l.99, 1 t.), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti du šautiniai sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje ir du minkštųjų audinių sumušimai veide, kurie buvo padaryti dviejų šūvių ir ne mažiau dviejų smūgių pasekoje, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai; iš kaltinamojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinių (b.l.113-116, 1 t.) matyti, kad 2007-07-26 d. iš R. K. telefono 22.04 val. bei 22.28 val. skambinta į nukentėjusiojo V. P. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini),, o 22.35 val. į R. K. telefoną skambinta iš liudytojo J. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini),

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, t.y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam į veidą ir du kartus šovė jam į galvą bei krūtinę, taip jį nesunkiai sužalodamas.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam nepripažįsta teigdamas tyčia jo nesužalojęs, o iššovęs tik gindamasis nuo nukentėjusiojo, tačiau tokia jo iškelta gynybos versija atmetama kaip nepagrįsta, nes paneigta visais kitais byloje surinktais įrodymais.

Tiek paties kaltinamojo, tiek teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad konfliktas nukentėjusiojo namų kieme tarp jo ir kaltinamojo įvyko dėl perduoto remontuoti mikroautobuso. Taip pat tiek pats kaltinamasis, tiek visi apklausti liudytojai teismui patvirtino, kad į tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą visi kiti asmenys, buvę kieme, nesikišo. Apklaustas liud. policijos pareigūnas D. K., tyręs šį įvykį parodė, kad nukentėjusysis viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jam išėjus į kiemą pasikalbėti su atvykusiu kaltinamuoju, šis jį iš karto užsipuolė dėl mikroautobuso, o besiaiškinant R. K. pirmas jį pastūmė, po ko jis pastūmė R. K., o šis jam du kartus trenkė į galvą bei ėmė šaudyti ir dviem šūviais pataikė jam į galvą ir krūtinę, nuo ko jis prarado sąmonę. Apklaustas liud. R. Š. taip pat patvirtino, kad V. P. tik išėjus pro duris, lauke buvo R. K., su kuriuo jie susiginčijo ir ėmė stumdytis, po to jis pamatė, kad kaltinamojo rankose yra ginklas, pasigirdo šūviai, po kurių V. P. parkrito, o R. K. išvažiavo. Apklaustas liudytoju M. K., kuris atvyko kartu su kaltinamuoju, taip pat parodė, kad atvykus pas V. P. į kiemą, R. K. susiginčijo su V. P., o kai šis lyg tai kėlė rankas, R. K. jam trenkė kumščiu į veidą, dėl ko jie ėmė muštis. Jis parodė, kad V. P. ėmė rėkti ir bėgti link namo, o R. K. jį stabdė, vijosi ir stūmė prie namo sienos. Nurodė, kad kažkuriuo momentu V. P. pasiėmė kastuvą, o R. K. ėmė šaudyti. Po šūvių jie išvažiavo į namus. Apklaustas liud. T. K. taip pat parodė, kad kai jis prabudo nuo triukšmo ir išėjo į kiemą matė, kaip kaltinamasis ginčijasi su V. P., o paskui tarp jų įvyko grumtynės, iš pradžių mušėsi kumščiais, o po to išgirdo šūvius ir matė, kad ginklą savo rankose laikė R. K.. Jis taip pat parodė, kad nukentėjusysis, gindamasis nuo R. K., vienu metu buvo pasiėmęs į rankas ar tai grėblį, ar kažkokį kitokį įrankį. Po šūvių nukentėjusysis pargriuvo, o kaltinamasis su draugu išvažiavo. Visi šie byloje nustatyti duomenys rodo, kad būtent kaltinamasis pirmasis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, o šiam bėgant link namo, R. K. jį vijosi ir stūmė prie namo sienos bei ėmė šaudyti ir dviem šūviais sužalojo nukentėjusįjį į galvą ir krūtinę. Tai patvirtina ir byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ant namo priestato sienos 140 cm aukšyje matyti kelios dėmės, panašios į kraują. Tuo tarpu byloje jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo pavojingų veiksmų, nėra surinkta. Kad nukentėjusysis nekėlė jokios realios grėsmės kaltinamajam, iš esmės įrodo ir tai, kad jis, atvykęs su draugu M. K. vėlų vakarą pas nukentėjusįjį į jo kiemą ir pamatęs kieme esantį ne tik nukentėjusįjį, bet ir daugiau žmonių, apsisukęs neišvažiavo, bet vis vien ėjo aiškintis su juo, su savimi iš anksto jau turėjo pasiėmęs ir nešėsi šaunamąjį ginklą, pirmasis sudavė jam smūgius kumščiu į veidą, o po to ir kelis kartus iššovė, du kartus pataikydamas į nukentėjusįjį, po ko, niekieno netrukdomas, vėl išvažiavo.

Taigi visi šie virš išdėstyti ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo pneumatiniu pistoletu Walter LP mod.53, kadangi ši aplinkybė byloje nėra įrodyta. Nors kratos metu (b.l.80, 1 t.) tuoj po įvykio iš kaltinamojo namų ir buvo paimtas pneumatinis pistoletas Walter LP mod.53, kuris buvo apžiūrėtas (b.l.105-107), o atlikus tyrimą nustatyta (b.l.103-104), kad pateiktas ginklas yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas WALTER mod. LR 53, kuris yra tinkamas šaudymui, o tokiam pistoletui įsigyti leidimo nereikia (b.l.109, 1 t.), tačiau neginčijamų įrodymų apie tai, kad būtent šiuo ginklu ir buvo sužalotas nukentėjusysis, byloje surinkta nėra. Kaltinamasis teigia šaudęs iš dujinio pistoleto, tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo detaliai apibūdinti kaltinamojo rankose įvykio metu matyto šaunamojo ginklo. Todėl, nesurinkus neginčijamų įrodymų apie tai, kad būtent šiuo pneumatiniu pistoletu Walter LP mod.53 buvo sužalotas nukentėjusysis, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Be to, R. K. buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo perduotas teismui ir pagal LR BK 294 str. 2 d. už tai, kad jis 2007-07-26 d. apie 22 val. Biržų r., Jasiškių kaime, V. P. kieme, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė V. P. ginčijamą, savo tariamą teisę atsiimti iš V. P. automobilį „F. D.“, valst.Nr.LKB867, priklausantį G. P., kurį R. K. buvo davęs V. P. suremontuoti, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą V. P. atžvilgiu, reikalavo V. P. grąžinti automobilį, tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis R. K. dėl šio nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, jog tais metais perdavė remontuoti V. P. mikroautobusą F. D., kuris buvo registruotas G. P. vardu. Po kurio laiko sužinojo, kad jis šiuo automobiliu važinėja, todėl norėjo išsiaiškinti, kas vyksta. Tą dieną paskambino V. P. į jo telefoną, tačiau atsiliepė žmona, ir jai kažką sakė apie autobusiuką, tik ką konkrečiai, jau nepamena. Bevažiuojant pas nukentėjusįjį į namus, jam paskambino J. J. ir pasakė, kad jis nevažiuotų, nes jam autobusiuko niekas neatiduos, tačiau jis vis vien nuvyko išsiaiškinti. Kad kaltinamajam tą vakarą 22.35 val. buvo skambinta iš J. J. telefono, patvirtina ir byloje esančios kaltinamojo telefono išklotinės (b.l.113-116, 1 t.). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. K., tyręs šį įvykį, patvirtino teismui, kad apklausiant liudytoju A. Ją, šis pirminiuose parodymuose nurodė, jog tuo laiku jam būnant kartu su J. J., šis skambino R. K. ir su juo negražiai kalbėjosi. Visi šie duomenys patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad būtent tą vakarą jam iš tiesų skambino liud. J. J.. Nors šis liudytojas ir neigia šias aplinkybes, tačiau tokius jo parodymus paneigia šie virš aptarti byloje surinkti įrodymai.

Nors visais virš aptartais duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir V. P., kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, iš pradžių kilo būtent dėl R. K. perduoto V. P. suremontuoti mikroautobuso F. D., tačiau pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis būtų savavaldžiavęs šio nukentėjusiojo atžvilgiu, byloje surinkta nėra. Kaltinamasis tvirtina tą vakarą vykęs pas V. P. išsiaiškinti, kur yra jo mikroautobusas ir kas vyksta. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas D. K., nurodęs, jog jam ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjant nukentėjusįjį V. P., šis parodė, jog kaltinamasis skambino ir sakė, jog atvažiuos išsiaiškinti dėl mikroautobuso, o atvykęs iš karto jo klausė, kur jis yra. Kad tuo metu kaltinamasis būtų išsakęs kokius nors reikalavimus dėl mikroautobuso, byloje duomenų nesurinkta. Be to, tiek paties kaltinamojo, tiek ir liud. M. K., D. K. parodymais nustatyta, kad be ginčo dėl mikroautobuso, nukentėjusysis su kaltinamuoju tuo pačiu metu dar ginčijosi ir dėl anksčiau V. P. namui išdaužytų langų stiklų. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad konfliktas kilo dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių tarpusavio santykių ir būtent dėl to šio įvykio metu kaltinamasis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Tuo būdu, nesant surinktų pakankamų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad R. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje savavaldžiavo nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu, jis iš šio kaltinimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

R. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).

Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Praeityje kaltinamasis teistas 4 kartus, paskutinis teistumas už tyčinį nusikaltimą neišnykęs, todėl jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). Jis 5 kartus baustas administracine tvarka, nedirba.

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, kad jis šeimoje augina du mažamečius vaikus. Taip pat ir į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta beveik prieš trejus metus laiko ir per šį laiką kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veiksmų.

Todėl, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, R. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

Nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

R. K. pagal LR BK 294 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – marškinėlius, kelnes, kepurę sunaikinti, o pneumatinį pistoletą WALTER mod. LR 53, saugomą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, perduoti Ginklų fondui prie LR VRM.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.

Teisėja Nida Solovjovienė