Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir P. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl praturtėjimo be teisinio pagrindo, tretieji asmenys S. M. ir B. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2007 m. gegužės 14 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi B. S. padovanojo savo dukrai atsakovei Z. M. dovanotojai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 62/100 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 144,90 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), - priestatą 2-1 (3,62 kv.m.), virtuvę 2-2 (13,99 kv.m.), kambarį 2-6 (8,01 kv.m.), koridorių 2-7 (3,96 kv.m.), kambarį 2-8 (6,13 kv.m.), kambarį 2-9 (13,40 kv.m.) (b.l.16-19,69-70). Dovanojimo sutartis galiojanti, nebuvo nuginčyta. Iš bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nenustatyta, kad B. S. iš anksto buvo įsipareigojusi ar žadėjusi jai priklausančio namo dalį padovanoti būtent Z. M., nes B. S. ir B. S. turėjo dar du vaikus.

Ieškovų teigimu jie minėtą gyvenamo dalį yra pagerinę viso 35 000 Lt (tiek mediena, tiek kitomis medžiagomis, tiek ieškovo darbu), prisidėję prie namo priestato, kuriame gyveno jų sūnus S. M. su buvusia žmona – atsakove Z. M. ir dviem jų vaikais, statymo 1994 - 1995 m. Sužinoję, kad S. M. po skyrybų turi išsikraustyti iš minėto namo priestato, kadangi B. S. padovanojus Z. M. pagerintą namo dalį šis turtas nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo metu dalintiną turto masę, ieškovai nusprendė, kad atsakovė turi jiems grąžinti 35 000 Lt tariamo jos nepagrįsto praturtėjimo ieškovų sąskaita. Atsakovė ir tretysis asmuo B. S. su tuo nesutinka, kadangi rekonstruota namo dalimi naudojosi ne tik atsakovė, bet ir ieškovų sūnus, namo pagerinimai jau nusidėvėjo, atlikti nauji remontai, be to, teigia, kad namas daugiausia pagerintas iš B. S. ir jos vyro lėšų, iš B. S. ir jos sesers medienos, o ieškovas buvo prisidėjęs tik darbu, be to, prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi apie tariamus pažeidimus (namo pagerinimus) ieškovai sužinojo kai namas buvo rekonstruotas apie 1994 m. ir kai rekonstruotas namas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre 1998 m.

Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-196/2011). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008-12-16 sprendimas Masdar (UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010-01-21 sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

Reikia pažymėti, kad atsakovė ginčo turtą, t.y. 62/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Piktmiškio g. 4, Šiauliuose, gavo neatlygintino sandorio pagrindu iš savo motinos, bet ne ieškovų, sandoris nebuvo sąlyginis, todėl jis niekaip su ieškovais nėra susijęs, be to, sandoris nėra nei nuginčytas, nei pripažintas negaliojančiu, sandoris buvo patvirtintas notariškai, įregistruotas Nekilnojamo turto registre, kaip to reikalauja teisės aktai (CK 6.469 str.). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-593/2008; 2009-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-111/2009).

Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Ieškovams buvo žinoma tiek apie B. S. vardu įregistruotą rekonstruoto gyvenamo namo dalį 1998 m., tiek apie dovanojimo sandorį 2007 m. Ieškovai B. S. nuosavybės teisių į namą šį pagerinus ar dovanojimo sandorio neginčijo. Tariamai ieškovų lėšomis pagerinus namą jie neprašė, kad tam tikra dalis turto priklausytų ir jiems ar jų sūnui, gyvenančiam tame name, tokiu būdu galėdami apginti tariamai pažeistas savo teisės kitais gynybos būdais (CK 6.242 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-192/2006; 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis c.b. Nr.3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-355/2009; 2011-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-196/2011; kt.).

Nesutiktina, kad ieškovai, padėdami savo sūnui ir marčiai (ieškovas savo darbu padėdamas rekonstruoti namą, kuriame šeima gyveno) be kažkokio konkretaus susitarimo ir įsipareigojimų su tuometine namo savininke, kuri kaip ir tuo suinteresuoti asmenys S. M. ir Z. M. prisidėjo darbu ir medžiagomis, nebuvo prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikos minėtų asmenų skyrybų atveju. Pastebėtina, kad giminaičių, kaimynų pagalba, talka statant ar rekonstruojant namą ūkio būdu paprastai nėra atlygintina (LR Statybos įstatymo 2 str. 16 d., 18 d.). Ieškovai neprivalėjo rekonstruoti namo, priklausiusio B. S., tačiau tokia jų pagalba atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). S. M. Š. miesto apylinkės teismo 2009-01-14 sprendimu c.b. Nr. 2-698-251/2009, kuris yra įsiteisėjęs, 2009 m. pradžioje nutraukiant jo santuoką su Z. M., kuriai padovanota minėto namo dalis, patvirtino, kad jis nereiškia jokių pretenzijų į šį turtą, kuri buvo jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., b.l. 25-26). Patys ieškovai pripažįsta ir bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovų sūnus iš pradžių B. S., vėliau jos dukrai priklausančioje namo dalyje gyveno nuo sūnaus santuokos su Z. M. sudarymo (1990 m.) iki pat 2012 m. vasario mėn., kai buvo priverstinai iškeldintas. Taigi S. M. ne jam nuosavybės teise priklausančiu turtu be jokių nuomos mokesčių ar pan. naudojosi virš dvidešimt metų, o rekonstruotu namu – apie penkiolika metų, turėdamas iš to konkrečią naudą, be to, turtas net ir rekonstruotas juo naudojantis nuvertėja, po to dar buvo remontuojamas (b.l.2,8-19,20-24). Atsakovės ir trečiojo asmens atstovė advokatė D. O. teisingai pastebėjo, kad ieškovai, norėdami remtis nepagrįsto praturtėjimo normomis turėjo detalizuoti sumas, sudarančias šį praturtėjimą (CPK 178 str.), o ieškovai tiek ieškinyje mini, tiek vėliau parodymuose įvardija, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad detalizuota tik medienos, kitų medžiagų ir darbų 5750 Lt suma, ieškovai neįrodinėjo, kuom pasireiškė atsakovės nuosavybės prekinės vertės išsaugojimas, nenurodė, kokia namo vertė buvo iki rekonstrukcijos. Taigi ieškovai neįrodė, kad atsakovei ar jos motinai pagerino namą, esantį Piktmiškio g. 4, Šiauliuose, 35 000 Lt sumai, liudytojų parodymai dėl to, kokios sumos buvo mokėtos už darbus, iš kur ir kiek kartų vežta mediena, koks buvo sunaudotas jos kiekis, buvo prieštaringi (CPK 185 str.).

Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo B. S. prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino paskirtis ne tik suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1123/2002, 2007-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-578/2007, 2008-03-14 nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008, 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2009). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas konstatuoja, kad ieškovai niekaip neįrodė, kad jų teisės tariamai pažeistos tik tada, kai jie sužinojo apie sūnaus skyrybas ir tariamai nepagrįstą naudą atsakovė ar anksčiau jos motina gavo tik ieškovų sūnui išsiskyrus, nes tiek pradžiai B. S. tiek vėliau jos dukros nuosavybė galimai prisidėjus ieškovams buvo pagerinta ją rekonstravus ir pagerintą namą įregistravus Nekilnojamo turto registre. Be to, išklausius ieškovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovų tikslas prisidedant jų darbu, galimai dalimi medžiagų rekonstruojant marčios motinai priklausantį namą, kuriame gyveno jų sūnus, ir buvo pagerinti sūnaus gyvenimo sąlygas, kuris buvo maksimaliai įgyvendintas S. M. išsikrausčius iš namo tik 2012 m. vasario mėn. po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 nutarties priėmimo c.b. Nr. 2-214-883/2012, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria S. M. geranoriškai įsipareigojo išsikraustyti iš Z. M. priklausančios namo dalies (nutartis įsiteisėjus).

Pagal 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo; iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Iš byloje esančios medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad namo esančio Piktmiškio g. 4, Šiauliuose, rekonstrukcija buvo atlikta apie 1994 m.-1995 m., rekonstruoto namo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 1998-08-11, t.y. dar galiojant senajam Civiliniam kodeksui (1964-07-07 redakcija), kurio 84 straipsnis numatė, jog bendras ieškininės senaties terminas yra treji metai. Ieškovų reiškiamiems reikalavimams ieškinio senaties termino eiga prasidėjo galiojant 1964 m. CK ir tęsėsi įsigaliojus 2000 m. CK, todėl ieškovų reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikytini šio CK nustatyti ieškinio senaties terminai, į kuriuos įskaitytini iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis. Dabar galiojantis Civilinis kodeksas (2000-07-18 redakcija) nustato ilgesnį nei anksčiau galiojęs Civilinis kodeksas senaties terminą, - CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų (CK 1.7 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 2 d.). Kadangi ieškovai apie jų tariamai pažeistas teises sužinojo vėliausiai 1998 m., į teismą ieškovai kreipėsi jau pasibaigus ieškinio senaties terminui tiek pagal senąjį, tiek pagal naująjį civilinius kodeksus, senaties termino neprašė atnaujinti, nenurodė, dėl kokių priežasčių tik dabar kreipėsi teisminės gynybos, kodėl nesinaudojo kitomis gynybos priemonėmis (pvz. neginčijo dovanojimo sutarties, neskundė teismo sprendimo dėl Miliknaičių santuokos nutraukimo, kur buvo padalintas jų santuokoje įgytas turtas), nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, nepriklausiusios nuo ieškovų valios ir sukliudžiusios jiems laiku pareikšti ieškinį, todėl pripažintina, kad ieškovai kreipėsi į teismą jau pasibaigus senaties terminui. Kadangi ieškinio senatis yra praleista, tai yra pagrindas ieškovų ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Pagal CK 1.131str. 1d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje plačiau argumentų dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nepasisako. Reikia pastebėti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas net pakeitus atsakovę Z. M. į pradinę namo dalies savininkę B. S., ko prašė ieškovų atstovė teismui ketvirtame teismo posėdyje išklausius šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus visus įrodymus, t.y. prieš pat pradedant klausyti baigiamąsias kalbas (b.l.111). Teismas, kadangi šis prašymas pareikštas nesavalaikiai, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, kad nereikėtų pradėti įrodymų tyrimo iš naujo ir iš naujo išklausyti proceso dalyvius ir apklausti liudytojus, šį ieškovų atstovės prašymą atmetė (CPK 45 str. 4 d., 251 str.).

Įvertinus byloje esančius įrodymus ieškovų ieškinys laikytinas nepagrįstu, neįrodytu.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas ir teismų praktiką tenkina atsakovės Z. M. ir trečiojo asmens B. S. prašymą kaip pagrįstą ir taiko ieškinio senatį, ieškinį tuo pagrindu atmesdamas.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Atsakovės atstovė atsakovės prašymo dėl ieškovų nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) yra atsisakiusi (b.l.51,66,107), todėl teismas dėl šio atsakovės reikalavimo nepasisako.

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos (ieškovų sumokėtas ir turėtas sumokėti žyminis mokestis) išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovų, kurie nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleisti (CPK 96 str. 2 d., b.l.5). Nustatyta, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, likusio mokesčio mokėjimas 2011-10-24 nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas (b.l.4,34). Ieškovų ieškinys yra turtinis, todėl žyminio mokesčio priklausomai nuo ieškinio sumos ieškovai turėjo sumokėti viso 1050 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.). Ieškinį atmetus, ieškovai įpareigojami sumokėti valstybei 750 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jiems buvo atidėtas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovų solidariai priteistina 2500,00 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (b.l.51,80,113, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Šis išlaidų paskaičiavimas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje B. S. iš ieškovų solidariai priteistina 500,00 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (b.l.61,62,114, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovų solidariai priteistina valstybei 18,15 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str., 1 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai solidariai 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Priteisti iš ieškovų P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai solidariai 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Priteisti iš ieškovų P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai valstybės naudai 18,15 Lt (aštuoniolika litų ir 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Įpareigoti ieškovus P. M. ir A. M. per 10 dienų nuo šios sprendimo įsiteisėjimo sumokėti į valstybės biudžetą 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jiems buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.