Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-498-212/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
2S-498-212/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01519-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
E. G.
Civilinė byla Nr. 2S-495-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01519-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.11.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Z. M.,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys E. G., antstolis E. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. pateikė skundą dėl antstolio E. S. veiksmų ir prašė įpareigoti antstolį E. S. nagrinėti ir tenkinti V. J. 2019-01-31 skundą bei panaikinti antstolio E. S. 2019-03-20 patvarkymą Nr. S-19-181-6854.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo 3,80 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

3. Panevėžio apylinkės teisme 2019 m. gegužės 20 d. gautas V. J. atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarties. Pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė V. J. terminą iki 2019 m. birželio 5 d. įskaitytinai trūkumams pašalinti – nustatyta tvarka pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 7 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-3958-940/2019. Taip pat nurodė, jog nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse procesiniam dokumentui nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu, pateikti procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti. Pažymėjo, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikti ir elektroninių ryšių priemonėmis pagal teisingumo ministro nustatyta tvarką ir formą. Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau –LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas).

6. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, pateikė elektroniniu paštu, nors prisijungimą prie LITEKO VEP posistemio apeliantas V. J. turi. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką bei teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta, todėl pareiškėjas, norėdamas procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal nustatytus reikalavimus, t. y. teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu.

7. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas atskirojo skundo originalą su teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis priedų kopijomis gali siųsti paštu arba pateikti tiesiogiai teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį kaip neteisėtą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo sustabdyti bylą ir: kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei Konstitucijos 30 str. nuostatas; kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos - atitinka Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms - 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams, Ž. T. ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 str. 1 d., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatoms.

9. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netesėtai nesustabdė bylos, nesikreipė į Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją - kaip to prašė pareiškėjas, dėl šių prašymų neteisėtai nepasisakė. Teismas pažeidė CPK 5 str., 17 str., 21 str., 137 str. 3 d., 263 str., 270 str. nuostatas.

10. Mano, jog teismo nutartis yra neteisėta, o iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė. Pirmosios instancijos teismas daug kartų, o ir šioje byloje dėl teisinės elektroninio V. J. parašo galios ieškinyje ir ieškinio pateikimo elektroninio ryšio priemonėmis neteisėtai nesikreipė į Konstitucinį Teismą.

11. Teismas neteisėtai neleidžia apeliantui procesinius dokumentus pasirašyti V. J. ranka, jų neatsiunčia pasirašymui. V. J. lėšas grobsto valstybės institucijos ir Kauno apygardos teismai, jų negrąžina ir skolininkas E. G., jo bendrininkai S. K., G. M., todėl apeliantas fiziškai ir finansiškai nepajėgus spausdinti didelio kiekio procesinių dokumentų. Teismas pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principą.

12. Apelianto nesutikimas su antikonstituciniais teismo veiksmais reiškia, kad jis neturi susitaikyti su neteisėtais teismo bei pro okupacinio režimo „teisingumo ministro“ veiksmais, apelianto teisių ir pareigų pažeidinėjimu, kai teismas ir kiti teismai neteisėtai atsisako kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažeidžia Konstitucijos 6 str., 30 str. nuostatas.

13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesustabdė bylos, nes jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka: Nr. 2-1539-945-2019. Šioje byloje nėra išspręstas ginčas dėl neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, kuria pirmosios instancijos teismas vadovaujasi 2019-05-22 nutartyje, ir apeliantui V. J. neteisėtais, antikonstituciniais teismo veiksmais padarytos didelės turtinės bei neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 163 str. 1 d. 3 p., 178 str., 179 str., 185 str. nuostatas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

15. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.

17. Pateiktas atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, išdėstytus atskirajame skunde, atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino apeliantui kokia tvarka jis gali pateikti atskirąjį skundą, pažymėdamas, kad įstatymas nenumato galimybės procesinį dokumentą teismui teikti elektroniniu paštu.

19. Pakartotinai apeliantui paaiškinama, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Jei asmuo pageidauja procesinius dokumentus pateikti elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, jis privalo laikytis tvarkos, nustatytos CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje. Ši tvarka apeliantui išsamiai paaiškinta skundžiamojoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja.

20. Vertindamas tai, kad apeliantas 2019 m. birželio 4 d., pašalinęs teismo nurodytus trūkumus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas pripažino teismo nurodytus trūkumus.

21. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimais, t. y. reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi V. J. pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelainto reikalavimų nepasisako.

22. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Z. M.