Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-462-524/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2A-462-524/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06443-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
L. J.
Advokatai
Asta Mačernytė
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-462-524/2011

Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-06443-2009-9)

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1, 121.19.7(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei I. J. ir jos atstovams advokatui J. S. ir Kaziui Vainorui, atsakovės L. J. atstovams advokatei Astai Mačernytei ir Andželai Bliznikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-730/2010 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl nuosavybės teisės gynimo, dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo ir atsakovės priešieškinį dėl trūkstamo ploto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei L. J., juo prašė įpareigoti atsakovę pašalinti užraktus nuo durų, ribojančių patekimą į antrąjį pastato aukštą , ir užraktus nuo įėjimo į pastogę ir netrukdyti patekti į antrąjį pastato aukštą bei pastogę ir pastogę virš atsakovės mansardinės palėpės. Prašė pripažinti, kad dėl K. S. 1970 metais pristatytos verandos jo teisių perėmėjos I. J. nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Rambyno g. 39, Klaipėdoje) padidėjo 8,46 kv. m.Taip pat prašė patvirtinti iki šiol egzistavusią 1965-08-19, 1988-11-19 sutartimis nustatytą naudojimosi tvarką. Atsakovė L. J. patikslintu priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpų trūkstamą atsakovei plotą, kad idealiosios dalys atitiktų realiąją atsakovės nuosavybės dalį pagal VĮ „Regitra“ 2009-11-13 projektą (t.2, b.l.30).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad I. J. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pastate – gyvenamajame name, esančiame Rambyno g. 39, Klaipėdoje, padidėjo 8,46 kv. m, ir nustatė, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame Rambyno g. 39, Klaipėdoje, I. J. dalis sudaro 45/100 dalys, o L. J. - 55/100 dalys. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat patenkino priešieškinį iš dalies. Atidalijo I. J. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, esantį Rambyno g. 39, Klaipėdoje, ir nustatė pastato – gyvenamojo namo, esančio Rambyno g. 39, Klaipėdoje, pastogės (palėpės), esančios virš pastogės (mansardos) patalpų, trijų (3) pastogės (mansardos) patalpos dalių, esančių prie patalpų II-1 ir II-2, II-5, rūsio (pogrindžio), esančio po gyvenamojo namo pirmuoju aukštu, naudojimosi tvarką.

Šalies argumentai

Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių priešieškinio ir ieškinio pagrindą, dėl to neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra 45/100, turėjo pripažinti ir jos teisę naudotis ir tokia pat dalimi bendrųjų namo patalpų, tačiau teismas sprendimu nustatydamas naudojimosi tvarką, visas keturias name esančias bendro naudojimo patalpas - pastoges- priskyrė atsakovei, taip pažeisdamas CK 4. 83 str. Taip pat apeliantė nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo ji negalės racionaliai naudotis jai tenkančia bendrosios dalinės nuosavybės dalimi. Be to, teismas atidalydamas bendraturčio dalį, neišsprendė elektros tinklų atskyrimo klausimo. Koridoriai, kurie teismo sprendimu yra priskirti atsakovei, yra prijungti ir apšviečiami iš ieškovei priklausančių elektros apskaitos tinklų ir už atsakovės suvartotą energiją turėtų mokėti ieškovė. Taip pat teismas nesprendė ir telefono linijos pertvarkymo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d., kuriame įtvirtintas draudimas teismui peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimo tvarką sprendė klausimą dėl rūsio ir palėpių naudojimo, išeidamas už priešieškinio ribų, kadangi reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką nebuvo pareikštas. Be to, priešieškinis buvo tenkintas ne atsakovės nurodytu pagrindu. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog šioje byloje egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi advokatei buvo suteikti įgaliojimai atstovauti atsakovės atstovei, kuri šioje byloje nėra proceso šalis. Pasak apeliantės, tokie procesiniai atsakovės vardu teismui pateikti dokumentai, pasirašyti asmens, neturinčio įgaliojimų, laikytini negaliojančiais ir negali sukelti teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, dėl to prašė jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimą.

Civilinėje byloje yra svarbu nustatyti ginčo esmę, t. y., kokia esminė suinteresuoto asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti byloje ir turi būti apginti, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato šalys, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytas teises ir vykdydamos pareigas. Bylos nagrinėjimo ribas lemia šalių pateikti procesiniai dokumentai, kurie pateikiami CPK 110-115 str., 135-143 str. nustatyta tvarka. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kokios kategorijos bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, t. y. šeimos, darbo, bankroto ir kt. bylose. Tik CPK nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu kt. CPK 265 str. 2 d. nurodo, kad sprendime neleidžiama peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus paminėtos kategorijos bylas. Be to, CPK 265 str. 2d. nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo reikalavimų. Šioje byloje įvertinus priešieškinio reikalavimus, pagal kuriuos buvo išnagrinėta byla (t. 2, b.l.30) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už priešieškinio reikalavimo ribų bei pažeidė paminėtas taisykles, nes nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti trukdymus bei dėl priešieškinio reikalavimo- atidalyti jai trūkstamą plotą, kad idealiosios dalys atitiktų realiąją. Paminėtais motyvais yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2d. 7p.), nes iš esmės pirmosios instancijos teismas atidalijo šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant tokiam šalių reikalavimui ir nesant byloje tinkamam atidalijimo projektui, kuris būtinas tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Akivaizdžiai priešieškiniu atsakovė prašė atidalyti trūkstamą plotą, patvirtinant, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso priešieškinyje išvardytos patalpos (b.l.30).

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas ne pagal teismo įvykdytą vietos apžiūrą, o pagal nustatyta tvarka patvirtintą nekilnojamojo turto dalių atidalijimo projektą. Be to, prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. E. B., A. M., bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007), todėl šioje byloje pirma būtina išnagrinėti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl trūkstamos dalies. Bendro daikto padalijimo taisyklės yra nustatytos CK 4.80 str. 2 d. ir konkretizuotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (2003-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-1067/2003 ir 2003-09-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, 2007-10-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą svarbus argumentas yra toms pačioms šalims nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos jo idealiąją dalį atitinkančios realiosios dalies turte nustatymą ir šie klausimai sprendžiami specialistų atliktame atidalijimo projekte, kuris turi apimti visą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą daiktą. Tačiau atidalyti iš bendrosios nuosavybės būtina taip, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko nuosavybės teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, t. y., kad neliktų bendro naudojimo patalpų. Šioje byloje nesant įstatymų nustatyta tvarka paruoštam atidalijimo projektui (t.1, b.l.98), pirmosios instancijos teismas šalims nustatė naudojimosi rūsiu ir palėpe tvarką, t.y. pažeisdamas šalių dispozityviškumo principą bei paminėtą nuostatą, kad atidalijant iš bendro turto siekiama išvengti bendro naudojimo patalpų buvimo.

2010-02-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje kasacinis teismas išaiškino teismams, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Todėl šie reikalavimai gali būti įvykdyti tik esant specialisto paruoštam atidalijimo projektui, kuris turi apimti visą nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju rūsį, palėpę, elektros instaliaciją bei visas komunikacijas. Atsakovės pateiktas projektas neatitinka šių reikalavimų, nes paminėtų objektų neapima, nėra patvirtintas projektuotojų, o tai yra tik Nekilnojamojo turto registro įstaigos paruošta pastato dalių apskaičiavimo pažyma su atsakovės pridėtais brėžiniais iš Nekilnojamojo turto registro bylos.

Kadangi atsakovai apeliacinio skundo dėl dalių padidinimo bendrojoje nuosavybėje nepateikė, todėl sprendimo dalis dėl ieškinio dalies tenkinimo paliktina nepakeista, o kitos sprendimo dalys naikintinos ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes pagal bylos įrodymus apeliacinės instancijos teisme negalima išnagrinėti bylos (CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str. 1p., 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė privalo patikslinti priešieškinio reikalavimą ir suformuluoti tikslų reikalavimą: ar reiškia priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar priešieškinį dėl trūkstamos dalies bendrojoje nuosavybėje, teikti tinkamus įrodymus dėl atidalijimo ar trūkstamo ploto apskaičiavimo. Be to, teismas privalo pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo, kuriuo prašė įpareigoti pašalinti trukdymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimo dalis, kuriuo atmestas ieškinys ir patenkintas priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimo dalį dėl dalių bendrame turte padidėjimo palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAlbina Pupeikienė