Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-3240-855/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
2-3240-855/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02469-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
N. D., A. P., D. P.
Suinteresuotas asmuo
A. S., V. P., T. D., J. T., J. S., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. 2-3240-855/2014Teismo proceso Nr. 2-52-3-02469-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.; 114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant pareiškėjai N. D., pareiškėjų atstovei adv. Jevgenijai Savčenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. D., A. P. ir D. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – A. S., V. P., T. D., J. T., J. S., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai N. D., A. P. ir D. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo motinos L. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėję turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas D. P., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina L. P., kurie testamentų nepaliko. Po D. P. mirties Vilniaus rajono valstybinėje notarinėje kontoroje buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinė L. P., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Nors pareiškėjų motinos vardu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise jokio turto neregistruota, tačiau remiantis Vilniaus apskrities archyvo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis – išrašais iš ūkinių knygų, asmeninių sąskaitų – tėvai turėjo 64 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, kitus pastatus, žemę, esančius (duomenys neskelbtini), laikė gyvulius, šis nekilnojamasis turtas nesutvarkytas, registre ir kadastre neįregistruotas, tačiau pareiškėjai, atlikę nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų astatų - kadastrinius matavimus, negali to padaryti, kol nebus gautas teismo sprendimas, patvirtinantis palikimo po motinos mirties priėmimo faktą. Motinos L. P. mirties dienai pareiškėjai gyveno kartu su tėvais, po motinos mirties priėmė likusį turtą, pradėję jį faktiškai valdyti, niekas kitas, išskyrus pareiškėjus, palikimo po motinos mirties nepriėmė. Pareiškėjai A. P., ir D. P. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. S., V. P., T. D., J. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu pilnai sutinka, prašė jį tenkinti, patvirtino visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei pažymėjo, kad patys palikimo po motinos mirties nepriėmė, į jį jokių pretenzijų nereiškia ir palikimo atsisako, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra, jam nedalyvaujant, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš pareiškėjos N. D. paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai N. D., A. P. ir D. P. yra D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir L. P., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l. 7-14, 23-28). Suinteresuoti asmenys A. S., V. P., J. T. ir mirusioji A. S., kurios teises perėmė J. S. ir T. D., taip pat yra D. P. ir L. P. vaikai (b.l. 23-24). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po D. P. mirties Vilniaus rajono valstybinėje notarinėje kontoroje buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinė L. P., bet paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas (b.l. 10-14, 66-73), tuo tarpu po L. P. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų ji nėra sudariusi. Nors VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Registra“ duomenimis L. P. vardu nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones nėra įregistruota (b.l. 21-22), tačiau kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų pateiktų išrašų iš ūkinių knygų už 1980-1985 m., asmeninių sąskaitų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014-07-10 pažymos, Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro pateiktoje paveldėjimo po D. P. mirties byloje esančių dokumentų (b.l. 29-50, 66, 69), D. P. ir L. P. su vaikais iki D. P. mirties, o L. P. su pareiškėjais iki savo mirties gyveno name ir prie jo esančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai visą laiką naudojosi, valdė, rūpinosi, prižiūrėjo.

Pareiškėja N. D. paaiškino, kad po savo motinos L. P. mirties ji kartu su dviem broliais – pareiškėjais A. P. ir D. P. faktiškai naudojosi ir valdė aukščiau nurodytą gyvenamąjį namą ir kitus statinius, juose nuolat gyveno (pareiškėja su šeima – apie 2 metus, o pareiškėjai gyvena iki šiol), prižiūrėjo, rūpinosi, naudojosi, išlaikė, remontavo, mokėjo už tiekiamą elektrą, atliko gyvenamojo namo ir kitų statinių kadastrinius matavimus, siekdami įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą viešame registre ir sutvarkyti nuosavybės teisių į jį klausimą, t.y. elgėsi su minėtu nekilnojamuoju turtu, kaip su savo nuosavybe. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino savo atsiliepimuose kiti mirusiosios L. P. vaikai – V. P., A. S., J. T., kurie nurodė, jog būtent pareiškėjai priėmė po motinos mirties likusį turtą, kuris faktiškai egzistuoja, bet nėra įregistruotas viešame registre, juo rūpinosi, tuo tarpu patys suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja ir jokių pretenzijų pareiškėjams neturi.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju nesant viešame registre registruoto nekilnojamojo turto palikėjos L. P. vardu, tačiau turint duomenų apie jos faktiškai turėtą nekilnojamąjį turtą, kurio kadastrinius matavimus pareiškėjai atliko ir kurį siekia įregistruoti viešame registre mirusios motinos vardu, kad galėtų jį pavedėti, t.y. kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą, įregistravimą, išviešinimą, tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis bei suinteresuotų asmenų prieštaravimams, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo motinos L. P. mirties jos vaikai – pareiškėjai N. D., A. P. ir D. P. - priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti palikėjo turtą (turtines teises), t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir D. P. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo motinos L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko