- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2-2145/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00190-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Testama“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-773-357/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Testama“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Helsina“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Testama“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Žemkasa“ be pagrindo įgytus 533 525,90 Lt. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 533 525,90 Lt vertėsnekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises. Šiaulių apygardos teismas ieškovo prašymą tenkino – 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi areštavo ne didesnės kaip 533 525,90 Lt vertės atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1267/2012).
Atsakovas pateikė prašymą dėl 330 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jam sukelia realių nuostolių, užsakovai nebesiūlo atlikti statybos darbų arba prašo papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, dėl arešto buvo padidintos draudimo įmokos. Draudimo kainų padidėjimai, užsakovų ir rangovų papildomi reikalavimai statybos darbus atliekančiai įmonei yra nepakeliami ir daro didelę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovą patikslinti prašymą, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius galimų nuostolių atsiradimo faktą, pateikti aiškų nuostolių atsiradimo tikimybės pagrindimą, preliminarų nuostolių paskaičiavimą, nurodyti, kokio būtent įmonės turto areštas sąlygoja nuostolių atsiradimą.
Šalies argumentai
Atsakovas teismui pateikė patikslintą prašymą, prie prašymo pridėjo įrodymus, pagrindžiančius jo nuostolių atsiradimo tikimybę bei išdėstė aplinkybes, sąlygojančias būtinumą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą.Atsakovas pateikė kitų asmenų parašytus reikalavimus, kuriuose keliami papildomi finansiniai reikalavimai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nurodė, jog atsakovas su Klaipėdos miesto savivaldybe 2011-09-28 yra pasirašęs statybos rangos sutartis Nr. J12-358 ir Nr. J12-359, pagal kurias UAB „Žemkasa“ visam sutarties vykdymo laikotarpiui privalo pateikti atitinkamai 500 000 Lt ir 300 000 Lt dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimus.Kadangi šios sutartys turės būti pratęstos, privalo būti pratęsti ir sutarčių įvykdymo užtikrinimai. Draudimo bendrovė, norint gauti sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimą, pareikalavo į depozitą įnešti 250 000 Lt. UAB „Žemkasa“ norint tokią sumą įnešti į draudimo kompanijos depozitą, reikia imti paskolą iš banko, už kurią reikia mokėti palūkanas, kurios yra UAB „Žemkasa“ nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Bankas papildomai reikalauja įkeisti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą,pinigines lėšas, esančias banke, tačiau daug UAB „Žemkasa“ turto areštuota ir jo įkeisti nebegalima. Draudimo kompanija, kuri yra išdavusi sutarties Nr. J12-359 įvykdymo užtikrinimą, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, iš viso atsisako išduoti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Nepateikus sutarčių įvykdymo užtikrinimo, 2011-09-28 pasirašytos statybos rangos sutartys būtų nutrauktos ir UAB „Žemkasa“ privalėtų mokėti baudą, kuri yra lygi sutarčių įvykdymo užtikrinimo dydžiams. Taip pat UAB „Žemkasa“ negautų 6 procentų pajamų, kurios būtų gautos įvykdžius sutartis. Vien tik dėl minėtų aplinkybių, susijusių su 2011-09-28 statybos rangos sutartimis Nr. J12-358 ir Nr. J12-359, atsakovo galimi nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudarytų daugiau kaip 800 000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimoteigė, kad atsakovo prašymas nepagrįstas, prašė jį atmesti.Nurodė, kad atsakovas pateikė raštus iš kontrahentų, tačiau šie dokumentai neįrodo, kad atsakovui dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti kokie nors nuostoliai, taip pat neįrodyta, kad atsakovui kontrahentai pakeitė kokias nors bendradarbiavimo sąlygas ir padarė tai būtent dėl pritaikyto turto arešto, pvz., UAB „Litana ir ko“ rašte neminima dėl kokių priežasčių yra prašoma pateikti statybos darbų atlikimo garantiją.Tokios garantijos ypač dažnos statybų versle. UAB „Trevena“ raštas apskritai nelaikytinas rašytiniu įrodymu, nes nėra pasirašytas minėtos įmonės atstovo. Vertinant UAB „Arajonė“ raštą, paminėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad prieš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje civilinėje byloje, atsakovas mokėjo už prekes kitomis sąlygomis. Be to, nepateikiami jokie įrodymai, kad atsakovas po tokio rašto pradėjo mokėti šiam tiekėjui už prekes iš anksto.Atsakovo pateikiamas nuostolių skaičiavimas nepagrįstas jokiais įrodymais: nepateikiami duomenys, kad prieš areštų pritaikymą buvo susiklosčiusi kitokia atsiskaitymų su tiekėjais praktika, nepateikiamos neva reikalingos kredito sutartys su bankais, neaiškios jų sąlygos, nepateikiami jokie įrodymai, kad atsakovas praranda ar gali prarasti užsakovus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė ar patirs realių nuostolių, nepagrindė nurodomo nuostolių dydžio bei tai, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis praras galimybę sudaryti rangos sutartis, gauti iš jų pajamas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas savo teises ir teisėtus interesus gali ginti pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.), be to, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl nuostolių, galimų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, tai yra neatskleidė bylos esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tenkino. Teismas nutarė atsakovo UAB „Žemkasa“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovą BUAB „Testama“ per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti į Šiaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sąskaitą 330 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją bei teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto atsakovo patikslinto prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo matyti, kad atsakovas suKlaipėdos miesto savivaldybe 2011 m. rugsėjo 28 d. yra pasirašęs statybos rangos sutartis, pagal kurias jis visam sutarties vykdymo laikotarpiui privalo pateikti 500 000 Lt ir 300 000 Lt dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimą; taip pat matyti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, kuri yra išdavusi sutarties Nr. J12-358 įvykdymo užtikrinimą, galiojantį iki 2012 m. birželio 30 d., siekiant gauti jo pratęsimą, pareikalavo, kad į depozitą būtų įnešta 250 000 Lt, tam reikia imti paskolą iš banko, už kurią reikia mokėti palūkanas, kurios yra UAB „Žemkasa“ nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; bankas papildomai reikalauja įkeisti kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banke, tačiau UAB „Žemkasa“ didelė turto dalis yra areštuota ir jo įkeisti nebegalima; draudimo kompanija, kuri yra išdavusi sutarties Nr. J12-359 įvykdymo užtikrinimą, dėl pritaikytų priemonių iš viso atsisako išduoti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio nepateikus, 2011 m. rugsėjo 28 d. pasirašytos statybos rangos sutartys būtų nutrauktos ir UAB „Žemkasa“ privalėtų mokėti sutarčių įvykdymo užtikrinimo dydžio baudą. Be to, bendrovė netektų 6 procentų pajamų, kurios būtų gautos įvykdžius sutartis. Be to, atsakovas pateikė papildomus įrodymus dėl nuostolių užtikrinimo iš kurių matyti, kad po BUAB „Testama“ prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo draudimo mėnesinė įmoka pratęsiant užtikrinimą padidėjo beveik dvigubai, atsakovui reikėjo įnešti po 50 000 Lt užstatą kiekvienai sutarčiai, kurio dėl to paties užtikrinimo anksčiau draudimo bendrovė nereikalavo. Teismas sprendė, kad atsakovas negalėdamas pateikti sutartyje numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo, įvykdyti papildomų medžiagų tiekėjų reikalavimų, draudimo bendrovės reikalavimų, užsakovų ir kitų rangovų papildomų reikalavimų, gali patirti didžiulę žalą (užsakymų praradimas, papildomų finansinių lėšų pritraukimo išlaidos, žalos įmonės vardui padarymas ir t. t), kas sąlygotų įmonės pajamų sumažėjimą, nemokumą, todėl darytina išvada, jog atsakovoprašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas pagrindė realiai tikėtinų 330 000 Lt dydžio galimų nuostolių, atsiradimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Testama“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo UAB „Žemkasa“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo 330 000 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo argumentai, kad draudimo įmonė pareikalavo įnešti į depozitą 250 000 Lt ir kad pinigai buvo įnešti į depozitą, paimant paskolą, nepagrįsti įrodymais. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų nėra matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ būtų pareikalavusi įnešti į depozitą 250 000 Lt, byloje nėra šios draudimo kompanijos rašto su tokiu reikalavimu. Be to, pats atsakovas 2012-08-29 rašte teismui nurodo, kad į depozitą reikėjo įnešti ne 250 000 Lt, o pagal kiekvieną iš sutarčių po 50 000 Lt (iš viso 100 000 Lt). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad užstatas buvo sumokėtas ir/ar kad buvo imta paskola iš banko šio užstato sumokėjimui. Nepagrįstas įrodymais teismo motyvas, kad draudimo kompanija atsisako išduoti sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio nepateikus, 2011-09-28 statybos rangos sutartys būtų nutrauktos ir atsakovas privalėtų sumokėti baudą. Pats atsakovas pateikė Sutartinių prievolių laidavimo draudimo poliso PZULT Nr. 1434127 kopiją, pagal kurią UAB „DK „PZU Lietuva“ suteikė sutartinių prievolių laidavimo draudimą pagal sutartį Nr. J12-359. Nepagrįsti teismo motyvai, kad bankas pareikalavo, jog atsakovas papildomai įkeistų turtą. Swedbank raštas neįrodo, kad tarp atsakovo ir banko buvo sudaryta paskolos sutartis, kad atsakovui buvo išduota paskola, kad tokia paskola buvo panaudota depozitų įnešimui.Teismo motyvas, kad po atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių draudimo mėnesinė įmoka padidėjo beveik dvigubai, nepagrįstas įrodymais. Palyginus UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-10-05 mokėjimo pranešimą ir 2012-07-02 draudimo polisą matyti, kad proporcingai už draustą laikotarpį paskaičiavus įmokos dydį jis padidėjo tik apie 600 Lt, be to, atsakovas neįrodė, kad draudimo įmoka pasikeitė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Kadangi teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kitų atsakovo prašyme taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą išdėstytų motyvų, laikytina, kad jie atmestini, tačiau apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus ir dėl šių atsakovo motyvų nepagrįstumo, kurie yra analogiški ieškovo atsiliepime į atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išdėstytiems argumentams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad atsakovui reikia įrodyti neabejotinai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusius konkrečius nuostolius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nereikalaujama įrodyti, kad nuostoliai tikrai atsiras, atsakovas tik turi įrodyti, kad yra nuostolių atsiradimo tikimybė. Pateikdamas prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą atsakovas UAB „Žemkasa“ pateikė labai aiškią nuostolių atsiradimo tikimybę (mechanizmą) ir netgi pateikė įrodymus apie neabejotiną nuostolių atsiradimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas pagrįstai patenkino prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą.Apeliantas netinkamai vertina byloje esančius įrodymus, susijusius su depozito įnešimu, siekiant gauti sutarčių įvykdymo užtikrinimus su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašytoms statybos rangos sutartims. Atsakovas, teikdamas prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą, nurodė, kad su sutarties įvykdymo užtikrinimus išdavusia draudimo kompanija yra deramasi dėl sutarties įvykdymo užtikrinimų pratęsimo. Derybų metu draudimo kompanija dėl 2011-09-28 statybos rangos sutarties Nr. J12-358 įvykdymo užtikrinimo pratęsimo, atsižvelgdama į ieškovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareikalavo į depozitą įnešti 250 000 Lt. Dėl 2011-09-28 statybos rangos sutarties Nr. J12-359 įvykdymo užtikrinimo pratęsimo draudimo kompanija derybų metu nurodė, iš viso nepratęsianti sutarties įvykdymo užtikrinimo. Po derybų pavyko susitarti, kad būtų išduoti sutarties įvykdymo užtikrinimų pratęsimai įnešant į depozitą po 50 000 Lt. Šis susitarimas buvo pasiektas jau po Šiaulių apygardos teismo nustatyto termino pateikti nuostolių atsiradimo įrodymus pabaigos. Dėl šios priežasties byloje yra nurodytas pirminis preliminarus draudimo kompanijos pasiūlymas bei vėliau pateiktas faktinis susitarimas su draudiku. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2012-09-03 nutartį, vadovavosi faktiniu atsakovo susitarimu, kuriame buvo nurodyta, kad pagal kiekvieną draudimo polisą privalo būti įnešta po 50 000 Lt į draudiko depozitą.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad draudimo įmokos pakilo nežymiai, nes tai neatitinka byloje esantiems įrodymams. Dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudimo įmokos pagal 2011-09-28 statybos rangos sutartį Nr. J12-358 per vieną mėnesį padidėjo dvigubai, o pagal 2011-09-28 statybos rangos sutartį Nr. J12-359 per vieną mėnesį padidėjo 60 procentų.Atsižvelgiant į tai, jog byloje pritaikytas didelio masto areštas iš esmės apriboja atsakovo normalią ūkinę-komercinę veiklą bei konkurencines galimybes šiuolaikinės rinkos sąlygomis, taip pat į tai, jog teisinio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti tam tikrą laiką, darytina išvada, jog egzistuoja pakankamai pagrįsta tikimybė atsakovo nuostoliams atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama, atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį bei faktinį pagrindus, taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato galimybę reikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK nedetalizuoja šio instituto taikymo sąlygų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant šį institutą, iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nors, kaip nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, visgiatsakovas turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes).Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas savo teiginių dėl galinčių atsirasti nuostolių, jo atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė įrodymais, o teismas savo išvadų tinkamai nemotyvavo ir neparėmė bylos duomenimis.
Prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimą atsakovas grindė tuo, kad jis suKlaipėdos miesto savivaldybe 2011 m. rugsėjo 28 d. yra pasirašęs statybos rangos sutartis, pagal kurias visam sutarčių vykdymo laikotarpiui privalėjo pateikti 500 000 Lt ir 300 000 Lt dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimus, o pratęsus sutarčių vykdymo terminus, reikia pratęsti ir sutarčių įvykdymo užtikrinimus, tačiau, atsakovo teigimu, draudimo kompanija, kad galėtų išduoti įvykdymo užtikrinimą, pareikalavo į depozitą įnešti 250 000 Lt.Teismas, remdamasis šiais atsakovo argumentais, nutartyje konstatavo, kad draudimo įmonė pareikalavo įnešti į depozitą 250 000 Lt ir tam reikėtų imti paskolą iš banko, už kurią reikia mokėti palūkanas, kurios yra UAB „Žemkasa“ nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šio teismo argumento visų pirma pažymėtina, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-04-12 rašto Nr. (4.39)-R2-1362 matyti, kad Statybos rangos sutarties Nr. J12-358 vykdymo terminas buvo pratęstas ne savivaldybės iniciatyva, o UAB „Žemkasa“ prašymu. Byloje nėra duomenų, kad poreikis pratęsti sutarties įvykdymo terminą buvo sąlygotas atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taigi, darytina išvada, jog atsakovas, prašęs pratęsti sutarties įvykdymo terminą, turėjo numatyti, kad turės būti pratęstas ir sutarties įvykdymo užtikrinimas, todėl turi prisiimti visas iš savo prašymo pratęsti sutarties pabaigos terminą kilusias neigiamas pasekmes, tame tarpe ir susijusias su sutarčių įvykdymo užtikrinimo pratęsimu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog draudimo įmonė tam, kad išduotų sutarčių įvykdymo užtikrinimo pratęsimus, būtų pareikalavusi įnešti į depozitą 250 000 Lt, kad šie pinigai buvo įnešti į depozitinę sąskaitą ir jie buvo gauti paėmus paskolą iš banko, taigi, konstatuotina, kad teismo išvados nėra paremtos byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad atsakovo reikalaujami užtikrinti nuostoliai turi būti sąlygoti būtent pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudimo kompanija būtų nereikalavusi įnešti pinigų į depozitą, arba būtų reikalavusi mažesnės sumos bei, kad paskola (jei ji apskritai buvo paimta) buvo sąlygota laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. atsakovas nepagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis būtų turėjęs pakankamai apyvartinių lėšų depozitui sumokėti ir banko paskola būtų buvusi nereikalinga. Atitinkamai neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovui nepateikus sutarčių įvykdymo užtikrinimo, 2011-09-28 statybos rangos sutartys, pasirašytos su Klaipėdos miesto savivaldybe, būtų nutrauktos ir UAB „Žemkasa“ privalėtų mokėti sutarčių įvykdymo užtikrinimo dydžio baudą ir netektų 6 procentų pajamų, kurios būtų gautos įvykdžius sutartis.Byloje nėra sutarčių, sudarytų su Klaipėdos miesto savivaldybe, iš kurių sąlygų būtų galima spręsti apie sankcijų taikymo sąlygas ir dydžius (tuo labiau, kad sutarčių įvykdymas buvo draustas draudimo kompanijos), o galimai negautinų pajamų, jeigu sutartys nebūtų įvykdytos, dydis teismo nutartyje taip pat nurodytas remiantis vien atsakovo teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais konkretesniais paskaičiavimais.
Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, negalėdamas įvykdyti užsakovų ir kitų rangovų papildomų reikalavimų, gali patirti didžiulę žalą (užsakymų praradimas, papildomų finansinių lėšų pritraukimo išlaidos, žalos įmonės vardui padarymas), kas sąlygotų įmonės pajamų sumažėjimą, nemokumą, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrindė realiai tikėtinus galimus nuostolius. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl šios teismo išvados pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praktiškai visais atvejais sukelia įmonei, kurios atžvilgiu jos pritaikytos, tam tikrų nepatogumų, veiklos suvaržymų, tačiau norint pritaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą vien laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo fakto neužtenka, nes tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netektų prasmės. Norint taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atsakovas turėtų pateikti įrodymus, kad papildomi jo kontrahentų - užsakovų ar rangovų reikalavimai atsirado būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o ne dėl vienokių ar kitokių paties atsakovų veiksmų ar neveikimo ar pasikeitusios situacijos rinkoje, taip pat - kad tie papildomi reikalavimai sąlygoja atsakovo nuostolius, koks tokių galimų nuostolių pobūdis ir preliminarus dydis (pavyzdžiui, jeigu kontrahentai reikalauja mokėti už prekes iš anksto, reiktų nurodyti, kokia buvo ankstesnė bendradarbiavimo praktika, ar reikalavimas mokėti iš anksto nelaikytinas vienašališku sutarties pakeitimu ir atitinkamai ar šis reikalavimas laikytinas teisėtu ir vykdytinu, koks būtų nuostolių dėl šio reikalavimo susidarymo mechanizmas ir preliminarus dydis ir pan.).
Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovo prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės ir priežastinio ryšio tarp galimų nuostolių ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK12, 178 straipsniai), todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo pavedimų lėšų sąskaitą 330 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją naikintina, o atsakovo prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Žemkasa“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti.