Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-1267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
2-1267/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemkasa“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-768-357/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Testama“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemkasa“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Helsina“, dėl lėšų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Testama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Žemkasa“, dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „Helsina“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, be to, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant pinigines lėšas bei turtines teises 533 525,90 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi areštavo ne didesnei kaip 533 525,90 Lt sumai atsakovui UAB „Žemkasa“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo suma yra didelė (533 525,90 Lt), atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugą, visų pirma areštavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ieškinio sumai – 533 525,90 Lt, o tik jo nesant ar nepakankant – sąskaitose esančias lėšas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Žemkasa“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas nepakankamai įvertino ieškovo ieškinio pagrįstumą, ieškovo pateiktus ieškinio argumentus, todėl pritaikė atsakovui laikinas apsaugos priemones tuomet, kai jų taikyti nebuvo pagrindo. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Paaiškino, kad BUAB „Testama“ nebuvo ir negalėjo būti pastatytų inžinerinių tinklų savininku nes tokios galimybes nebuvo numatyta BUAB „Testama“ ir BUAB „Helsina“ pasirašytoje statybos rangos sutartyje. Be to, ieškinio patenkinimas neatitiktų CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Darbus finansavo BUAB „Helsina“, todėl BUAB „Testama“ jokiais pagrindais negali gauti 533 525,90 Lt sumos, kuri buvo sumokėta UAB „Žemkasa“ už tinkamai atliktus darbus. Bet koks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra registruojamas viešame areštų registre ir tie duomenys yra matomi užsakovams, kitiems rangovams, medžiagų tiekėjams ir pan. Po arešto taikymo tokiai sumai, užsakovai ir kiti rangovai nesigilindami į bylos aplinkybes ima atsargiau vertinti UAB „Žemkasa“ ir nesiūlyti atlikti statybos darbus. Jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovas savo prašyme nepagrįstai remiasi ta aplinkybe, kad didelė ieškinio suma savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovas savo prašyme nepagrįstai remiasi ta aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas siekiant apginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas per se nelemia laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo. UAB „Žemkasa“ turi 5 790 015 Lt vertės turto. Visas turtas yra naudojamas statybų procese t. y. veikloje kuri yra vienintelė UAB „Žemkasa“ ir turto perleidimas būtų tolygus įmonės sunaikinimui. Vertinant UAB „Žemkasa“ veiklos mastus ir pajamas tai yra neįtikėtina, todėl netgi jei ir būtų patenkintas BUAB „Testama“ ieškinys, UAB „Žemkasa“ nekiltų jokių sunkumų įvykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Testama“ prašo skundą atmesti ir ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės: grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 533 525,90 Lt, o tai akivaizdžiai yra didelė pinigų suma. Atsakovo pateiktas balansas neįrodo, kad jo padėtis yra tokia gera, kad patenkinus ieškinį, jis bus laisvai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Paaiškino, kad antstolis areštavo atsakovui priklausančias transporto priemones, todėl akivaizdu, kad atsakovas toliau gali vykdyti veiklą, naudotis areštuotomis transporto priemonėmis savo veikloje, atlikti mokėjimus, nes nėra areštuotos atsakovo piniginės lėšos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui imtis bet kokių išieškojimo iš ginčo turto veiksmų iki ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais padavimo.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas turi būti atliktas ir tuomet, kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tuo atveju, kai pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikė duomenis apie tai, kad jis ketina ginčyti sandorius, kuriais suvaržytos nuosavybės teisės į turtą, į kurį atsakovas ketina nukreipti išieškojimą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal pateiktų duomenų preliminarų įvertinimą ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė nekelia pagrįstų abejonių. Prima facie pateiktų duomenų įvertinimas leidžia manyti, jog atsakovo atžvilgiu pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ir BUAB „Helsina“ sudarė statybos rangos sutartį. Dalies darbų atlikimui ieškovas sudarė su atsakovu statybos rangos sutartį (subrangos). Ieškovas apmokėjo atsakovui už atliktus darbus 533 525,90 Lt, likdamas skolingas 313 133,31 Lt, dėl ko ieškovo bankroto byloje patvirtintas atsakovo 313 133,31 Lt finansinis reikalavimas. Ieškovas, kaip generalinis rangovas, atsakovo atliktus ir su jais susijusius darbus perdavė trečiajam asmeniui BUAB ,,Helsina“, trečiasis asmuo su ieškovu atsiskaitė pilnai. Atsakovas pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo į atsakovo atliktus rangos darbus ir darbų rezultatą - pagamintus inžinerinius tinklus, nes ieškovas už atsakovo atliktus darbus pilnai neatsiskaitė, likdamas skolingas atsakovui 313 133,31 Lt. 2011 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-785-357/2011 atsakovo ieškinys patenkintas ir atsakovui pripažinta nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, komunikacijas ir daiktus (darbų rezultatus). Šis sprendimas įsiteisėjo. Tokiu būdu, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, susiklostė tokia teisinė situacija, kad atsakovas įgijo teisę į visą darbų rezultatą, sukurtą pagal rangos sutartis, nors už jį atsakovui ieškovas jau buvo sumokėjęs 533 525,90 Lt. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie paneigtų ieškovo faktines aplinkybes, kad 2011 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu atsakovas gavo visą šio darbų rezultato vertę, nors už jį atsakovui ieškovas jau buvo sumokėjęs dalį sumos (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas svarstyti, ar šiems atsakovams ieškinio suma yra didelė.

Reikalavimas dėl 533 525,90 Lt priteisimo iš juridinio asmens laikomas ieškiniu dėl didelės sumos priteisimo ir tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tiesa, atsakovas su atskiruoju skundu pateikė balansą už 2011 m., tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, atsakovo pateiktame balanse iš 5 790 015 Lt turto net 4 044 081 Lt yra gautinos sumos. Įrodymų, ar šios gautinos sumos yra realios, atsakovas nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju 533 525,90 Lt suma atsakovui laikytina didele.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio padavimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėDalia Vasarienė