- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- 2SP-13445-717/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07504-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- J. Z., T. S.
- Kategorijos
- 3.1.17Taikinimas ir taikos sutartis civiliniame procese
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Z. ir T. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių 2020 m. gegužės 5 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo.
Pareiškėjai prašyme nurodo, kad tarp jų kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Bendradarbiaudami ir siekdami optimizuoti ginčo sprendimo ir finansines sąnaudas pareiškėjai mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą ir sudarė taikos sutartį. Pareiškėjai patvirtina, kad jiems yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo bei patvirtinimo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.
Nustatyta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Įvertinus pareiškėjų pateiktos taikos sutarties turinį, teismo nuomone, pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, pareiškėjų ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniai, 42 straipsnio 4 dalis).
Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (taikos sutarties 3–4 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).
Išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms (pasikeitus vaiko poreikiams arba tėvų turtinei padėčiai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,
nutaria:
patvirtinti pareiškėjų J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 5 d. sudarytą taikos sutartį, tokiomis sąlygomis:
1.1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
2.1. Šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos:
2.1.1. Skyriumi nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis jo tėvas T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius), pasiimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžinant nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Atvykdamas bendravimui su sūnumi, T. S. turi suderinti (patikslinti) su J. Z. savo atvykimo laiką, taip pat vietą, kur planuoja su vaiku būti ir ką veikti. Naudodamasis šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka, T. S., J. Z. prašymu, turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, sveikatos būklę, mitybą, veiklą, dienotvarkės režimą.
2.1.2. Pareiškėjas T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti ir savaitės darbo dienomis:
2.1.2.1. Tuo atveju, kai tėvo ir sūnaus gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste / rajone, pareiškėjas su sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos tos dienos 10.00 val., ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19.00 val.
2.1.2.2. Tuo atveju, kai pareiškėjo T. S. bendravimo laikas darbo dienomis sutampa su ta savaite, kurios savaitgalį pareiškėjas bendrauja su sūnumi (2.1.1. punktas), tai pareiškėjas, pasiimdamas sūnų ketvirtadienį 10.00 val., turi teisę grąžinti jį sekmadienį iki 19.00 val.
2.1.2.3. Kai sūnus pradeda lankyti privalomą ugdymo / mokymosi įstaigą, bendravimas antradieniais ir ketvirtadieniais vyksta po privalomų užsiėmimų pabaigos, pasiimant sūnų iš privalomos ugdymo / mokymosi įstaigos ir grąžinant sūnų į gyvenamąją vietą. Bendraudamas su sūnumi, pareiškėjas T. S. įsipareigoja užtikrinti sūnaus D. S. lankymąsi privalomoje ugdymo / mokymo įstaigoje.
2.1.3. Pareiškėjas T. S. lyginiais metais bendrauja su sūnumi D. S. per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 dienomis), gruodžio 24 dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų D. S.. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 dieną, iki 19.00 val.
2.1.4. Pareiškėjas T. S. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D. S. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 dieną), 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
2.1.5. Pareiškėjas T. S. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D. S. Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną, gruodžio 31 dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 dieną, iki 19.00 val.
2.1.6. Pareiškėjas T. S. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D. S. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
2.1.7. Pareiškėjas T. S. lyginiais metais bendrauja su sūnumi D. S. antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
2.1.8. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku pareiškėjo T. S. bendravimas su sūnumi negalimas dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl vaiko ligos, mokyklos užsiėmimų, ekskursijų), pareiškėja J. Z. apie tai informuoja pareiškėją T. S. ne vėliau nei likus vienai savaitei iki numatytos įprastinės bendravimo tvarkos, o ligos atveju, iš karto, pateikdama tokias priežastis pagrindžiančius įrodymus, trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku. Sūnaus ligos atveju pareiškėja J. Z. turi sudaryti galimybes pareiškėjui T. S. pasimatyti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje.
2.1.9. Tėvo dieną nepilnametis D. S. praleidžia su pareiškėju T. S., pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
2.1.10. Motinos dieną nepilnametis D. S. praleidžia su pareiškėja J. Z..
2.1.11. Pareiškėjas T. S. turi teisę su sūnumi D. S., kas antrus metus, pradedant 2020 metais, praleisti kartu vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
2.2. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, kiekviena iš jų turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį.
2.3. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam tėvui telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pasikeitimus.
2.4. Pareiškėjai J. Z. ir T. S. gali bendru sutarimu suderinti ir papildomas nei numatytas šioje tvarkoje bendravimo su vaiku dienas ir laikotarpius, prieš tai susitikimo laiką suderinus SMS žinute ar telefonu.
2.5. Šalys įsipareigoja vaiko auklėjimo klausimus spręsti geranoriškai, tarpusavio susitarimu vadovaujantis vaiko poreikiais ir interesais.
Nutartis neskundžiama.