- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- e2-877-761/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00772-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- A. P.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „4finance“ prašo iš atsakovo A. P. priteisti 289,62 € skolą, 56,51 € palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino, 184,31 € palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € žyminį mokestį.
Ieškovė taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui A. P. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai: jo tėvui A. P. 2016 m. spalio 4 d. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-30 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo A. P. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9966294001, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 72,41 € kreditą 24 mėnesių terminui. Vadovaujantis minėtos vartojimo kredito sutarties 2.10 punktu, 2012-01-31 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 € kredito sumai, 2012-01-31 - 72,41 €, 2012-04-02 – 72,41 €, 2012-01-31 – 72,41 € kredito sumoms 24 mėnesių terminui, iš viso 289,62 €. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė pilnai ir pervedė atsakovui 289,62 €, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 straipsniai). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovui suteikė 289,62 € kreditą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė ir šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205, 6.870, 6.873, 6.874 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 289,62 € negrąžinto kredito suma.
Ieškovė prašo priteisti 56,51 € fiksuotą palūkanų sumą už naudojimąsi kreditu. Vartojimo kredito sutarties Nr. 9966294001 bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, numato, kad kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 56,51 € palūkanų už naudojimąsi kreditu tenkintinas.
Sutinkamai su CK 6.874 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 7.1. punktu, nuo 2012-04-20 iki 2012-10-08 atsakovas privalo sumokėti ir sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą (79,52 %), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų.
Nustatyta, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2012-01-31 Vartojimo kredito sutartyje buvo susitarta dėl 79,52 procentų dydžio palūkanų normos, taigi šios sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis.). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.
Vertinant, kad tarp sutarties šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, minėtos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos pagrindu mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). 2012-01-31 sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 116 procentų. Šiuo atveju Vartojimo kredito sutartyje nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis yra mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl iš viso pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę už pradelstas dienas iš atsakovo priteistina – 184,31 € palūkanų po kredito grąžinimo termino.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 15 € žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), 289,62 € (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) negrąžintą paskolos sumą, 56,51 € (penkiasdešimt šešių eurų 51 cento) palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino, 184,31 € (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 31 cento) palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 € (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, UAB „4finance“, į. k. 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.
Atsakovas A. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „4finance“, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.