Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2212-752/2016 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.2016 m. kovo 22 d. atsakovė pateikė prašymą skirti vaiko ir tėvų kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. Nurodė, kad ieškovas patvirtino, jog vaiką valiniu veikimu pasiliko gyventi su juo, taip atskirdamas vaiką nuo motinos. Ieškovas kišasi į vaiko ir motinos bendravimą pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką per Skype programą. Savavališkai nutraukia bendravimą, neigiamai komentuoja jos žodžius, prie vaiko žeminančiai atsiliepia apie ją, dirbtinai siekia nutraukti sūnaus ir motinos ryšius. Vaiką neigiamai veikia motinos nuvertindamas, žeminimas, tyčiojimasis iš jos profesijos, laisvalaikio, draugų rato, gyvenimo stiliaus, ateities svajonių, vaiko įtikinėjimas, kad motina nesidomi juo, svarbių jo gyvenimo įvykių nutylėjimas. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo valdžios apribojimo, todėl būtina išspręsti klausimus, susijusius su tėvų asmenybėmis, jų pažiūromis, daroma įtaka vaiko raidai, jo psichologinei būsenai, nustatyti, kurio iš tėvų asmeninės savybės geresnės, su kuriuo iš tėvų vaiko raida bus sėkmingesnė, su kuriuo vaikas jausis saugesnis. Tinkamas šių klausimų išsprendimas galimas tik įvertinus vaiko interesus, apimančius vaiko fizinę, protinę, dvasinę, moralinę, psichologinę ir socialinę raidą. Tam reikalingos specialios žinios. Šalių nepilnametis sūnus nėra subrendęs išreikšti savo nuomonę, nėra duomenų apie dabartinę psichologinę vaiko būseną, taip pat nėra žinomas tėvų psichologinis gebėjimas rūpintis vaiko raidos ir sveikatos poreikiais. Nurodė ekspertams užduotinus klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi paskyrė civilinėje byloje Nr. 2-2212-752/2016 vaiko D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), teismo ambulatorinę psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pavedant ekspertams atsakyti į šiuo klausimus:

1. Ar vaikas yra pakankamai psichologiškai brandus, kad galėtų išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus? Ar vaikas pagal savo išsivystymo lygį pajėgus suformuluoti savo norus ir poreikius?

2. Ar vaikui daroma vieno iš tėvų ar kitų asmenų įtaka dėl jo pasirinkimo su kuo gyventi?

4. Ar nutrauktas bendravimas su motina nepaveikė vaiko nuomonės?

6. Su kuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi ir kuo jis tai grindžia?

7. Kiek pats vaikas norėtų laiko praleisti su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų?

9. Ar nutraukus ryšius su motina, nuolat globojusia vaiką, vaikas nepatyrė psichologinės traumos?

10. Ar nutraukus ryšius su seneliais iš motinos pusės, palaikiusius artimus ryšius su vaiku, vaikas nepatyrė psichologinės traumos?

11. Kaip tėvai galėtų padėti spręsti vaikui kilusius psichologinius sunkumus?

13. Kokią pagalbą tėvai turėtų teikti savo vaikui, atsižvelgiant į jo emocinę būseną ir vykstantį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei tėvo valdžios apribojimo?

14. Kuris iš tėvų gali užtikrinti palankesnes psichologines sąlygas vaiko vystymuisi?

15. Ar vaikas iš kurio nors tėvo patiria psichinį ar fizinį smurtą?

16. Ar padarė įtaką vaiko asmenybės formavimuisi vaiko atskyrimas nuo motinos ir vaiko gyvenimas atskirai nuo motinos, nepilnoje šeimoje?

17. Ar vaiko parodymai (paaiškinimai) duoti Vaikų teisių apsaugos skyriaus prie Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui nebuvo paveikti kitų asmenų ar vaiko tėvo?

18. Ar vaikas iš kurio nors iš tėvų patyrė psichologinį ar fizinį smurtą dėl bendravimo su tėvais rusų ar lietuvių kalba?

19. Kokioje mokykloje vaikas nori mokytis (lietuviškoje ar rusiškoje)? Kuo jis tai grindžia.

Įpareigojo šalis susisiekti su ekspertizės įstaiga Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, užsiregistruoti ekspertizės atlikimui ir per 5 dienas raštu informuoti Kauno apylinkės teismą apie paskirtos ekspertizės datą ir laiką. Įpareigojo šalis su vaiku D. Z. paskirtu laiku nuvykti į Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertizės atlikimui. Atsakovę įpareigojo iki 2016 m. gegužės 6 d. pateikti teismui vaiko sveikatos istoriją ir pranešti vaiko sveikatos priežiūros įstaigą Rusijoje (pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis), iki 2016 m. gegužės 6 d. sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT957300010002229831, AB Swedbank, 176,78 Eur avansą už ekspertizės atlikimą. Išreikalavo iš Kauno Šilainių poliklinikos vaiko medicininius dokumentus, reikalingus ekspertizei atlikti, nustatant 10 dienų terminą. Ekspertams pateikė civilinę bylą Nr.2-2212-752/2016 (5 tomai). Civilinę bylą Nr. 2-2212-752/2016 sustabdė iki bus atlikta teismo psichologinė ekspertizė.

Teismas nustatė, kad pirminis šalių ginčas kilo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys įrodinėjo, kad geriau nei kitas iš tėvų sugeba pasirūpinti vaiku. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir patikslinime priešieškinyje, reikšdama reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, nurodė, kad vaikas šiuo metu yra nesaugioje aplinkoje, įbaugintas, ieškovas žaloja vaiką, siekia jį atskirti nuo motinos, draudžia vaikui kalbėti jo gimtąja kalba, siekia, kad vaikas pamirštų gimtąją kalbą, gimines, siekia perrašyti jo atmintyje jo kilmės istoriją, veikia priešingai vaiko interesams. Atsakovės keliami klausimai yra svarbūs sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, taip pat dėl tėvo valdžios ribojimo. Nepilnametis yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu, nenorėtų ilgesnį laiką bendrauti su mama. Kadangi vaikas yra mažametis, neturint specialių žinių sunku įvertinti jo brandą, išsakytos nuomonės tikrumą. Reikšminga nustatyti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, tam reikalingos specialios žinios, tai galėtų būti išsiaiškinta tik paskyrus ambulatorinę teismo psichologinę ekspertizę. Teismas neskyrė kompleksinės psichologinės–psichiatrinės ekspertizės, kadangi nėra duomenų apie vaiko ir šalių psichikos sveikatos sutrikimus. Nepateikė ekspertams klausimų nustatyti, ar šalys neserga kokiu nors psichikos sutrikimu, taip pat besikartojančių klausimų. Nurodė, kad klausimus ekspertizei galutinai suformuluoja teismas, atsižvelgdamas į ginčo esmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka su neleistinai ilgu bylos nagrinėjimu. Byla tęsiasi nuo 2014 m., teismas 2015 m. liepos mėn. rengėsi bylą užbaigti, tačiau dėl atsakovės byla yra vilkinama. Ekspertizės skyrimo neginčija, kita vertus, ją skirti nėra pagrindo. Proceso metu niekada nebuvo suabejota vaiko būkle. Teismas nenurodė ekspertizės skyrimo motyvų. Ekspertizei pateikti klausimai yra teigiamo pobūdžio, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Motina nebuvo atskirta nuo vaiko, ji pati vaiko nelanko ilgiau kaip metai. Klausimai klaidins ekspertus ir iškreips ekspertizės išvadas. Nurodo savo prašomus užduoti ekspertui klausimų variantus. Nesutinka su bylos sustabdymu. 2016 m. sausio 27 d. teikė prašymą dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo pagal CK 3.180 straipsnį, tačiau teismas jo nesprendė, taip pažeisdamas ieškovo teises. Analogišką prašymą pateikus atsakovei 2016 m. sausio 29 d., teismas jį priėmė nagrinėti. Tuo pagrindu ieškovo prašymo išsprendimui byla atnaujintina. Bylos atnaujinimas reikalingas ir dėl to, kad atsakovė atsisako vykdyti teismo nutartį, antstolio reikalavimus, nepriima teismo raštų. Ieškovas turi teisę prašyti teismo skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismui neskyrus baudos, Kauno apylinkės teismas nepradeda ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje.

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Negavus ekspertizės išvadų, toliau nagrinėti bylą nėra galimybių, būtų pažeista šalies teisė teikti įrodymus. Ekspertizės metu gali paaiškėti esminės aplinkybės, susijusios su vaiko interesais. Ieškovas veikia priešingai vaiko interesams, daro kliūtis atsakovei matytis su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties). Iš atskirojo skundo ir patikslinto atskirojo skundo turinio matyti, kad, be kita ko, ieškovas nesutinka su ekspertizės skyrimu, prašo ekspertams pateikti jo suformuluotus klausimus. CPK normos nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį ar jos dalį, kuria paskirta ekspertizė. Tokia nutartis ar jos dalis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu. Pažymėtina, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi (CPK 213 straipsnis). Apeliantas nesutinka su bylos sustabdymu, todėl apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą, paskyręs ambulatorinę psichologinę ekspertizę. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie atskirojo skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – ieškovo raštu surašytus du lapus. Nurodo, kad tai lapai iš bylos IV tomo. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl bylos sustabdymo

Civilinės bylos sustabdymas yra laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. UAB ,,Aliferus“, V. K., bylos Nr. 3K-3-187/2011). Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 straipsnio 2 punkte numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pagal CPK 212 straipsnį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tėvo valdžios apribojimo nagrinėjimą iki bus atlikta teismo ambulatorinė psichologijos ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikas yra mažametis, todėl, neturint specialių žinių, sunku įvertinti jo brandą, išsakytos nuomonės tikrumą, reikšminga nustatyti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, o tai galėtų būti išsiaiškinta tik paskyrus ambulatorinę teismo psichologinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė pagrįstai – tokią teismo teisę reglamentuoja CPK 164 straipsnio 2 punktas. Apelianto argumentai dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo įvairių klausimų sprendimui nevertintini, nes tai nėra apeliacijos dalykas. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 straipsnio 3 dalis). Apelianto teiginiai dėl baudos paskyrimo, ieškinio pagrindų su laikinąja apsauga nesusiję. Apelianto argumentai, susiję su bylos vilkinimu, yra teismo administracinės veiklos tyrimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę sustabdyti civilinę bylą (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.