Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir T. G. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-16 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl K. V. turto vagystės - laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl A. ir A. B. turto vagystės - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl A. B. turto vagystės - laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl M. K. turto vagystės - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pavogti M. K. turtą - laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl S. K. turto vagystės - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 iki dviejų metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., bausmę subendrinus su Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 3 d., į bausmės laiką R. B. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2017-01-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas laikotarpis nuo 2015-09-04 iki 2015-09-05 (dvi paros).

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl A. B. turto vagystės - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl S. K. turto vagystės - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 iki vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-06-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir BPK 140 str. 3 d., į bausmės laiką T. G. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2017-01-30 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-06-09 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas laikotarpis nuo 2013-01-29 iki 2013-01-30 (dvi paros).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. 2016-12-26, apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, per neužrakintas pusrūsio duris įsibrovė į K. V. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam K. V. priklausantį bendros 468 EUR vertės turtą - 30 EUR vertės rankinį laikrodį, 30 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 80 EUR vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 90 EUR vertės šviesiai mėlynos spalvos vyrišką striukę, 90 EUR vertės tamsiai mėlynos spalvos vyrišką striukę, 90 EUR vertės juodos spalvos vyrišką striukę, 8 EUR vertės 0,7 litro talpos butelį degtinės, 6 EUR vertės 0,5 litro talpos butelį degtinės „Auksinė“, 10 EUR vertės 0,5 litro talpos butelį brendžio „Tores 5“, 4 EUR vertės butelį vyno „Frontera“, 15 EUR vertės sportinius batus ir 15 EUR vertės statybinį matavimo prietaisą - lazerį.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. 2016-12-31, apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, išlaužę gyvenamo namo verandos duris, įsibrovė į A. B. namą, iš kur pagrobė A. B. priklausančius bendros 86 EUR vertės alkoholinius gėrimus - 6 EUR vertės 0,5 litro talpos butelį trauktinės „Žalios devynerios“, 8 EUR vertės 0,5 litro talpos butelį brendžio „Alita“, po 8 EUR vertės 0,5 litro talpos 7 butelius degtinės „Stumbras Tyra“, 12 EUR vertės 1 litro talpos butelį degtinės „Stumbras Tyra“ ir 4 EUR vertės 0,75 litro talpos butelį putojančio vyno „Alita“, bei A. B. priklausančius bendros 70 EUR vertės daiktus - 30 EUR vertės televizoriaus priedėlį „Star“ ir 40 EUR vertės kirvį „Fiskar“; viso kaltinamieji pagrobė nedidelės 156 EUR vertės turtą, priklausantį nukentėjusiesiems A. B. ir A. B..

Be to, R. B. ir T. G. nuteisti už tai, kad jie 2017-01-02, apie 22.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į A. B. gyvenamąjį namą su tikslu įvykdyti vagystę, tačiau nusikaltimo nebaigė nepriklausomai nuo jų valios, kadangi namuose vertingų daiktų nerado; po to tęsdami nusikalstamą veiką, pro neužrakintas duris įsibrovė į garažą, iš kur pagrobė A. B. priklausantį nedidelės 100 EUR vertės akumuliatorinį suktuką „Skil“ su pakrovėju.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. 2017-01-03, apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, nulaužę durų spyną įsibrovė į M. K. priklausančios sodybos negyvenamą namą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. K. priklausantį bendros 489 EUR vertės turtą - 180 EUR vertės benzininę žoliapjovę (trimerį), 160 EUR vertės aukšto slėgio plovimo įrenginį „Kercher“, 45 EUR vertės audio grotuvą, du po 40 EUR vertės paveikslus ir bendros 24 EUR vertės 8 pakelius cigarečių.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. 2017-01-15, apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) pl. 2, veikdami bendrininkų grupėje, išdauždami langą ir sulaužydami jo rėmą, įsibrovė į E. ir M. K. priklausantį negyvenamą namą, kur pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė nepriklausomai nuo jų valios, kadangi nerado vertingų daiktų.

Be to, R. B. ir T. G. nuteisti už tai, kad jie ir D. B. 2017-01-20, apie 22.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į S. K. garažą, iš kur grobė nukentėjusiajam S. K. priklausantį bendros 3640 EUR vertės turtą - 750 EUR vertės elektrinį dviratį, vieną 200 EUR vertės ir vieną 300 EUR vertės dviračius su pavaromis, 1400 EUR vertės motorolerį „TGB“ su jame buvusiais motorolerio dokumentais, 650 EUR vertės trimerį „Stihl“, dvi po 10 EUR vertės įrankių dėžes, 200 EUR vertės įrankius, bendros 100 EUR vertės tris striukes ir 20 EUR vertės šalmą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų R. B. ir T. G. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti, sumažinti R. B. paskirtą bausmę ir jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis T. G. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo T. G. apeliacinį skundą tenkinti, T. G. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. B. ir T. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų R. B. ir T. G. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-16 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. B. ir T. G. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų R. B. ir T. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistieji R. B. ir T. G. savo apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jie nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos ir prašo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bei jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų R. B. ir T. G. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už jų atitinkamai padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems R. B. ir T. G. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-16 nuosprendžio, paskirdamas nuteistiesiems R. B. ir T. G. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – R. B. padarė penkias ir pasikėsino padaryti vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, o T. G. padarė dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), o A. B. ir S. K. turto vagystes - apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į R. B. ir T. G. vaidmenis atliekant nusikalstamas veikas, kad R. B. vaidmuo buvo šiek tiek menkesnis už D. B., kurio vaidmuo vertinamas kaip pagrindinis, o T. G. į nusikalstamas veikas buvo įtrauktas kitų dviejų nuteistųjų ir jo vaidmuo vertinamas kaip antraeilis, į nusikaltimų padarymo aplinkybes - objektų, iš kurių vogta, parinkimą (aplinkinių teritorijų namai, dalis iš jų – negyvenami), pagrobto turto pobūdį ir vertę, ruošimąsi nusikalstamoms veikoms ir kt., į R. B. asmenybę – anksčiau teistas, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas įvykdė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, sulaikomas bandė nuslėpti asmenybę, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, į T. G. asmenybę – teistas, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas įvykdė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nebaustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. B. ir T. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą R. B. ir T. G. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. B. ir T. G. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad R. B. ir T. G. už jų atitinkamai padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. B. ir T. G. paskirtos subendrintos bausmės buvo sumažintos vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. B. ir T. G. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinės su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis nuo 2017-01-24 yra (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, kad jis anksčiau dirbo, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir ateityje jų nebedarys, įsidarbins ir dirbs, nevartos alkoholio, dėl kurio viskas ir įvyko, ir T. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad pavogti daiktai grąžinti, kad nusikalstamos veikos padarytos negyvenamosiose patalpose, kad jis yra jaunas tėtis, turi mažametę dukrą, kad maždaug penkerius metus turi draugę, kad turėjo nuolatinį darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, kad paleistas į laisvę jis vėl galėtų dirbti, padėti savo dukrai, atlyginti padarytą žalą, kad šiuo metu jis jau labai ilgą laiką laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ir suprato, kad nori gyventi su savo mylima šeima, kad jis pasikeitė ir labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jų baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. R. B. ir T. G., būdami ankščiau teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. lygina jam ir jo padarytų nusikalstamų veikų bendrininkams paskirtas bausmes ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė griežtesnes bausmes nei jo bendrininkams. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmes R. B.. Skiriant bausmes R. B., T. G. ir D. B., kuris taip pat nuteistas skundžiamu Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-16 nuosprendžiu, buvo atsižvelgta ne tik į Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jų veika, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės dydį, bet ir į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. Šių aplinkybių, kurios nebuvo analogiškos, įvertinimas ir lėmė skirtingų bausmių skyrimą nusikalstamos veikos bendrininkams.

Apeliaciniais skundais nuteistieji R. B. ir T. G. prašo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

R. B. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už šešias, o T. G. - už dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, jiems paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jų atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. ir T. G. jau anksčiau yra teisti už tyčinius tokios pat rūšies nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš ankstesnių nuteistųjų teistumų matyti, kad jiems buvo taikytas jų teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai R. B. ir T. G. teigiamo poveikio nepadarė – jie toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus R. B. ir T. G. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jų atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu. Tačiau patikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra. Nuosprendyje nėra nustatyta teisės aiškinimo ir taikymo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip kaip to pageidauja nuteistasis R. B. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. B. ir T. G. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu galutines bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-16 nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų R. B. ir T. G. apeliacinius skundus atmesti.