Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-18 · Civilinė byla Nr. A2-1613-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-18
Bylos Nr.
A2-1613-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
A. B., J. V.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1613-273/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Algis Vieraitis
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;122.3.; 122.4.;124.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties panaikinimo, kuria atmestas pareiškėjos A. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2007 pagal pareiškėjų A. B. (buvusi A. V.) ir J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų A. B. (buvusi A. V.) ir J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2007 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2007 pareiškėjų pareiškimą patenkino: abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė santuoką, sudarytą 1992-11-28 Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje (įrašo Nr. 393); patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B. pateikė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą (b. l. 2-3) dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2007 ir panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje priteisiant pareiškėjai ½ dalį buto, esančio ( duomenys neskelbtini), Marijampolė, kurio unikalus Nr. 1891-7000-3013:0001 ir kurio vidutinė rinkos vertė 23 919 Lt, ir ½ dalį žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini)., Marijampolės r., kurio unikalus Nr. 4400-0930-4503 ir kurio vidutinė rinkos vertė yra 2686 Lt. Prašyme nurodė, kad 2007-03-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2007 tarp A. V.- B. ir J. V. buvo nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys patvirtino, jog jokio dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, tačiau 2009-12-09 mirus J. V. ir praėjus dviems mėnesiams po buvusio sutuoktinio mirties, 2010 m. mėn. pareiškėjai tapo žinoma, kad J. V., santuokos nutraukimo metu, 2007-03-05 įsigijo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, t.y. dar nesant teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo. Todėl turtas įgytas dar nenutraukus santuokos yra bendra jungtinė nuosavybė. Taip pat paaiškėjo, jog santuokos metu 2006-10-11 J. V. įsigijo žemės sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini)., Marijampolės r., kuris nebuvo padalintas nutraukiant santuoką ir kuris taip pat yra bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškėja nurodė, jog apie šio turto buvimą jai nebuvo žinoma, kadangi žemės sklypas nebuvo nurodytas VĮ RC pažymose, o buto dalį J. V. įgijo jau bylos, dėl santuokos nutraukimo, eigoje. Kadangi nutraukiant santuoką liko nepadalintas turtas, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl yra pagrindas šioje civilinėje byloje atnaujinti procesą ir padalinti santuokoje įgytą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (b. l. 40-42) prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2007 dėl santuokos nutraukimo. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja dėl žemės sklypo iki pat 2007-03-02 ne tik turėjo objektyvias galimybes ir galėjo, bet pagal teismo nutartį ir privalėjo gauti ir pateikti į bylą duomenis apie ginčo daiktą ir pareikalauti jį padalinti, jeigu tokiam dalinimui buvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymas dėl žemės sklypo atmestinas ir dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyto procesinio termino pažeidimo, kadangi pareiškėja pripažino, kad jau 2007-11-12 sudaromo pas notarą sandorio metu sužinojo, jog yra įgytas nuosavybėn šis konkretus nekilnojamas daiktas. Todėl 3 mėn. terminas yra pasibaigęs, o duomenų, kad šis terminas nutrūko, buvo pratęstas at atnaujintas byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog buto dalis, kaip keliamo ginčo nuosavybės objektas, buvo įgytas jau priėmus 2007-03-02 teismo sprendimą (po trijų dienų), todėl šioje faktinėje situacijoje remtis vien formalaus pobūdžio aplinkybe, jog sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, kai ginčo šalys jau 5 metai gyveno atskirai, vedė atskirai kiekvienas savo ūkį, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga. Be to, suinteresuotas asmuo V. V. yra naujas sąžiningas abiejų ginčo daiktų įgijėjas (savininkas) ir įstatymas (CK 4.96 str. 2 d.) šioje situacijoje gina jos teises. Pripažinimas atbuliniu laiku ginčo daiktams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso jau yra praradęs juridinį reikšmingumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. (b. l. 45-47) prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2007. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi teismas nepagrįstai abejoja, jog nekilnojamas turtas, kuris buvo įgytas nenutraukiant santuokos, yra bendra jungtinė nuosavybė, tuo pagrindu, kad iki santuokos nutraukimo kuris laikas sutuoktiniai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Taip pat yra pagrindas atnaujinti procesą, nors į ginčijamą turtą yra jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas V. V., kadangi toks paveldėjimo teisės liudijimas gali būti nuginčytas teismine tvarka, nes V. V. žinojo, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas į turtą, kuris nutraukus santuoką nebuvo padalintas ir buvo bendra jungtinė nuosavybė. Teismas nepagrįstai, viena iš priežasčių neatnaujinti proceso, laiko praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes 2007-11-12 apeliantė sužinojo tik apie esantį žemės sklypą, kuris nebuvo parduotas. Sužinojusi, kad yra nepadalintas žemės sklypas ji su J. V. sutarė, kad dėl jo padalinimo į teismą nesikreips, o žemės sklypą parduos ir gautus pinigus pasidalins. Tačiau 2009-12-09 mirus J. V., apie jo vardu registruotą turtą, paaiškėjo tik gavus duomenis iš VĮ RC, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario mėn., ir jis nėra praleistas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. V. (b. l. 50-51) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos A. B. jai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis galiojančiais įstatymais, protingumo ir teisingumo principais, ji yra pagrįsta ir teisinga. Proceso atnaujinimui byloje dėl santuokos nutraukimo nėra jokio teisinio pagrindo, nes santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be to, savo 2006-12-01 ieškinyje pareiškėja teismui buvo nurodžiusi, kad su atsakovu negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio jau penkeri metai, t.y. nuo 2001 m. Akivaizdu, kad pareiškėjos minimas nekilnojamas turtas nėra ir negalėjo būti bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi įgytas turtas buvo iš asmeninių J. V. lėšų, sutuoktiniams nevedant bendro ūkio ir neturint bendrų lėšų. Pareiškėja nekėlė jokių turto padalinimo reikalavimų esant gyvam J. V., ji apie buvusį žemės sklypą žinojo ir pati apie jį paaiškino žodinio bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, jog 2007-11-12 ji sužinojo apie esantį sklypą, kuris nebuvo parduotas, todėl nepagrįstai įrodinėja, jog nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Dalį buto J. V. įsigijo 2007-03-05, jau priėmus teismui sprendimą dėl santuokos nutraukimo, todėl tai yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, o naujai atsiradusi aplinkybė, kuri negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija, dėl to galiojančio Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriuos įrodžius yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesą, įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad faktas, jog įstatymų leidėjas (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatė išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001). Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus ((duomenys neskelbtini)str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą ((duomenys neskelbtini) str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 1992-11-28 iki 2007-04-02 pareiškėja A. B. ir J. V., kuris 2009-12-09 mirė, buvo santuokoje. Nuo 2001 m. gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. 2006-12-01 A. B. su ieškiniu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, reikalaudama nutraukti santuoką su J. V. dėl pastarojo kaltės (prijungta civilinė byla Nr. 2-29-482/2007). Bylos rengimas nagrinėjimui teisme vyko nuo 2006-12-11 iki 2007-03-02. Teismo įpareigota pateikti duomenis tiek apie savo, tiek ir apie atsakovo J. V. turtinę padėtį, A. B. į bylą duomenų apie atsakovo J. V. vardu registruotą nekilnojamą turtą nepateikė. 2007-03-02 bylos parengiamajame posėdyje B. B. ir J. V. įteikė teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutikimu ir pateikė patvirtinimui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas 2007-03-02 sprendimu patvirtino. Šis sprendimas skųstas nebuvo ir įsiteisėjęs, šalims įgijo įstatymo galią. Tiek pirminiame 2006-12-01 ieškinyje, tiek 2007-03-02 pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu, tiek 2007-03-02 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėja A. B. nurodžiusi ir pasirašiusi, jog bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto ir dėl to teismo sprendimu dalintino jokio turto nėra. 55/100 buto ( duomenys neskelbtini), Marijampolės m. buvo įgyta J. V. 2007-03-05 viešose varžytinėse (jau priėmus 2007-03-02 teismo sprendimą byloje), viešame registre J. V. nuosavybės teisės į šį daiktą įregistruotos 2007-06-04. 0,5 ha žemės sklypas ( duomenys neskelbtini)., Marijampolės r. J. V. įgytas 2006-10-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisė viešame registre įregistruota 2006-12-22. VĮ Registrų centro pažymėjimai pareiškėjos atstovui su šiais duomenimis buvo išduoti 2010-02-01.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Faktai, kad pati ginčo šalis (ieškove buvusi pareiškėja) nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises rinkti, susipažinti ir teikti teismui į bylą reikšmingus duomenis. Be to, tam tikros aplinkybės, šiuo atveju galimos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės buvimas, teisme nebuvo nustatytos. Pareiškėja iki pat 2007-03-02 ne tik turėjo objektyvias galimybes ir galėjo, bet pagal teismo nutartį ir privalėjo gauti ir pateikti į bylą duomenis apie ginčo daiktą ir pareikalauti jį padalinti, jeigu tokiam dalinimui buvo pagrindo. Pažymėtina, jog pati pareiškėja tiek pirmosios instancijos teisme tiek atskirajame skunde pripažino, jog 2007 m. sužinojo apie esantį konkretų nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą. Taigi procesinis 3 mėn. terminas teikti teismui nagrinėjamą prašymą pasibaigė dar 2008 m., t.y. pareiškėja aptariamą terminą praleido daugiau nei 2 metus. Pažymėtina, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip jos turi būti suprantamos pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. taisyklę, negali šiuo atveju būti tapatinamos su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t.y. tokiais faktais, kurių nebuvo nagrinėjant bylą ir kurie atsirado tik priėmus teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog buto dalis, kaip keliamo ginčo nuosavybės objektas, buvo įgytas jau priėmus 2007-03-02 teismo sprendimą, todėl remtis vien formalaus pobūdžio aplinkybe, jog sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, kai ginčo šalys jau 5 metai gyveno atskirai, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas įvertina pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, visų bylos aplinkybių kontekste ir tada sprendžia dėl pagrįstumo atnaujinti procesą byloje buvimo ir bylos nagrinėjimo iš naujo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra proceso atnaujinimo pagrindas tais atvejais, kai tokios aplinkybės neturi įtakos bylos išnagrinėjimo iš esmės metu taikytoms materialinės ir procesinėms teisės normoms, t. y. jeigu šioms aplinkybėms buvus žinomoms bylos nagrinėjimo metu, teisinė bylos baigtis liktų tokia pati. Pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė bei teisiškai įvertino prašyme išdėstytas aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindė proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, dėl ko teismo nutartis nekeistina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. V. prašė priteisti iš pareiškėjos A. B. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 200 Lt išlaidas advokatui už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, 500 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 200 Lt už atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereikalavo nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, todėl atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui V. V. iš pareiškėjos A. B. priteistinos 200 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą.

P. V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini), Marijampolė) iš pareiškėjos A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini), Vilkaviškis) 200 Lt (du šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas