Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei J. Č. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7681-637/2016 dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo: nustatyti nepilnamečio vaiko V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – V. Č.; priteisti iš atsakovės J. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Č. po 215,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškiniu prašė išduoti ieškovo atstovams advokatui G. Ž. ir advokato padėjėjai S. Š. teismo liudijimą gauti duomenis apie atsakovę J. Č. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo – išrašo iš medicinos dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki šio prašymo pateikimo dienos kopiją.

3. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko V. Č. gyvenamąją vietą su tėvu V. Č. bei paskirti nepilnamečio vaiko tėvą V. Č. 2016 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu priteisto vaiko išlaikymo valdytoju uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkinti ieškovo V. Č. prašymai išduoti ieškovo atstovams advokatui G. Ž. ir advokato padėjėjai S. Š. liudijimą gauti duomenis apie atsakovę J. Č. iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo – išrašo iš medicinos dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki šio prašymo pateikimo dienos kopiją bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. Č. ir paskirti nepilnamečio vaiko tėvą V. Č. 2016 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu priteisto vaiko išlaikymo valdytoju, uzufrukto teise.

4.1. Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta faktų apie motinos J. Č. vaikui daromą neigiamą įtaką ar sukeliamas neigiamas pasekmes. Pastebėjo, jog byloje turi būti renkami, išreikalaujami įrodymai, kurie konkrečiai susiję su nagrinėjama civiline byla. Konstatavo, kad prašymas grįstas prielaidomis, todėl jį atmetė.

4.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikį ir būtinumą. Nėra duomenų apie motinos J. Č. vaikui daromą neigiamą įtaką ar sukeliamas neigiamas pasekmes. Teismas, nustatęs, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra tiesiogiai susijęs ir iš esmės sutampa su reiškiamo ieškinio reikalavimu nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus V. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu. Pritaikius tokios rūšies laikinąją apsaugos priemonę teismas iš esmės išspręstų šalių ginčą bei pasisakytų dėl ieškinio pagrįstumo. Dėl šių priežasčių teismas minėto prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – ieškovo prašymus tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Viena iš pagrindinių faktinių aplinkybių, kuria grindžiamas ieškinys yra atsakovei diagnozuota šizofrenija (su paranojiniais elementais) ir šios ligos sukeliama grėsmė šalių nepilnamečiui sūnui.

5.2. Atsisakydamas suteikti liudijimą duomenų apie šią diagnozę gavimui ir neišreikalaudamas šių duomenų teismas iš esmės visiškai užkreta kelią ieškinio pagrindimui ir nepilnamečio vaiko interesų apsaugai.

5.3. Teismas nesivadovavo ir nepasisakė dėl nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nors iš ieškinio turinio akivaizdu, kad atsakovė kaip motina serga psichine liga ir gali sužaloti vaiką dėl jai vienai suprantamų priežasčių.

5.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sutapatino nuolatinės ir laikinosios gyvenamosios vietos institutus, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus išspręstas ieškinio klausimas.

5.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymo išsprendimas būtų išankstinės teismo nuomonės pateikimas nagrinėjamoje byloje.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išduoti prašomą teismo liudijimą, kuriuo iš gydymo įstaigų būtų renkami asmeniniai ir konfidencialus atsakovės duomenys apie jos fizinę ir psichinę būklę.

6.2. Teismas atmesdamas Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai pažymėjo, kad Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikį ir būtinumą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti liudijimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis)

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymą išdavimo

10. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašė išduoti ieškovo atstovams liudijimą gauti duomenis apie atsakovės psichinės sveikatos būklę (CPK 199 straipsnio 4 dalis). Teismas prašymą atmetė.

11. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

12. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog CPK II dalies XIII skyriaus IV skirsnio normose nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartis asmeniui, kuris prašo gauti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Taip pat tokia pirmosios instancijos teismo nutartis jokiu būdu neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

14. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties dalies dėl liudijimo išdavimo nutrauktinas, o dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumu bei pagrįstumu, nepasisakytina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

15. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko V. Č. gyvenamąją vietą su tėvu V. Č. bei paskirti nepilnamečio vaiko tėvą V. Č. 2016 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimu priteisto vaiko išlaikymo valdytoju uzufrukto teise. Teismas prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad nepateikta įrodymų dėl grėsmės vaiko saugumui, be to, konstatavo, kad prašymo turinys sutampa su ieškinio reikalavimu, pritaikius tokios rūšies laikinąją apsaugos priemonę teismas iš esmės išspręstų šalių ginčą bei pasisakytų dėl ieškinio pagrįstumo.

16. Apeliantas teigia, kad yra įrodymų, pagrindžiančių grėsmę vaiko saugumui, be to, mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymo išsprendimas būtų išankstinės teismo nuomonės pateikimas nagrinėjamoje byloje. Atsakovė su tokia argumentacija nesutinka, tikina, kad vaikas saugus ir jo emocinis ryšys su mama nenutrūkęs.

17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

18. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, laikinąja apsaugos priemone gali būti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

20. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės elgesys prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir kelia vaikui grėsmę, netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikui. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatė, kad vaiko gyvenimas su atsakove vaikui būtų žalingas, ar kad gyvenamoji vieta, kurioje gyvena nepilnametis vaikas neatitiktų vaiko poreikių, nebūtų užtikrinti jo interesai į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimo metu neegzistavo būtinybė taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovui 2019 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 5SD-1721 (dar prieš kreipiantis į teismą) nurodė, kad grėsmės vaikui nėra (ieškinio priedas Nr. 7). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. gegužės 6 d. raštas (ieškinio priedas Nr. 8) apie tai, kad atsakovė įsiveržė į ieškovo (buvusio sutuoktinio) namus, elgėsi agresyviai, o Greitosios medicinos pagalbos atstovai į ieškovo namus iškviestiems policijos pareigūnams nurodė, kad atsakovei sutrikusi psichika, ji agresyvi bei pristatyta į gydymo įstaigą neįrodo, kad vaiko gyvenamojoje vietoje (su mama) vaikui yra nesaugu ir pažeidžiami jo interesai (CPK 12, 178 straipsniai). Klaipėdos S. D. direktorės 2019 m. gegužės 7 d. raštas (ieškinio priedas Nr. 11) apie tai, kad atsakovė mokykloje elgiasi neadekvačiai, vėlgi neįrodo grėsmės vaikui jo gyvenamojoje aplinkoje.

23. Aktualiausioje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. išvadoje (šių duomenų pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį neturėjo) vėlgi nurodoma, kad apsilankius vaiko gyvenamoje vietoje, nebuvo nustatytos aplinkybės ar netinkamos buities sąlygos, kurios keltų grėsmę vaikui ar jo teisėms.

24. Iš nurodytų duomenų viseto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė grėsmės geriausiems vaiko interesams, todėl nėra teisinio pagrindo keisti teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių vaikui dėl gyvenimo vietos su mama kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

26. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu akcentuoja, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.). Nepaisant to, kad šio klausimo sprendimo metu grėsmė vaiko saugumui neegzistavo (tokių įrodymų nebuvo pateikta), teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, o ne vien remtis šalių išdėstytomis pozicijomis ir šį klausimą spręsti dar kartą. Manytina, kad šioje byloje prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko interesams, jų apsaugai ir galbūt galimos grėsmės nustatymui, o ne atsakovės sveikatos duomenų apsaugai. Svarbu ir tai, jog teismas, proceso eigoje manydamas, jog galbūt būtina atsakovės sveikatos duomenis apsaugoti nuo trečiųjų asmenų, galėtų nurodytą bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša ir neskelbtina, neleidžiant ieškovui ar jo atstovams šios informacijos kopijuoti ar su ja susipažinti.

27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties dalies dėl liudijimo išdavimo

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.