Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui K.Rakauskui, atsakovės I. P. atstovui advokatui Jonui Ivoškai, nedalyvaujant atsakovei I. P., trečiajam asmeniui Utenos rajono 3-ojo notarų biuro notarei Nastazijai Kaziūnienei, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei I. P., trečiajam asmeniui Utenos rajono 3-ojo notarų biuro notarei Nastazijai Kaziūnienei, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiradus palikimui, ieškovė yra pirmos eilės paveldėtoja. 2007-03-07 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas neteisingas, nes nurodyta, kad visą turtą paveldėjo I. P.. A. B. galėjo palikti I. P. tik dalį turto, kuri jam priklausė po P. B. mirties. R. K. palikimą priėmė jį faktiškai valdydama, todėl notarės išduota pažyma yra neteisinga.

Trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Nastazija Kaziūnienė atsiliepimo nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsižvelgus į LR CK 5.8 str. yra praleistas 1 m. senaties terminas, nes ieškovė sužinojo 2007-04-02, jog atsakovė yra paveldėjusi turtą, o ieškinys pateiktas 2009 m. Paaiškino, kad 2008-12-08 I. P. po tėvo mirties kreipėsi su pareiškimu ir mirties liudijimu, gyventojo registro pažyma, seniūnijos pažyma dėl palikimo priėmimo, nes A. B. buvo surašęs testamentą, kito testamento nebuvo, jis nebuvo panaikintas, remiantis šiais dokumentais 2007-03-07 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Pagal LR Teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymą Nr. 362 Dėl laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių patvirtinimo, nurodyta kaip notarai turi dirbti. Iš šių taisyklių 39 punkto matyti, kokiais įrodymais gali būti pradėtas valdyti paveldimas turtas. Seniūnas neprivalo išduoti pažymų, kas kur gyvena, bet jei jis turi tikslius duomenis apie tą šeimą, jis gali išrašyti tokias pažymas, kaip buvo pateikta šiuo atveju. Šioje byloje nei po vieno iš tėvų, ieškovė nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties visai niekas nesikreipė. Mirus vienam iš sutuoktinių, palikimą paveldi kitas sutuoktinis. Šiuo atveju buvo paliktas testamentas. Ieškinyje nurodytos dalys visai neatitinka tikrovės, o dėl žemės po pastatais ieškovė visai neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra P. B. ir A. B. dukros (7, 67 b.l.). 1999-01-29 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr.37326-40-8026 P. B. atkurtos nuosavybės teisės į 21/63 žemės sklypo, esančio Krylių k., Utenos r. sav. (88, 89 b.l.), 2002-07-29 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr.63047-40-12949 atkurtos nuosavybės teisės į 1,9900 ha žemės klypą, esantį Pakalnių k., Utenos r. sav. (95, 96 b.l.). P. B. atkurtos nuosavybės teisės registruotos nekilnojamojo turto registre (84-87, 91-94 b.l.). A. B. vardu nekilnojamojo turto registre adresu Pakalnių k., Sodybų g. 2 buvo įregistruota gyvenamasis namas, tvartas, lauko virtuvė, stoginė, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai – kanalizacijos šulinys, lauko tualetas, 0,2000 ha ploto žemės sklypas, įgytas santuokoje su P. B. (72-77 b.l.). P. B. mirė 2006-06-02 (6 b.l.). Po P. B. mirties dėl palikimo niekas į Utenos rajono 3-ojo notarų biurą nesikreipė (45, 142-143 b.l.). 2006-09-19 A. B. surašė Oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko dukrai I. P. (64 b.l.). A. B. mirė 2006-10-22 (9 b.l.). 2006-11-08 I. P. su pareiškimu, kartu pateikdama mirties liudijimą, gyventojo registro pažymą, testamentą, kreipėsi į Utenos rajono 3-ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po A. B. mirties (61-64 b.l.). Pareiškime nurodyta, kad paveldimą turtą pagal testamentą sudaro žemės sklypas su pastatais Pakalnių k., Utenos rajone; žemės sklypai, esantys Pakalnių ir Krylių kaimuose, Utenos rajone; motoroleris, esantis Pakalnių k., Utenos rajone; neišmokėta pensija. 2007-03-07 I. P. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, kuriuo I. P. po tėvo mirties paveldėjo: 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0184-3594, esantį Pakalnių k., Sodybų g. 2; gyvenamą namą, unikalus Nr.8298-7026-9010, tvartą, unikalus Nr.8298-7026-9024, lauko virtuvę, unikalus Nr.8298-7026-9030, stoginę, unikalus Nr.8298-7026-9041, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius – kanalizacijos šulinį, lauko tualetą, unikalus Nr.8298-7026-9052, esančius Pakalnių k., Sodybų g. 2; 21/63 žemės sklypo, unikalus Nr.8250-0016-0005, esantį Krylių k., Utenos r. sav.; 1,9900 ha žemės klypą, unikalus Nr.8250-0008-0161, esantį Pakalnių k., Utenos r. sav.

Galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis įtvirtino prezumpciją, kad sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos šalys neginčijo ir neįrodinėjo, kad statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė A. B. nuosavybė, todėl laikytina, jog dalis šos turto ir žemės sklypai į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės P. B., palikimo dalis į kurią galėjo pretenduoti ieškovė.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovės motina mirė 2006-06-02 (6 b.l.). Duomenų, kad P. B. buvo surašiusi testamentą byloje nėra. Šių aplinkybių bylos šalys neginčija. Ieškovės ir atsakovės tėvas A. B. pergyveno sutuoktinę ir mirė 2006-10-22 (9 b.l.). Taigi, po P. B. mirties jos palikimą paveldėti pagal įstatymą įgijo teisę ieškovė R. K., atsakovė I. P., taip pat jų tėvas A. B.. Į Utenos rajono 3-ojo notarų biurą minėti asmenys po P. B. mirties dėl palikimo nesikreipė (45, 142-143 b.l.).

Kad įpėdinis priimtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 5.50 str. 1 d.). Valia priimti palikimą turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos (LR CK 5.3 str. 1 d., 5.50 str. 3 d.). LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad palikimas gali būti priimamas iš esmės trim būdais: arba kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba faktiškai paveldimą turtą pradėjus valdyti.

Ieškovė prašo nustatyti, kad 2006-06-02 mirus motinai P. B., pradėdama faktiškai valdyti jos (aukščiau nurodytą) turėtą turtą, kaip palikimą priėmė R. K..

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, atsižvelgtina į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Iš bylos duomenų matyti, kad palikimą sudarė namų valda ir žemės sklypai, todėl būtina įvertinti, kaip pasireiškė nekilnojamojo daikto faktiškas valdymas po palikėjos mirties.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tėvų namuose Sodybų g. 2, Pakalnių k., apsigyveno 2004 m. pabaigoje, kai ją iš nuosavybės teise turėto būsto pagal vykdomąjį dokumentą iškeldino antstolis. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų L. J., E. R., L. K., D. V. parodymai bei ieškovės paaiškinimai (122, 123, 124, 151 b.l.). Šalių paaiškinimai (102, 103, 111, 112 b.l.), liudytojų L. K., D. V., A. I. parodymai (124, 150, 151 b.l.) patvirtina, kad šioje namų valdoje ieškovė liko gyventi ir po palikėjos, savo motinos mirties, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad namų valdoje liko gyventi ir ieškovės tėvas A. B. (63, 99, b.l.). Pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai, o pergyvenę sutuoktiniai pagal LR CK 5.13 str. paveldi kartu su pirmosios eilės įpėdiniais minėtoje normoje nurodyta dalimi.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė tėvams padėdavo dirbti sodyboje, sodinti daržus nuo 1952 m., 2004 m. gyventi pas juos atvyko dėl to, kad buvo iškeldinta iš jos turėto būsto, atvykusi pas tėvus jiems pasakė, kad neturi kur gyventi, todėl „kiek galėsiu tiek padėsiu“. Liudytojas A. I. nurodė, kad ieškovei gyvenant pas tėvus, jam kaip apylinkės inspektoriui, teko važiuoti spręsti konfliktus dėl ieškovės elgesio su tėvais, kai ji juos apstumdydavo ir neišspręsdavo kitų nesutarimų (150 b.l.), šiuos jo parodymus patvirtina liudytoja E. R., iš dalies tai pripažįsta ir ieškovė, nurodydama, kad „mamos niekada nemušiau, gal tik kartą stumtelėjau“ (152 b.l.).

Įrodymų, kuo ieškovė prisidėjo prie tėvų namų priežiūros, prievolių, susijusių su namu žemės sklypais, vykdymo iki palikėjos mirties byloje nėra pateikta. Iš liudytojų A. S., V. Z., parodymų matyti, kad iki palikėjos mirties jie pastebėdavo ieškovę dirbant darže, liudytojo S. B. parodymais jis matydavo ieškovę dirbant darže ir po motinos mirties (150 b.l.). Be to, ieškovė nurodė, kad mokesčius už žemę mokėjo arba tėvas, arba abu su mama (102 b.l.), kad būtent tėvas po palikėjos mirties birželio mėnesį nupirko malkų, o jam sergant ir esant ligoninėje, ji malkas sutvarkė tik tada, kai jas kažkas pradėjo vogti ir ji nukasė bulves.

Liudytoja D. V. nurodo (151 b.l.), jog ieškovė mokėjo mokesčius už tėvus, prižiūrėjo namus, darė valgyti seneliams, be to paaiškino, jog jai neteko kaime pas senelius matyti policijos pareigūnų ir seniūnės. Liudytoja L. K. nurodo (124 b.l.), kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta Sodybų g. 2, Pakalniuose, kad ji mokėjo mokesčius, tačiau jų nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems bylos duomenims ir pačios ieškovės paaiškinimams (151 b.l.), todėl negali būti laikomi neginčijamai patvirtinančiais nurodytas aplinkybes. Ieškovė paaiškino, kad valgydavo ji mieste, nes namuose negalėdavo pasigaminti šilto maisto, duomenų, patvirtinančių, kad prisidėdavo prie namo priežiūros ir išlaikymo piniginėmis lėšomis nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių Rytų skirstomųjų tinklų rašto Nr.50410-618, UAB „Utenos vandenys“ 2009-09-08 pažymos Nr.SD-521 (21, 22 b.l.), matyti, kad mokesčiai po palikėjos mirties iki A. B. mirties mokėti ieškovės tėvo; ieškovės paaiškinimu jis pirko malkas; liudytojos M. P. teigimu seneliui po P. B. mirties nupirkta žoliapjovė (151 b.l.); A. B. deklaruota gyvenamoji vieta visada buvo Pakalnių k. (63 b.l.); ieškovės gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Sodybų g. 2, Pakalniuose ir ji nuo 2004 m. pabaigos įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, gyvenanti Utenos r. savivaldybėje (108 b.l.).

Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovė po motinos mirties tęsė naudojimąsi likusiu turtu, pradėtą iki palikėjos mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Ieškovės elgesį negalima vertinti kaip paveldėto turto savininko, taigi santykiai susiklostę dėl palikimą sudarančio turto naudojimo turi turto panaudos požymius.

Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, esantys akstinu sudaryti sandorį. Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Įstatyme nenurodyta, kad palikimas gali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu (LR CK 5.51 str.).

Asmuo, teigiantis, kad palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, privalo teisme įrodyti minėtas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Toks faktas gali būti įrodinėjamas visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonės, tokiomis kaip liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai ir pan.

Iš ieškovės, atsakovės paaiškinimų, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų sisteminės analizės negalima daryti pagrįstos išvados, kad po P. B. mirties jos turtą paveldėjo ieškovė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Konstatuotina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji išreiškė valią priimti motinos palikimą būtent per 3 mėnesių laikotarpį nuo motinos mirties momento ir byloje esančių duomenų pagrindu jos elgesio po motinos mirties negalima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Vien tai, kad ieškovė iki ir po motinos mirties gyveno namų valdoje, atsižvelgiant į jos apsigyvenimo aplinkybes bei elgesį gyvenant ir įvertinant, jog po palikėjos mirties namų valdoje liko gyventi palikėjos sutuoktinis (būtent jo veiksmai ir elgesys po palikėjos mirties atitinka faktinio palikimo priėmimo požymius), visų bylos aplinkybių kontekste nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktinį palikimo priėmimą, todėl ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad turtas faktiškai buvo pasidalintas ir tai reiškia faktinį tenkančios palikimo dalies priėmimą. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kad buvo priimta dalis ar visas likęs turtas byloje nėra pateikta, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2007-03-07 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą Utenos rajono 3-iajame notaro biure, atsakovei I. P. dalyje dėl 1/6 dalies žemės sklypo, 1/6 dalies gyvenamojo namo, 1/6 dalies tvarto, 1/6 dalies lauko virtuvės, 1/6 dalies stoginės, 1/6 dalies kitų kiemo statinių (kanalizacijos šulinio, lauko tualeto), esančių Sodybų g. 2, Pakalnių k., Leliūnų sen. Utenos r. sav., 1/6 dalies žemės sklypo, esančio Krylių k., Utenos raj., 1/6 dalies žemės sklypo, esančio Pakalnių k., Utenos raj.

Minėta, kad palikimas gali būti priimamas iš esmės trim būdais: arba kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba faktiškai paveldimą turtą pradėjus valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Ieškovė įrodinėjo, jog ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, kitų palikimo priėmimo būdų neįrodinėjo ir duomenų apie tai byloje nėra, todėl konstatavus, kad ieškovė palikimo nepriėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl dalies 2007-03-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, išduoto Utenos rajono 3-iajame notaro biure, atsakovei I. P. pripažinimo negaliojančiu.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės R. K. valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro 15,47 Lt ( LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 15,47 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.