Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Susiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Virginija Meškauskienė 2025 m. rugpjūčio 14 d. Patvarkymu dėl skundo Nr. S-25-15-26177 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolė nurodė, kad pareiškėjo vykdomosios bylos užvestos iki antstolių informacinės sistemos (toliau AIS) atsiradimo, t. y. buvo popierinės. Teikiant Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Lietuvos kalėjimo tarybai, į AIS buvo suvestos visos vykdymo išlaidos iki 2024 m. lapkričio 18 d. Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl baudos (-ų) vykdymo nutraukimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Visi duomenys perkelti į AIS ir vykdomosios bylos tapo elektroninėmis. Paaiškina, kad finansinė dalis iki 2024 m. lapkričio 18 d. buvo vedama buhalterinėje programoje KREDIS, nuo 2024 m. lapkričio 18 d. procesiniai dokumentai rengiami tik AIS, finansinė dalis taip pat tik AIS. 2024 m. lapkričio 18 d. nebuvo atliekama procesinių veiksmų. AIS atsispindi duomenų suvedimo datą veiksmų, kurie buvo atlikti popierinėse vykdomosiose bylose iki 2024 m. lapkričio 18 d. Pastebi, kad nėra techninių galimybių atliktus veiksmus suvesti rankiniu būdu atbuline data. Į AIS duomenys automatu nepersikelia. Visi procesiniai veiksmai, kurie įtraukti į 2024 m. lapkričio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą patvirtinami vykdomosiose bylose esančiais procesiniais dokumentais, bylose esančiomis užklausomis ir AIS skiltyje „atlikti veiksmai“. Nėra paskaičiuota nieko, ko nepatvirtintų vykdomųjų bylų medžiaga. Taip pat pažymi, kad AIS automatiškai indeksuoja vykdymo išlaidas. Dėl to skiriasi ir išieškomų vykdymo išlaidų likutis lyginant 2024 m. lapkričio 18 d. (atliktas duomenis perkėlus į AIS) ir 2025 m. gegužės 5 d. (prie patvarkymo dėl skolininko prašymo) vykdymo išlaidų apskaičiavimus.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 11 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

6. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame pritaria antstolės patvarkyme išdėstytiems teisiniams argumentams bei faktinėms aplinkybėms bei prašo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

8. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje skolininko A. R. atžvilgiu 2003-2014 metais užvestos vykdomosios bylos pagal savivaldybės įmonės „Susiekimo paslaugos“ nutarimus dėl skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

10. CPK 624¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be CPK, nustato Antstolių įstatymas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

11. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos tiek elektronine forma, tiek popierine forma. Jeigu greta popierinės formos vykdomosios bylos yra vedama ir elektroninė vykdomoji byla, visa su vykdymo procesu susijusi informacija yra sudaroma elektronine forma vykdomosios bylos formavimo modulio pagalba arba skaitmeninama popierinės formos dokumentai ir įkeliami į vykdomąją bylą. Iš antstolės teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad jos yra užvestos pagal popierine forma pateiktus vykdomuosius raštus išduotus neelektroninėse bylose ir buvo vedamos popierine forma. Antstolės teiktais duomenimis, nuo 2024 m. lapkričio 18 d. visi duomenys perkelti į antstolių informacinę sistemą (toliau AIS) ir vykdomosios bylos tapo elektroninėmis. 2024 m. lapkričio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-24-14-44276 atsispindi visi procesiniai veiksmai atlikti vykdomosiose bylose iki jų suvedimo į AIS (t. y. iki 2024 m. lapkričio 18 d.), jokių naujų vykdymo veiksmų tą dieną atlikta nebuvo. Šioje byloje ginčijamas 2025 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-15-15118 yra pakartotinis vykdymo veiksmas, į kurį įtraukti tie patys išlaidų duomenys iš 2024 m. lapkričio 18 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo (t. y. visi vykdymo proceso metu atlikti veiksmai iki jų suvedimo į AIS), tačiau sumos, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 p., yra indeksuotos pagal naują didesnį ketvirčio vartotojų kainų indeksą.

12. Pažymėtina, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Vadovaujantis CPK nuostatomis taip pat pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis). Iš teismui pateiktų skaitmeninių vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolė periodiškai atlikdavo vykdymo veiksmus, užklausas, bylose yra detalūs vykdymo išlaidų apskaičiavimai. Duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs atliktus procesinius veiksmus, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos, nėra. Pareiškėjas ir šiuo skundu nenurodė ir nepagrindė, kad išlaidų suma būtų nepagrįsta.

13. Apibendrinant, pripažintina, kad vykdomosios bylos yra iškeltos ir vedamos teisėtai, nepažeidžiant elektronines vykdomąsias bylas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skundžiamu patvarkymu nebuvo atlikta jokių naujų procesinių veiksmų, o vykdymo išlaidos pagrįstai perskaičiuotos indeksuojant jas didesniu VKI.

14. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė Virginija Meškauskienė laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas įstatymo nustatyta tvarka pagal vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. R. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.